Konspektas

Albertas Vijūkas – KojelavičusA. Kojelavičius gimė 1609 m. Kaune. Būdamas universiteto rektoriumi, jis lotynų kalba parašė „Lietuvos istoriją“, apimančią laikotarpį nuo seniausiųjų laikų iki Žygimanto Augusto mirties. Daugiausia autorius rėmėsi Motiejaus Strijkovskio „Kronika“. Tačiau tai nebuvo paprastas vertimas. A. Kojelavičius panaudojo ir daugiau šaltinių, pasižymėjo kritiniu jų vertinimu. Daugelis dokumentų, … Daugiau…

Sudarant naujus kaimus, buvo keičiami ir jų pareigūnai: šalinami pristovai ir skiriami vaitai bei suolininkai. Vaitu urėdas skyrė tą valstietį, kurio klausyti sutiko kiti kaimo gyventojai. Už tarnybą jis gaudavo vieną valaką, laisvą nuo prievolių, ir galėjo imti kitą, bet už jį turėjo mokėti činšą. Už padarytą nusikaltimą urėdas vaitą … Daugiau…

Viduramžiai, feodalizmasMetai • 476 m. – Vakarų Romos imperijos žlugimas.Bizantijos įkūrimas. Viduriniųjų amžių pradžia • 496 m. – Krikštą priima Frankų karalius Chlodvigas • 500 m. – Frankų vadas Chlodvigas vainikuotas Frankų karaliumi • 528 m. – Salijų teisynas • 529 m. – Justiniano kodeksas • 622 m. – Hidžra … Daugiau…

Pirmieji kylimo poþymiai iðryðkëjo 8a. (Karolingø renesansas). Permainos tapo akivaizdþios. Kylimà sulaikë vengrø, vikingø invazijos, bet jø pabaiga reiðkë kokybiniø pokyèiø Europos gyvenime pradþià. Ankstyvaisiais viduramþiais (5-9a.) susikûrusi c-ja apibûdinama 3 kriterijais: 1)lotyniðkø idëjø ir modeliø, nes perëmë V.Romos I-jos palikimà. 2)krikðèioniðkoji c-ja 3)feodalinë c-ja Feodalizmo terminas dvireikðmmis. Pirma – … Daugiau…

Jūratė Litvinaitė/Istorija: viskas, ko reikia egzaminui XII TEMA. SVARBIAUSI POLITINĖS, EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS PASAULIO RAIDOS BRUOŽAI XIX a. Pramonės revoliucija – ekonominio gyvenimo posūkis, sukeltas sparčios industrializacijos raidos, kai XVIII am. gamyboje imta naudoti mašinas, varomas garu. 1769 m. Džeimsas Vatas išrado garo mašiną. 1815 m. anglų inžinierius Džordžas Stefensonas … Daugiau…

Vikingai: išpuoliai ir įtakos civilizacijos bei kultūros raidaiI tūkstantmečio pabaigoje Europos gyventojai kentėjo nuo plėšikiškų, niokojančių pagonių normanų antpuolių. Normanai – tai žmonės iš šiaurės – dabartinių danų, švedų, norvegų protėviai.Europoje jie dar vadinti tiesiog danais, švedais, Rusioje – variagais, Bizantijoje – rusais,o Lietuvoje – žuvėdais.Jie patys save vadino vikingais. … Daugiau…

VIDURAMŽIAI: KRIKŠČIONIŠKOJI ISTORIOGRAFIJAIstorijos statusas Viduramžių pasaulėžiūroje vertintinas labai prieštaringai. Anot E.Žilsono,krikščionybė atnešė naują žmogaus galutinių tikslų viziją. Ji nutraukė antikinės ciklinės laiko sampratos įvaizdį, jo vieton pateikdama naują – linijinį: žmonijos istorija prasideda su jos Sukūrimu ir pasiekia kertinį momentą – Dievo Įsikūnijimą žmogaus pavidalu. Tokia istorija turi pabaigą Paskutiniojo … Daugiau…

Senovės Romos laikotarpis yra heleninės civilizacijos tęsinys. Žlugus universaliai Aleksandro Makedoniečio imperija Graikija buvo užkariauta romėnų. Deja užkariautojai patyrė stiprią graikų kultūrinę įtaką, ją perėmė ir toliau vystė (skulptūra, poezija, filosofinė mintis, auklėjimas, pedagogika ir kt.) Romėnams pavyko sukurti unikalią teisę, taip vadinamus 12 lentelių įstatymus (450m.pr.Kr.), didžiulę valdžios biurokratiją … Daugiau…

Yra diskutuojama dël Romos civilizacijos vietos ir vaidmens. Dvi pagrindinës nuomonës: Romos c-ja – graikø civilizacijos tæsinys. Ji buvo Graikijos c-jos krizës epocha. Romënai nieko naujo, originalaus nesukûrë. Kurë savarankiðkai tik karybos, politikos srityje. Roma – dalis heleninës civilizacijos. Romos c-ja – savarankiðka, originali. Atsirado ir gyvavo panaðiom sàlygom kaip … Daugiau…

Didžioji Prancūzijos revoliucijaPrancūzijos revoliucija buvo feodalinės visuomenės ir absoliutizmo krizės atomazga. 1. Gyventojų daugumą sudarė valstiečiai (80%), kurie naudojosi dvarininkų žeme. Nors nuo XV a. nebuvo baudžiauninkų, bet valstiečius slėgė prievolės žemvaldžiams ir dideli mokesčiai valstybei. 2. Pasiturintys miestiečiai vis labiau piktinosi verslininkystės laisvės varžymu: valstybės monopoliais, cechų sistema, vidaus … Daugiau…

Europos gyvenime XVIII a. pabaiga – XIX a. pirma pusė buvo audringa: Prancūzijos revoliucija, Napaleono epocha, pramonės perversmas, spartus mokslo ir technikos vystymasis… Greitėjantis gyvenimo tempas turėjo įtakos ir kultūros raidai. Europos visuomenė jau ne pirmą kartą nukreipė savo dėmesį į antikos meną. Tam įtakos turėjo archeologų kasinėjimai Pompėjos ir … Daugiau…

Seniausios rašytinės žinios apie baltusRašytinės žinios apie I tūkstantmečio Rytų Pabaltijo gyventojus ir to laikotarpio įvykius yra labai negausios. Seniausios iš jų – romėnų autorių. Plinijus Vyresnysis (23 – 79) „Gamtos istorijoje“ mini, kad Romos imperatorius Neronas (54 – 68) į tolimą Šiaurę pasiuntęs pasiuntinius, kurie pargabeno tiek gintaro, kad … Daugiau…

Valdymo forma yra sistema, pagal kurią valdoma valstybė. Praktikoje naudojamos ir siūlomos daugybė įvairių valdymo formas apibūdinančių sąvokų. Žemiau pateikiamas daugiausiai vartojamų valdymo formų sąrašas. Pastebėkite, kad praktikoje galima suderinti keletą paprastų valdymo formų vienoje valstybėje. Anarchizmas • Anarchokapitalizmas • Ekoanarchizmas • Ekofeminizmas • Libertarinis socializmas Autokratija ir diktatūra • … Daugiau…

REFORMACIJA Didžioji religijos revoliucija įvyko 1517m., tačiau norėdami suprasti jos priežastis, turime pradėti jų ieškoti apie 100metų anksčiau. Taigi,pirmiausia norėčiau pradėti nuo maro,kuris 1340m. Ištikęs Europą, per kelerius metus nusinešė trečdalį žmonių. Maro epidemijos nesiliovė, ir 1400m. Europoje teliko pusė jos gyventojų. Šeimos iširo, vaikai liko našlaičiai..tad Xva. Europą būtų … Daugiau…

Įstatyme buvo pasakyta, kad mietelėnų žemė yra matuojama ir apdedama činšu. Skirtingai nuo kaimų, miesteliuse sodybinė žemė atskiriama nuo valakinės. Sodybinė žemė dalijama į kiemus ir daržus, matuojama ne margais, o rykštėmis (2,5 aro); už ją nustatomas ne vienodo dydžio činšas: prie turgaus aikštės ar prie vieškelio jis didesnis, o … Daugiau…

ŽYGIMANTAS AUGUSTAS – DIDYSIS LIETUVOS KUNIGAIKŠTISIšrinkimas Vienintelis Zigmanto II sūnus gimė 1520 m. Motina Bona pradėjo rūpintis užtikrinti ja sostą, kai jis dar buvo kūdikis. Pirmiausia buvo rūpinamasi Lietuvos sostu: mat, išrinktąjį į Lietuvos sostą, nenorėdami nutraukti ryšių su Lietuva, paprastai ir lenkai išsirinkdavo savo karaliumi. Todėl Bonos rūpesčiu dar … Daugiau…

Seniausieji Lietuvos gyventojaiŠiaurės Europą dengęs ledynas iš Lietuvos teritorijos ėmė trauktis apie XVIII – XVI tūkstantmetį pr. Kr. Ledynui tirpstant, atsirado didžiuliai ežerai, formavosi upių slėniai. Daugėjant sausumos plotų, plito tundros augmenija, iš pietų traukė prie šalto klimato prisitaikę žvėrys, vasarą atskrisdavo daug paukščių. Iš gretimų anksčiau apgyvendintų pietinių ir … Daugiau…

1997 sausis Apie ðvietimo reformà Lietuvoje galima atsiliepti ávairiai. Vienø politologø ar visuomenës veikëjø akimis tai buvo sistemos tobulinimas su tikslu demokratinti valstybæ, kad galëtume integruoti á Vakarø Europà. Kiti manë, kad reforma yra tik ásigyvenusiø tvirtø ir patikrintø tradicijø sujaukimas. Pasikeitus politinei situacijai, Lietuvoje buvo bandoma “apsivalyti” nuo senosios … Daugiau…

XVII a. Vilniaus universitetas buvo svarbiausias LDK aukštojo mokslo žinių skleidimo, įvaldymo ir kūrybinio taikymo centras. Gamybinių jėgų raida, kultūriniai visuomenės poreikiai, ryšiai su užsienio valstybėmis skatino sklisti mokslo žinias, tačiau dėl programos ir dėstymo trūkumų, scholastinio mąstymo pažintis su Europos mokslo naujovėmis ir kultūros vertybėmis dažnai buvo vienpusiška, o … Daugiau…

Senoves Egiptas 18 a. pabaigoje, Napoleono žygio į Egiptą metu (1798 m.), prasidėjo sistemingi Egipto tyrinėjimai. Jų metu rastas garsusis “Rozetės akmuo” – pirmasis tekstas egiptiečių kalba. Beje, jis buvo su vertimu į graikų kalbą. Egipto pavadinimas kilo iš žodžio “Aigiuptos” – taip graikai vadino Egipto miestą Memfį. O patys … Daugiau…

28 Miestų atsiradimas LDK… Pirmoji magdeburginė privilegija suteikta Vilniuje 1387m.kaunui 1408m.trakų karaimams 1441m.Miestų bendruomenėse išliko senasis karo ir darbo dvilypumas. Lengvėjo karo prievolė. Ji virto piniginėmis prievolėmis, darbo p. iš valstiečių renkama sidabrinė. Miestiečių bendruomenės , kaip prievoliniai vienetai ryškėjo XIIIa.pab. jų nedaug: vilnius, kaunas, trakai. Svarbiausi miestų kūrimosi požymiai: … Daugiau…

Piliakalniai ir medinės Lietuvos pilysŽalvario amžiaus viduryje, apie II ir I tūkstm. pr. Kr. sandūrą, baltų areale iš esmės pasikeitė gyvenviečių statybos tradicijos. Žmonės ėmė kurtis piliakalniuose. Juos įrengdavo sunkiai prieinamose, gamtos saugomose vietose: kalvose (Dūkštas, Nevieriškės, Sokiškiai), upių ir upelių santakų kyšuliuose (Narkūnai, Nemenčinė). Stengėsi piliakalnius kurti ežerų pakrantėse, … Daugiau…

Nuo centralizacijos iki Anglijos revoliucijosCentralizacija XIVa. – XVa. 1215m. Magna Charta(didžioji laisvių chartija). Anglijos karalius įsipareigoja nesikišti į dvasininkų skyrimą, nedidinti ir nereikalauti naujų mokesčių. 1265m. Sušaukiamas pirmasis Anglijos parlamentas (trijų luomų susirinkimas). Jis skyla į bendruomenių ir lordų rūmus. Parlamentas užima svarbią vietą politiniame gyvenime (tvirtina karaliaus įstatymus, taip … Daugiau…

Lietuvos įjungimas į Rusijos imperijos sudėtį (1795 m.)Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų Lietuva galutinai pateko Rusijos imperijos žinion. Rusijos valdžia norėjo integruoti naujai prijungtas žemes į imperiją, palaipsniui pašalindama senosios tvarkos likučius, taip pat siekė suformuoti lojalių, atsidavusių monarcho sostui piliečių sluoksnį. Caro valdžia stengėsi reguliuoti visuomeninį ir politinį gyvenimą, … Daugiau…

MESOPOTAMIJA Ankstyviausioji upės slėnių civilizacija atsirado šumerų dėka. Ji suklestėjo derlingoje lygumoje tarp dviejų upių – Tigro ir Eufrato. Graikai tą kraštą pavadino Mesopotamija, t.y teritorija tarp šių upių. Šumerai vieni pirmųjų senovės pasaulyje pradėjo statyti miestus, sukūrė raštą, valdymo sistemą, pasiekė gražių laimėjimų architektūroje, amatuose, moksle. Jų laimėjimus perėmė … Daugiau…

Lietuvos krikštasLietvoje dėl savitai susiklosčiusių aplinkybių ilgiau negu kitur Europoje išsilaikė pagonybė. Nuo XIII a. krikštui trukdė vokiečių agresija Pabaltijyje. Pamažu lietuvių kova su kryžiuočiais įgavo kovos su krikščionybe, katalikybe pobūdį. Laisvieji Lietuvos vastiečiai priešinosi gresiančiam pavergimui ir su krikščionybe susijusiai baudžiavai. Lietuvos valdovai, siekę krikšto, turėjo skaitytis su LDK … Daugiau…

Ordinų įsikūrimas PabaltijyjeApie XI a. Vakarų Europos feodalizmas pasiekė aukščiausią savo stadiją. Išnaudojimo didinti nebebuvo galima, nebuvo „naujų“ laisvų žemių, valstiečiai visur reiškė nepasitenkinimą. Todėl feodalai ėmė ieškoti kitų turtėjimo šatinių. Čia svarbų vaidmenį suvaidino kryžiaus žygių ideologija, skelbusi, kad žemės gėrybėmis tegali naudotis krikščionys, o ne netikėliai pagonys ir … Daugiau…

Lietuvių ir lenkų santykiai feodalizmo epohoje praėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Apie ankstyvuosius lietuvių santykius su lenkais turime maža žinių. Kaip paprastai to laiko rašytiniai šaltiniai daugiausiai užfiksavo tarpusavio karų žygius. Jei iš pradžių mozūrai (Mozūrijos bajorai) net kartais paremdavo kryžiuočius kovoje prieš Lietuvą, tai vėliau jie suprato, kad naujai … Daugiau…

Naujausieji laikai Pasirašyta Trianono taikos sutartis su Vengrija. 1920 06 04 Turkija paprašo Sovietu Rusijos pagalbos. 1920 04 26 Pasirašyta Neji taikos sutartis su Bulgarija 1919 11 27 Pasirašyta Versalio taika su Vokietija. 1919 06 28 Ikurta Tautu Sajunga. 1919 m. balandis Ikurtas Kominternas – tarptautine komunistu organizacija. 1919 m. … Daugiau…

Melno taikaKryžiuočiai neketino atsisakyti Žemaitijos, nežiūrint į tai, kad Torūnės taikos sutartimi jie formaliai atsisakė bet kokių pretenzijų iki Vytauto mirties. Tai matydami, 1414 m. vasarą Vytautas ir Jogaila pradėjo karo veiksmus prieš Ordiną. Karas nebuvo sėkmingas, nes kryžiuočiai visur naikino maisto atsargas, todėl rudenį buvo sudarytos paliaubos. 1416 m. … Daugiau…