Analizė

Skirgaila – aštraus proto, valingas bei ryžtingas dramos herojus. Jis blaiviai vertina istorijos procesus, jaučia permainų būtinybę ir ieško Lietuvai tinkamiausio kelio. Jis yra priverstas kovoti dėl jos išlikimo ne tik su išorės priešais, kurie prisidengdami krikščionybe kėsinasi į Lietuvos žemes ir politinę galią, bet ir su savo aplinka – … Daugiau…

V. Mykolaičio Putino eilėraščio „Ilgesys“ analizėEilėraštis iš ciklo „Viršūnės ir gelmės“, kur minimos erdvės alegoriškai vaizduojamos kaip svarbiausi asmenybės dvasinio gyvenimo aktyvintojai. Kūrinio „Ilgesys“ pavadinimas nusako dvasinę žmogaus būseną ir orientuoja skaitytoją į lyrinę autoanalizę.Žmogaus būties prieštaringumas ir dramatiškumas, jo blaškymasis tarp „viršūnių“ ir „gelmių“, tarp idealaus dvasingumo bei fizinio … Daugiau…

ROMANAS „ALTORIŲ ŠEŠĖLY“ AUTOBIOGRAFIŠKUMAS. Autorius – buvęs kunigas – rašo apie kunigą. Atrodytų, jog Putinas parašė apie save. Tačiau ra¬šytojas autobiografiškumą griežtai neigė. Jis sakė, kad romane nėra pasakojama apie save: įvykių požiūriu tarp autoriaus ir veikėjo nieko nėra bendra (nebūta tokių įvykių, apie kuriuos pasakojama romane, nebūta gyvenimo kely … Daugiau…

APIE AUTORĘ Prozininkė, eseistė ir dramaturgė Vanda Juknaitė gimė 1949 m. lapkričio 28 d. Rokiškio rajone, Papiliuose. 1972 m. ji baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete. Dirbo mokykloje, dėstė Klaipėdos konservatorijoje. Nuo 1975 m. dirba VPI/VPU dėstytoja, yra Lietuvių literatūros katedros docentė, porą metų vedė radijo laidą, bendradarbiauja spaudoje. 1983 m. … Daugiau…

Daugelyje V.M.Putino knygos „Altorių šešėly“ aprašymų teigiama, kad pagrindinis romano veikėjas yra draskomas vidinių prieštaravimų, svarstymų, bet niekur neminimos šių prištaravimų priežastys. O būtent priežastys, paskatinusios L.Vasario svyravimus, yra moterys. Moterys, turėjusios didžiausią reikšmę L.Vasario gyvenime buvo keturios: Liucė, Katedros Nepažįstamoji, Baronienė ir Auksė. Jos lydi L.Vasarį visame jo dvasinės … Daugiau…

S.NĖRIES EILĖRAŠČIO ,,RUDENIO ARIMUOS“ ANALIZĖApibrėžtą kūrinio laiką ir erdvę atitinka tikslios eilėraščio parašymo koordinatės: Palemonas, 1937.X. 14. Įžvelgiame sukūrimo laiko ir nuotaikos atitikmenį — ruduo, paaštrinantis tylų išnykimo liūdesį. Su vienišumo, rudeniško graudulio gaida susijęs poetinio vyksmo ir parašymo vietos kontrastas. Širvinta — gimtinė: „Tikrai neužeičiau pasaulyje poetiškesnio kampelio. Kada … Daugiau…

V. Mykolaičio – Putino lyrinė poema „Somnanbulas“V. Mykolaičio – Putino vėlyvosios kūrybos laikotarpį įprasmina lyrinė poema „Somnanbulas“. Nors ir šiame kūrinyje poetas neatsisako būties dvilypumo, dramatiškumo nuojautų, tačiau čia dar didesnę galią įgyja filosofinė mintis, žmogus egzistuoja nebe realiame pasaulyje, atpažįstamoje tikrovėje, o kūrybos, jausmo, minties laisvai transformuojamoje erdvėje. Iš … Daugiau…

Teksto analizė ir interpretacija iš Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ Teksto analizė ir interpretacija iš Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ Vincas Mykolaitis-Putinas-XXa. Pirmosios pusės universalus kūrėjas: lyrikas, dramaturgas, prozininkas. Pagrindinis rašytojo kūrinys-psichologinis romanas „Altorių šešėly“, kuriame veiksmas vyksta nuo pagrindinio veikėjo Liudo Vasario įstojimo į seminariją iki kunigystės atsisakymo. Kūrinyje … Daugiau…

T.Venclovos eilėraščio [Už pusmylio, kur kertas autostrados] analizė ir interpretacija.T.Venclova – vienas žymiausių išeivijos kūrėju, kurio kūryboje puikiai dera modernizmas ir klasika. Kaip pats kūrėjas sakė: klasikinė forma yra pasipriešinimas šių dienų gyvenimo chaosui. Poeto eilėraščiai yra logiški, apmąstyti, juose dažnai randamos sąsajos su kitų autorių kūryba, kultūros ženklai. Šie … Daugiau…

Romo Sadausko eilėraščių rinkinio „Atvirlaiškiai ir atvirukai iš Druskininkų“ recenzija Neišdildomą įspūdį man paliko Romo Sadausko eilėraščių rinkinio „Atvirlaiškiai ir atvirukai iš Druskininkų“ knyga. Joje yra gausybė puikių eilėraščių apie meilę, tėviškę, patirtas nuoskaudas,svajones bei kitas dažnai mūsų gyvenime iškylančias problemas. Romas Sadauskas-rašytojas publicistas, prozininkas, gimes Marijampolėje. Glaustai susijęs su … Daugiau…

„ Aš esu didelis svajotojas ir fantastas, todėl daugiau gyvenu ateitim, tikėjimu regėjimais. <…> Vizija – tai mano turtas, svajonė – tai mano dabartis, praeitis ir ateitis“.Tai – reikšmingiausias Mačernio eilėraščių ciklas. Poetas jį rašė labai jaunas, vos aštuoniolikos – dvidešimt vienerių metų. Atkakliai ieškojo atsakymų į jaunystėje iškilusius klausimus: … Daugiau…

Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščio „Rūpintojėlis“ analizė Vincas Mykolaitis-Putinas – žymus XX amžiaus poetas simbolistas. Lyrinis filosofinis eilėraštis „Rūpintojėlis,“ parašytas 1926m., yra vienas lyriškiausių ir švelniausių o kūryboje. Pavadinimas įvardija nuostabų Lietuvos dievdirbių kūrinį – Rūpintojėlį, nuo seno saugojusį ir , saugantį mūsų kaimo sodybas ir pakeles. -, Eilėraštis pradedamas mažybiniu kreipiniu … Daugiau…

V. Mačernio Ketvirtosios vizijos analizė ir InterpretacijaVytautas Mačernis – vienas talentingiausių 20a. pirmosios pusės kūrėjų. Gyvenęs tik 23-ejus metus, jis nuveikė daug svarbių darbų ir parašė reikšmingų kūrinių. Šis tragiško likimo rašytojas priskiriamas žemininkams, nors nebuvo išeivis. Besitraukiantį į Vakarus Mačernį kliudė atsitiktinė skeveldra. Nepaisant jauno amžiaus, šis kūrėjas išsiskyrė … Daugiau…

Salomėja Nėris “Diemedžiu žydėsiu” Dauguma S. Nėries eilėraščių yra apie gamtą. Vienas iš jų – “Diemedžiu žydėsiu”. Šio kūrinio laikas – pavasaris. Jau pirmose eilutėse mums susidaro įspūdis, kad eilėraštis yra apie pavasarį, gyvybės sugrąžintoją į žemę. Kūrinyje į pavasarį kreipiamasi tarsi į žmogų: “Ir vienąkart, pavasari, tu vėl atjosi … Daugiau…

Tėvo ir dukters santykių analizė S.Lagerliof romane Portugalijos karalius 1914 metai buvo svarbus Šeimos Lagerliof gyvenime. Ji – garsi ir mylima švedų rašytoja, išleidusi keletą populiarių romanų ir pelniusi Nobelio premiją, garbingiausią literatūrinį apdovanojimą. 1914-aisiais S.Lagerliof išrenkama Švedijos Akademijos nare – tai dar vienas reikšmingas jos nuopelnų įvertinimas. Tačiau rašytoja … Daugiau…

PienėPiene, piene – nuostabi gėlele, Ko tu rymmai vėjų pabarėly? – Kur priglausi baltąją galvelę? Kur užsnūsi vėlų vakarėlį?Pučia vėjas, plaukeliu kedena, Baltus plaukus nuo galvelės rauna. Per dirvoną, rudenio laukelį Neša pienės baltąjį pūkelį.Piene, piene – mano tu gėlele, Gaila tavo man baltos galvelės Gaila man vargo jaunystėlės – … Daugiau…

Romualdas Granauskas „Jaučio aukojimas“ Ištraukos interpretacija „ir veltui stengiesi įžvelgti ką nors trijų lydinčių vyrų veiduose, kai sustojat ratu ant upeliūkščio kranto, rinkdami nakvynei vietą, o kai vieta jau aprinkta, visi keturi einat nusiplauti kelionės prakaito ir dulkių, paskui anie du ima atrišinėti terbas, bet vienam užsinarplioja virvelė, ir antrasis … Daugiau…

SemiotikaSemiotika- mokslas apie ženklus, jų sistemas ir reikšmes. Semiotikos tikslas- sukurti teorinę kalbą (metakalbą), kuri tiktų aprašyti įvairius tekstus ir juos analizuoti. Visos ženklų sistemos turi tą patį aiškinimo mechanizmą- kalbą. Semiotikai pradėjo kurti tą kalbą nuo elementarių struktūrų tyrinėjimo. Buvo sukurta bendra sąvokų sistema. Sąvokos buvo pasiskolintos iš fizikos, … Daugiau…

Maironio lyrika kupina meilės gamtai ir žmogui. Gamtos vaizdai poeto eilėraščiuose susiklosto iš konkrečių, aplinką įvardijančių žodžių ir vietovardžių. Jie kūrinyje įgyja poetišką, kilnią prasmę. Žodžiai, kuriais Maironis kalba apie gamtą, tampa tėvynės ženklais. Maironio lyrikos šedevras – eilėraštis “Vakaras (Ant ežero Keturių Kantonų)“. Eilėraštį sudaro dvi dalys. Pirmojoje nupieštas … Daugiau…

J.Grušo dramos “Meilė, džiazas ir velnias” ištraukos analizė ir interpretacija (61-67 psl.)J.Grušas – vienas didžiausių moralistų mūsų kūryboje. “Meilė, džiazas ir velnias” vainikuoja Grušą – dramaturgą. Autorius kūrinyje kelia esminių šiuolaikinio visuomenės dvasinio gyvenimo problemas. “Meilė” ir “velnias” – šviesiosios ir tamsiosios jėgos, kurios dramoje priešpastatomos. Autorius parašė veikalą, kuris … Daugiau…

R.Granausko “Gyvenimas po klevu”.Kūrinio analizė Apysakoje “Gyvenimas po klevu” (1988) R. Granauskas kalba apie tautos tęstinumo problemą. Autorius primena: kiekviena tauta kuriasi savo gyvenimą (savo namą), o forma ir turinys skiria tautas vien nuo kitos. Kaip ta savita pasaulėjauta funkcionuoja, kai tauta stovi ant pražūties slenksčio? Pradėjęs nuo konkretaus buitinio … Daugiau…

Farlis Movetas (g. 1921) – garsus Kanados gamtininkas, apkeliavęs praktiškai visą Kanadą ir daugelį kitų šalių. Jo kelionės prasidėjo jau vaikystėje, kai Moveto tėvas, bibliotekininkas su keliautojo, jūrininko ir tyrinėtojo gyslele, gana reguliariai perkraustinėjo šeimą po įvairius Kanados kampelius. Taip Movetai atsirado Saskatūne, Saskačevane (Kanados provincija), vietoje, kuri tokia lygi, … Daugiau…

Nuo 1994 metų mirties bausmės panaikinimas yra būtinas reikalavimas kiekvienai valstybei, stojančiai į Europos Tarybą. Mirties bausmės panaikinimas yra ir narystės Europos Sąjungoje sąlyga. Šiandieną Europoje mirties bausmė nevykdoma nė vienoje valstybėje: arba ji panaikinta, arba jos vykdymui yra paskelbtas moratoriumas.Paprastas žmogus iš gatvės yra visiškai įsitikinęs – kai yra … Daugiau…

AŠ NORĖČIAU PRIKELTIAš norėčiau prikelti nors vieną senelį Iš kapų milžinų Ir išgirsti nors viena, bet gyvą žodelį Iš senųjų laikų!Gal poezijos naują pasemčiau šaltinį, Tik ne tą šiandieninį, Kurs ir rūbą, ir dvasią paskolintą gavo, Oi, ne savo, ne savo!Gal išklausčiau tada, kur tos kanklės auksinės Vaidelučių garsių; Kai … Daugiau…

Žanas Batistas Moljeras ( tikroji pavardė – Poklenas) – įžymiausias prancūzų klasicizmo komedijios kūrėjas. Jis sukūrė satyrinę socialinę komediją, kurioje išjuokė neigiamus savo meto tikrovės reiškinius absoliutinės monarchijos despotiškumą, luominius ir religinius prietarus. Moljeras gimė 1622m. Paryžiuje, karaliaus dvaro baldų apmušėjo šeimoje, mokėsi Klermono koleže ir baigė teisės mokslus Orleane, … Daugiau…

Į rankas paimkime M. Fermine romaną “Sniegas”. Knygos viršelis atrodo labai įspūdingai – sidabro spalvos fone baltas langas su japonišku heroglifu. Verčiame romano puslapius…o jie visiškai balti. Pirmame lape randame tik užrašą “Skiriama Lėjai”, kitame – “Ir tik apie baltą spalvą svajoti”( Arthur Rimbaut), toliau regime dar vieną beveik visiškai … Daugiau…

LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKOS ARBA MITOLOGINĖS SAKMĖS. VIENOS PASAKOS ( SAKMĖS ) ANALIZĖ ARBA PASAKŲ ( SAKMIŲ ) ANALIZĖ PASIRINKTU ASPEKTU. Mitologinės sakmės – tai kolektyvinė kūryba, atspindėjusi senovės pasaulio supratimą. Tai estetinė ir etinė pasaulio pažinimo forma. Mitas gimė iš žmonijos pastangų suprasti save, pasaulį, daiktus. Sakmė – tai savotiška … Daugiau…

Svarbiausias įvykis pasakoje – tai trečiojo brolio kvailio tarnystė kirminui. Viskas prasideda nuo to, kad tėvas išleidžia vaikus į pasaulį ieškoti gražiausios skarelės, už tai pažadėjęs jiems savo gyvenimą. Kvailys, tarnavęs pas kirminą, tėvui atnešdavo gražiausius daiktus, bet tėvas nesutikdavo sūnui atiduoti savo turtų, todėl vaikus į pasaulį siuntė dar … Daugiau…

Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Čiurlionio (1875-1911) vardas ir jo darbai, garsėję Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijo-je prieš pirmąjį pasaulinį karą vėliau buvę lyg ir primiršti, pasta-raisiais dešimtmečiais vėl žadina didelį susidomėjimą. Jo kūryba sukėlė karštus meno kritikų ir istorikų ginčus, sprendžiant naujų-jų laikų meno sąjūdžio kilmės ir raidos klausimus, nustatant me-nininko vietą … Daugiau…

Meilės tema „Kuprelyje“Šeinius – pirmas ryškus prozinės kalbos stilizuotojas ir eksperimentuotojas, siekęs pasakojimo grakštumo, lankstumo, poetiškumo, muzikalumo. Skaitytoją jis veikia pačiu kalbos būdu – inversijomis, užuominomis, nutylėjimais, sutrūkusiomis frazėmis, nervingai vibruojančia vaizdų tėkme, laukimo ir nežinios atmosfera, subtiliai pajaustais spalvų, garsų ir judesių niuansais, personifikuotais lyriniais peizažais. I.Šeinius sukūrė moderniojo … Daugiau…