Analizė

NACIONALINIAI LIETUVIO BRUOŽAI Lietuvių tauta nuo neatmenamų laikų yra susijusi su kaimu.Manau,kad ir daugelio mūsų seneliai ar proseneliai gyvena kaime. Per amžius Lietuvos žmonės sunkiai dirbo žemę, džiaugėsi jos duodamais vaisiais, garbino ją. Gyvendami kaime, gamtoje, žmonės suprato daug gamtos paslapčių, išmoko mylėti žemę kaip savo motiną, savo maitintoją. Dabar, … Daugiau…

Lietuvių literatūros istorijoje Maironio kūryba tapo klasikiniu pavyzdžiu, vienaip ar kitaip veikusiu tolesnę poezijos raidą. Iškilusi tautinio atgimimo laikotarpiu J.Mačiulio poezija buvo gražiausias pavasario pranašas, puikia menine forma reiškė aktualias visuomenines, patriotines idėjas. Meniniu požiūriu vertingiausia Maironio kūrybos palikimo dalis – lyrika. Reikšmingiausias rašytojo kūrybos laikotarpis 1885 – 1905 metai, … Daugiau…

Gimtųjų namų šiluma N. Miliauskaitės eilėraščiuoseNijolė Miliauskaitė – viena iš bene pačių savičiausių moderniosios lietuvių poezijos atstovių, literatūros padangėn atsinešusi originalų kūrybos stilių ne vien raiškos, bet ir turinio požiūriu. Tie, kurie domisi autentiška šios poetės kūryba, žino ir N. Miliauskaitės biografijos- gana liūdnos, pilkos ir kasdieniškos- aspektus. Gimusi ir … Daugiau…

KLAUSIMAISigitas Geda 1. Kas yra poeto kūrybinis aktas, jo tikslas ir paskirtis (remiantis eilėraščiu „Ars poetica“)? 2. Įrodykite S.Gedos poezijos modernumą. 3. Kaip S.Gedos poezijoje reiškiasi lyrizmas? 4. S.Gedos eilėraščių erdvė, laikas ir kūrybiniai ypatumai. 5. Apibūdinkite S.Gedos eilėraščių kalbą. Kas jam yra kalba apskritai?Judita Vaičiūnaitė 1. Koks miesto vaizdas … Daugiau…

Þmogaus dvasinis groþis J.Biliûno kûrybojeIðtrauka Vienodai ir nuobodþiai èiuksëdamas, plaukia prieð vandená nedidelis garlaivis. Jo pirmagalis varo upës pavirðiu gilià vagà; bet garlaivio uþpakalyje tos vagos krantai vël susiverèia krûvon, susidauþia savo virðûnëm, kurios atðokdamos pavirsta á nesuskaitomà daugybæ nedideliø krutanèiø bangø; tos bangos juda kaip gyvos, pleèiasi á abi … Daugiau…

Apysakoje “Gyvenimas po klevu” (1988) R. Granauskas kalba apie tautos tźstinumo problemą. Autorius primena: kiekviena tauta kuriasi savo gyvenimą (savo namą), o forma ir turinys skiria tautas vien nuo kitos. Kaip ta savita pasaulėjauta funkcionuoja, kai tauta stovi ant pražūties slenksčio? Pradėjęs nuo konkretaus buitinio vaizdo (senosios Kairienės sodybos po … Daugiau…

Maironis (1862 – 1932) Maironis (šiuo slapyvardžiu pasirašinėjęs Jonas Mačiulis) yra iškiliausias XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių poetas. Biografija. Jonas Mačiulis-Maironis gimė 1862 m. spalio 21 (lapkričio 2) d. Pasandravyje (dab. Raseinių raj.), laisvųjų ūkininkų šeimoje. 1883 m. baigė Kauno gimnaziją, 1883 – 1884 m. studijavo Kijevo … Daugiau…

Prozininkas ir dramaturgas R. Granauskas autentiškai vaizduoja lietuvišką kaimą ir jo žmogų. Kaip ir J. Apučiui ,jam svarbūs senosios kartos dvasiniai rūpesčiai dėl agrarinės kultūros žlugimo. J. Apučio novelėse akcentuojamos amžinosios vertybės: žmogiškumas ir dvasingumas, kurias būtina perduoti ateities kartoms. R. Granausko pasaulis paveiktas istorinių sukrėtimų, šias vertybes jau negrįžtamai … Daugiau…

J. Vaičūnaitės eilėraščio „Pilies skersgatvis“ analizė ir interpretacijaJ. Vaičiūnaitė – žymi XX a. antrosios pusės lietuvių poetė. Savo kūryboje ji daugiausia kalba apie dvasines vertybes, su jomis susijusią tokią svarbią kultūros temą. Meno, taigi ir kultūros, dalimi galima vadinti ir Vilniaus senamiestį, apie kurį poetė yra sukūrusi nemaža eilėraščių. Vienas … Daugiau…

Maironis Nuo Birutės Kalno Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, Man krūtinę užliek savo šalta banga Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis, Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!Kaip ilgėjaus tavęs, begaline, plati! Ir kaip tavo išgirst paslaptingų balsų Aš geidžiau, tu pati vien suprasti gali, Nes per amžius plačių … Daugiau…

Vytautas Mačernis – savoje žemėje amžinai likęs žemininkas.Jo kūryba nėra gausi. Jis rašė vizijas, sonetus, trioletus, giesmes, trumpus aforistinius eilėraščius. Tačiau Vytautas Mačernis užbaigė vienintelį ciklą “Vizijos” {1939- 1942}.“Vizijos”- vienas V. Mačernio kūrybos polių. “Vizijas” sudaro “Įžanga”, septynios atskiros dalys ir “Pabaiga”. Vizijos – tai ypatingi dvasios regėjimai, vaizdiniai, kurie … Daugiau…

Jonas Biliūnas „BRISIAUS GALAS“, Autorius: Jonas Biliūnas – XIX a. lyrinės prozos pradininkas. Novelių centre – atstumta, nereikalinga būtybė, kuriai nebėra vietos kasdieniniame pasaulyje. Jono Biliūno kūrybai būdinga gradacija. Vaizduojamas gyvenimas skausmingas, tragiškas, bet vis dėlto neatrodo niūrus, nes šalia tamsaus vaizdo autorius stato šviesų. Siužetas, tema: J. Biliūno kūriniai … Daugiau…

Moteris. Ji – tarsi mūsų gyvenimo prasmė ir šaltinis: ji į mūsų kasdienybę įneša švelnumą meilę, ramybę. Juk kiekvienas gimėme iš meilės iš motinos įsčių. Mes, vyrai ir moterys, turim būti dėkingi mamoms už rūpestį, bemieges naktis, kuomet švelnios rankos liūliavo mus beverkiančius. Tačiau argi visuomet moters meilė susilaukia tokio … Daugiau…

Maironis „Ar aš kaltas“Ne visos dainos, paveikslai, romanai ir, žinoma, ne visi eilėraščiai gyvena vienodai. Šis teiginys ypač tinka aptariant Maironio individualiąją ir visuomeninę lyriką, nes įdomu stebėti, kaip keičiasi jų priimtinumas naujomis istorinėmis aplinkybėmis pakitus žmonių mąstysenai, idealams, siekiams. Meilė tėvynei, jai skirtas pasišventimas ir kovos – tai temos, … Daugiau…

Turinys * Pratarmė * Apie autorių * Apie pagrindinį veikėją * Kūrinio atpasakojimas * Žemaičių papročiai * Žaidimai * Gražios mintys * Man labiausiai patikusios mintys * Tarptautiniai ir nežinomi žodžiai Pratarmė “ Kaip viskas pasauly persimaino, teip persikeis ilgainiui ir žmonių papročiai. Tai numanydamas ėmiau ir surašiau ne vien … Daugiau…

Lietuviu(radauskas) Iš ko gimsta eilėraštis? H. Radauskas atsako: “O eilėraštis gimsta kaip vėjas – iš nieko…” (“Žiemos daina”). Ši metafora gana tiksliai nusako poeto poziciją: ji kuria naują tikrovę, žodžio ir vaizduotės galia transformuodamas realybę. Jis tartum palenkia pasaulį savo valiai, jį griauna ir pertvarko, pasikliaudamas savo vaizduote, jos žaismu. … Daugiau…

Populiarioji kultūra skurdina žmogų1. Populiarioji kultūra skurdina žmogų! Pasirinkau šią temą, nes ji man aktuali. Esu visuomenės narys ir galinga populiarioji kultūra mane taip pat liečia, nesu jai abejingas: dažnai ji mane piktina, tiesa, kartais domina. Rinkdamasis šią temą buvau nusprendęs svarstyti vien neigiamas populiariosios kultūros puses, tačiau įsigilinęs supratau, … Daugiau…

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana (1877-1930)(biografija):Marija Pečkauskaitė augo lenkiškai kalbėjusių bajorų šeimoje. Jos vaikystė buvo laiminga ir saulėta, su motinos muzikavimu, tėvo knygomis, globa bei meile, su gražios gamtos įspūdžiais ir ypatingu namų jausmu. Iš mažens girdėdama visus aplinkinius kalbant žemaitiškai ir pati nesunkiai išmoko šios tarmės, kurią vėliau perteikdavo … Daugiau…

Moteriškumo samprata A. Mickevičiaus poemoje „Gražina“A.Mickevičius, lietuvių, baltarusų, lenkų rašytojas, yra sukūręs poemą „Gražina“. Šiame poemoje kalbama apie lietuvių kovą su kryžiuočiais. Pagrindiniai veikėjai: kunigaikštis Liutauras, jo žmona Gražina ir jų patarėjas Rimvydas. Svarbiausia šios poemos tema- moteriškumo samprata. Kokia yra Gražina? Kaip A.Mickevičius vaizdavo XIII- XV amžiaus moterį? Gražina … Daugiau…

Eilėraščio „Miškas ūžia“ vaizdai niūrūs, baisūs. Nuotaika liūdna, graudi. Gaudžiantis miškas atskleidžia subjekto būseną. Herojui skaudu, kad miškas išniekintas; Kai kiekvieną medį laužo vėjas, tada jaučia tarsi kas širdį replėmis gniaužytų. Maironio eilėraštyje rašoma ir apie miško jausmus, ir apie žmogaus jausmus. Maironis didžiuojasi Lietuvos praeitimi ir niekina dabartį. Norėtų, … Daugiau…

Novelėje „Šiąnakt bus šalna“ nagrinėjama žmogaus santykio su gamta tema, kurios prasmės atsiskleidžia per dviejų laikų – praeities ir dabarties – sąsają. Tekstas yra padalintas tarsi į dvi dalis. Pirmoji, kurioje pasakojoma apie dabarties situaciją, nurodomas rudens laikas. Ir antroji novelės pusė – tai taip pat ruduo, tačiau jau laikas … Daugiau…

(Analizė)Maironio eilėraščio pavadinimas nusako kovingą, veržlią nuotaiką. Gamtos įvaizdis – pavasarinė upė, kuri kyla, veržiasi ir neišsitenka savo vagoje. Tai oratorinio tipo eilėraštis. Eilėraščio tema – žmogaus ir tėvynės santykis, pažymėtas patriotine laikysena. Keliama problema, koks turėtų būti žmogaus ryšys su savo tėvyne ir tauta. Pirmame ir antrame posmuose lyrinis … Daugiau…

Nereikalingojo dalia J.Bilūnio apsakyme „Ubagas“Ištisus amžius literatūroje viena iš labiausiai nagrinėjamų temų yra santykiai tarp tėvų ir vaikų. J.Bilūno apsakymas „Ubagas“ taip pat analizuoja amžiną tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimo problemą. „Ubagas“– didelė šeimos santykių šiurkštumo išraiška:sūnus išvaro tėvą iš namų, gailėdamas duonos kąsnio. Ir kurgi tokiam žmogui dėtis, žmogui, … Daugiau…

39. M. Sluckio „Adomo obuolio“ (1966) ir A. Škėmos „Baltos drobulės“ (1958) lyginamoji analizėM.Sluckis (g. 1928), hitlerininkų sušaudyto žydo amatininko sūnus, karo metais evakuotas iš Palangos pionierių stovyklos į Sovietų Sąjungos gilumą, 1951m. VU baigęs rusų k. filologijos studijas, atėjo į lit-rą su „lyrinės prozos“ banga, kuri siekė sujausminti epinio … Daugiau…

J busSpartėjant technologinei pažangai, it iš gausybės rago pilantis išradimams, mokslas ir inovacijos XXI amžiuje nulems šalių ar net atskirų regionų ateitį bei visuomenės gerovę. Tradicinis požiūris į mokslą kinta. Dabar vis daugiau politikų supranta, kad mokslo pasiekimus reikia paversti visuomenei naudingais produktais. Pagrindiniai šiuolaikinės valstybės koziriai akivaizdūs: efektyvi visuomenės … Daugiau…

Maironis – lietuvių poetas, siekęs savo darbais ir eilėraščiais neleisti užmigti žmonių tautiškumui. Toks ir yra eilėraštis „Vilnius prieš aušrą“ Pirmasis posmas skyla į dvi dalis. Pirmoji dalis – pirmosios keturios eilutės – aprašomas miegantis Vilnius. Antroji dalis – nuo penktos eilutės iki posmo pabaigos – Vilniaus klausiama, kur dingo … Daugiau…

Lietuvos kultūroje Maironis užėmė ypatingą vietą. Jis yra lietuvių tautos dainius, sukūręs idealizuotą Lietuvos paveikslą ir suformulavęs XIX amžiaus tautos būties problemas. Maironio kūryba įtvirtino individualų kalbėjimą lietuvių poezijoje. Poeto eilėraščiai pagal savo tematiką ir kalbėseną galėtų būti skirstomi į visuomeninius/patriotinius, kuriuose kalbama pakylėtai, idealizuojama Lietuva ir į individualiąją lyriką … Daugiau…

ORFĖJO TEMA HENRIKO RADAUSKO POEZIJOJE “ Radauskas yra turbūt vienintelis lietuvių poetas, kuriam apibrėžti nepadeda jokie įprastiniai kontekstai iš mūsų literatūros arba idėjų istorijos ir jokie apmąstymai apie didžiąją tremties katastrofą, mūsų tautos likiminę kryžkelę ir panašiai. “ ( R. Šilbajoris ) Gimęs Radauskas 1910 m. Krokuvoje. Vaikystė prabėgo Aukštaitijoje. … Daugiau…

TURINYSĮžanga 3 1. Riterių ir meilės romanų įtaka veikėjams 3 2. Kontrastingi veikėjų gyvenimo tikslai 4 3. Veikėjų idealai: a) Širdies damos ir meilužio idealai 5 b) Idealų siekimas ir ištikimybė jiems 6 4. Iliuzija ir tikrovė veikėjų gyvenime 6 5. Savanaudiškumas ir pasiaukojimas 7 6. Veidmainystė ir nuoširdumas 8 7. Sentimentalumas 9 Išvados 10 Įžanga Servanteso „Don Kichotas“ ir … Daugiau…

Marcelijus Martinaitis gimė 1936 metais Raseinių rajone, Paserbenčio kaime. Baigė Vilniaus universitetą Istorijos – filologijos fakultetą. Nuo 1980 metų, dėstytojauja Vilniaus universitete Filologijos fakultete. Eilėraščius spausdino nuo 1955 metų, reiškiasi kaip literatūros tyrinėtojas, vertėjas. Pirmoji M. Martinaičio knyga, ”Balandžio sniegas” išleista 1962, bet ji nėra tokia reikšminga kaip antroji – … Daugiau…