Analizė

A. Mickevičiaus „Laurai“Lenkų poetas Adomas Mickevičius (1798-1855)—romantizmo epochos rašytojas, kilęs iš istorinės Lietuvos – nuo Naugarduko. Lietuvių kultūrai (ypač per Baranauską, Maironį) A. Mickevičius padarė didelį poveikį, paskatino romantizmo reiškimąsi, ypač dėmesį istorinei praeičiai. Galima sakyti, kad jis yra romantizmo pradininkas Lietuvoje. Šalia A. Mickevičiaus žymių kūrinių „Vėlinės“, „Ponas Tadas“, … Daugiau…

Vaiko problemos analizė1) Vaikas apie kurį eina kalba yra 11 metų berniukas. 2) Vaiko problema būtų nesaugus prieraišumas prie mamos, bijojimas likti vienam.3) Šitą problemą prasidėjo turbūt kai vaikui buvo 1-2 metai.. Jau nuo pat mažų dienų jį buvo neįmanoma atplėšt nuo mamos. Dar būdamas visai mažas tik motinai pasakius … Daugiau…

K. Donelaitis, „Metai“, ištrauka iš „Žiemos rūpesčių“K. Donelaičio „Metai“ – riba, žyminti grožinės (pasaulietinės) lietuvių literatūros pradžią. Tai sudėtingas, nevienalytis kūrinys, savotiškas žemdirbių „epas“, kur savo vietą randa du gyvenimo poliai: buitis ir dar svarbesnė būtis. Būro būtis grindžiama tam tikra donelaitiška filosofija, ryškiausiai atsiskleidžiančia šioje „Žiemos rūpesčių“ ištraukoje – … Daugiau…

Maironio eilėraščio „Taip niekas tavęs nemylės“ analizė Poeto Maironio (Jono Mačiulio) vardas – tautos dainiaus sinonimas. Per visą savo kūrybinį laikotarpį poetas išleido vieną vienintelį savo eilėraščių rinkinį („Pavasario balsai“), kuris būdavo nuolat papildomas (iš viso buvo keturi leidimai). „Pavasario balsų“ rinkinys pradedamas eilėraščiu „Taip niekas tavęs nemylės“, suteikiančiu pakilaus … Daugiau…

Jonas Mačiulis, žinomas Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 metais Pasandravio dvarelyje (Raseinių rajone), kurį jo tėvai laikinai valdė. Baigė Kauno gimnaziją 1883 metais, vieną semestrą studijavo Kijevo universitete literatūrą, gilinosi į Lietuvos istoriją. 1884 – 1888 metais mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, o 1888 – 1892 –aisiais studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1892 … Daugiau…

Maironio eileraščio “Vasaros naktys” analizė Ramios, malonios vasaros naktys; Medžio užmigęs nejuda lapas; Viskas nutilo, viskas nurimo, Vienos tik žvaigždės mirkčioja, dega.Viskas užmigo, viskas nurimo; Žemę apsupo meilės svajonės; Neša jos sielą, neša, liūliuoja, Ilgesio pilnos ir įkvėpimo.Vasaros naktys, ramios, malonios, Atilsiu liūdną širdį viliojat! Tiek tų ant žemės sielvartų, … Daugiau…

V. M. Putino “Parafrazės” Bene vienas didžiausių vėlyvosios V.Mykolaičio-Putino poezijos kūrinys – lyrinis ciklas “Parafrazės”. Jis išleistas 1957 metais. Parašytas, parafrazuojant L. Bethoveno muzikines temas bei įvaizdžius, plėtojant vokiečių kompozitoriaus mintį apie žmogaus išsivadavimą iš sielvarto. Ši tema, skambėjusi daugelyje jo kūrinių (“Septynios dienos”, “Krintanti žvaigždė” ), poeto gyvenime įgavo … Daugiau…

Maironis „Uosis ir žmogus“Tautinis atgimimas – liaudies kūrybos atradimas. Nors dainos, padavimai, pasakos jau daugelį amžių gyvavo žmonių lūpose, tačiau jų kultūrinė, meninė ir tautinė reikšmė buvo suvokta tik paskutiniaisiais šimtmečiais – K. Donelaičio „Metuose“ dar beveik nematomas sąmoningas atsigręžimas, atidus žvilgsnis į folklorą. XIX a. viskas keičiasi: pripažįstama tautosakos, … Daugiau…

Jonas Biliūnas „Ubagas“ REFERATAS J.Bilūno BiografijaJonas Biliūnas – lyrinės lietuvių prozos pradininkas. Jis gimė 1879 m. balandžio 11 d. Niūronių kaime Anykščių valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Gimnazijai J. Biliūną paruošė kaimo daraktorius (mokytojas). 1891-1899 m. būsimasis rašytojas mokėsi Liepojos gimnazijoje. Čia įsitraukė į visuomeninę, politinę veiklą. 1893 m. mirė J.Biliūno … Daugiau…

Mokslas, mokslininkas, visuomenė Prof. BRONIUS JASELSKIS Dažnai pasaulio spaudoje juntamas nepasitikėjimas mokslu. Dėl to mokslininkai nėra vertinami, jie net kaltinami dėl visų negerovių. XIX a. žmonija tikėjosi, kad mokslas išgelbės žmones nuo visokių negerovių ir kad XX a. žmonija pasieks visokeriopą gerovę. Tačiau šis šimtmetis atnešė du pasaulinius karus, sunaikinusius … Daugiau…

Vincas Mykolaitis – Putinas – poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas, vertėjas, universiteto profesorius. Jo simbolistinių eilėraščių rinkinys ,,Tarp dviejų aušrų“ – tai viena jo kūrybos laikotarpio knygų, raginanti įsiklausyti į žmogaus vidinį pasaulį ir išgirsti ne tik širdies, bet ir proto balsą. ,,Margi sakalai“ – tai V. Mykolaičio – Putino … Daugiau…

Petro Sabaliūno paveikslasJono Biliūno pasakojime „Ubagas“ pavaizduotos labai svarbios ir šiuolaikiniam pasauliui būdingos problemos. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Petras Sabaliūnas, savo išgyvenimais ir rūpesčiais panašus į daugelį iš mūsų senos kartos žmonių.Petras Sabaliūnas – žilas, geros širdies senelis, kaip ir daugelis senų žmonių, turintis savo pomėgį – bites. Jos jam … Daugiau…

M. Martinaičio eilėraščio „Vilniaus Kaziuko mugė“ analizė ir interpretacijaMarcelijus Martinaitis- vienas iš šiuolaikinės (XXa. VII-VIII deš.) lietuvių poezijos atstovų. Šio laikotarpio poezijai būdinga intelektuali, metaforizuota, ezopinė kalba, ryškūs pasaulinės literatūros kontekstai, polifoninis neangažuotas kalbėjimas. M. Martinaitis savitas ir originalus tuo, kad jo poezijoje vyrauja valstietiška pasaulėjauta, tautosakos motyvai, ryškūs mitologinio … Daugiau…

Pradinių klasių skaitymo pamokų pagrindinė funkcija – kalbinės komunikacijos ugdymas. Literatūriniu tekstu įvairiais aspektais ugdoma kalbinė komunikacija: vaikas mokosi skaityti, lavina skaitymo įgūdžius, mokosi suvokti tekstą, ugdomas skaitytojas. Taip pat per literatūros tekstą vaikas įgyja elementarius kalbos pažinimo įgūdžius. Skaitydami tekstą ir stebėdami veikėjų dialogus, o vėliau aptardami tekstą vaikai … Daugiau…

ĮvadasKalbos kultūra kaip mokslas pradėjo formuotis XX a. šeštame dešimtmetyje. Iki tol kalba buvo tiriama istoriniu aspektu. Vėliau imta domėtis atskirų socialinių sluoksnių kalbos ypatybėmis,tirti, kaip patys žmonės vertino savo kalbą. Remiantis kalbos sistema, bandyta norminti kalbą. Kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Sakant apskritai, kalbos kultūra yra … Daugiau…

Vytautas Mačrenis – mąsli, jautri, talentinga asmenybė, žymus XXa pirmos pusės visuomeninio gyvenimo veikėjas, vienas ryškaiusių lietuvių poetų , mūsų literatūros klasikas.Jis vertė žymių rašytojų darbus, trioletus, sonetus, sukūrė eilėraščių ciklą“Vizijos“.Pastarajame dėmesys sutelkiamas į žmogaus būties klausimus, apmąstymus ir atsakymus. Apie poeto V.Mačernio kūrybos svarbą , literatūros kritikė Viktorija Daujotytė … Daugiau…

Ignas Šeinius „Kuprelis“. Kuprelio paveikslasImpresionizmas – meno ir literatūros kryptis, pagrįsta įsitikinimu, kad viskas pasaulyje nuolat kinta ir tikra yra tik tai, ką žmogus jaučia konkrečią akimirką. Vienas iš tokių žmonių rašiusių šiomis mintimis yra Ignas Šeinius, ryškiausias impresionistinio stiliaus lietuvių prozininkas. Jis ypač daug dėmesio skyrė kintančiai žmogaus vidinei … Daugiau…

Žmonės-vergai, dar neseniai tokie ramūs ir bailūs, netikėtai sujudo, ir jeigu ne visi balsiau prabilo, tai visi ėmė svajoti ir geresnių laikų laukti. Jau kiek anksčiau buvo pralėkęs tarp jų neaiškus skardas apie išliuosavimą, apie sukilimą ir kažin kokias atamainas: tik tasai skardas pralėkė ir nutilo, įspūdžio nepadaręs. Tūlas visai … Daugiau…

Istorijos motyvaj Maironio poezijoje Maironis – vienas svarbiausių lietuvių literatūros vardų. Jis rašė eilėrasčius,poemas,istorines dramas,apmastymus apie istoriją ir literatūrą.Maironis savo kūriniuose išreiškė lietuvių atgimimo idealus ir viltis, meilę gimtajam kraštui, giliai sielojosi dėl carizmo prislėgtos tautos likimo, kvietė kovoti dėl laisvės. Savo kūriniais poetas išreiškė liaudies napasitenkinimą carine priespauda ir … Daugiau…

Šis Stiveno Kingo kūrinys „the dark tower“ buvo išleistas anglu kalba, tačiau prieš keliata metų buvo išleista lietuviu kalba ir ji vadinosi „Juodasis bokštas“ .Po keliu mėnesių i mano rankas pakliuvo ši knyga . Šios knygos nuostabi istorija buvo atspausdinta tokia, kokią ją sukūrė pats autorius. Be vertimo, be pašalinio … Daugiau…

Jono Biliūno apsakymas „Vagis“ Jurgio Savickio novelė “Vagis” Autoriai Jonas Biliūnas – XIX a. lyrinės prozos pradininkas. Novelių centre – atstumta, nereikalinga būtybė, kuriai nebėra vietos kasdieniniame pasaulyje. Jono Biliūno kūrybai būdinga gradacija. Vaizduojamas gyvenimas skausmingas, tragiškas, bet vis dėlto neatrodo niūrus, nes šalia tamsaus vaizdo autorius stato šviesų. Jurgis … Daugiau…

Jaunimo gyvenimo tragedija J.Grušo dramoje “M.D.V.” Gyvenimas yra daugiau negu tikrovė. Tikrovė gali visaip laužyti ir prievartauti žmogų, bet tikrasis jo likimas vis tiek bus jo dvasios likimas. Justinas Marcinkevičius Dienoraštis be datų. J.Grušas – vienas didžiausių moralistų mūsų literatūroje. Jo kūryba išsiskiria tuo, kad yra išaugusi iš moralinių ir … Daugiau…

Jonas Biliūnas. ,,Ubagas” AnalizėJonas Biliūnas gimė Niūronių sodžiuje, netoli Anykščių. Jo tėvai buvo pasiturintys ūkininkai, o Jonukas – pats mažiausias vaikas. Baigęs mokyklą 1900 metais įstojo į Doprato universitetą, iš kurio jau po metų buvo išvarytas. Jonas Biliūnas ištobulino vieną sunkiausių literatūros žanrų- trumpą apsakymą. Vienas iš tokių- apsakymas ,,Ubagas’’. … Daugiau…

“O juk buvo jaunas ir jisai, stiprus ir visų branginamas. Tada apsigint nuo žmonių negalėjo. Su juo vaikai žaidė, jį račiukuos įsikinkę, važinėjo: nepyko ant jų Brisius, kad ir kartais visai be reikalo jam skaudžiau suduodavo, – žinojo, kad mažas ir silpnas ir maža dar teišmano. Jį troboj kiekvienas į … Daugiau…

“mindaugas”. Drama pradedama dviejų metraštininkų – juodojo ir baltojo, dialogu. Jie diskutuoja apie istoriją ir kokią ją reikia rašyti. Juodasis atsižvelgia tik į faktus, o baltasis metraštininkas jaučia didžiulę atsakomybę rašydamas istoriją, atsižvelgia į jausmus. Jam rūpi žmonės, o ne faktai. Baigus kalbėti metraštininkams, veiksmas vyksta vismanto pilyje, kur susitinka … Daugiau…

J.Vaičiūnaitė- poetė, subtiliai atskleidusi žmogaus praeities, jo šaknų svarbą laiko kryžkelėje. J.Vaičiūnaitės kūrybai svarbi kultūros erdvė, todėl savo lyrikos pasaulį ji kuria istorinėje plotmėje. Visa tai ryšku eilėraštyje “Vilnius. Archeologija”. Eilėraščio pavadinimas sukonkretina vietą (Vilnius) ir susieja dabartį su praeitimi (archeologija). Tai tesioginė nuoroda į žmogaus atminties, savęs ieškojimo, o … Daugiau…

Judita Vaičiūnaitė – miesto poetė, bandžiusi išsiveržti iš mažybinių formų, saldumo, dainingumo, ieškojusi miesto tikrovėje kažko nepakartojamo, egzotiško. Jos lyrikoje jaučiama itin stipri praeities, istorijos jėga, vyrauja kultūrinės realijos, miesto buities ir architektūros detalės dažnai persipina su gamtos motyvais. Eilėraštyje „Kai kvepia baltas hiacintas…“ atskleidžiami ypatingi lyrinio subjekto išgyvenimai: juntamas … Daugiau…

Praktinė prozos teksto (Jono Biliūno „Kliudžiau“) analizė taikant naratyvo teoriją Jonas Biliūnas – vienas įspūdingiausių rašytojų, paveikęs ištisų kartų mąstymą, deklaruojantis moralines vertybes, tik gaila, kad jo interpretacijos gana dažnai labai primityvios, su įsisenėjusiomis sociologizavimo tendencijomis. J.Biliūno kūryboje vaizduojamas žmogaus vidinis pasaulis sudėtingas, jo pajautos dažnai tragiškos. Jis ieško žodžių … Daugiau…

Etnografiskumas, kaimo zmogaus rysys su gamta, gerasirdiskumas, kaimiska snekta – tokie budingiausi Kreves kurybos bruozai. Jie atsispindi kiekviename jo kurinyje.Mes perskaiteme Vinco Kreves apsakyma “Galvazudys”. Siame pasakojime, kaip ir kituose V.Kreves kuriniuose, atsiskleidzia senieji Dzukijos krasto paprociai. Sis apsakymas is pirmo zvilgsnio neatrodo labai sudetingas. Taciau tai – tik pirmas … Daugiau…

Aplink tylu… lauke ošia medžiai, vėjas žaidžia gaudynių su pačiu savimi, žolė linguoja pritardama. Tyloje tik malūno girnos ritmiškai sukasi ir mala gležnus, mažyčius grūdelius, jų traškėjimas skamba tarsi prašymas, mažytė tyli malda prieš pat mirtį… Tyloje garsas tarsi išnyksta ir kai ilgai paklausai, girnų jau nebesigirdi, viskas susimaišo tarsi … Daugiau…