Lietuvos teisės derinimas su es teise
5 (100%) 1 vote

Lietuvos teisės derinimas su es teise

Kauno kolegija

Ekonomikos ir teisės fakultetas

Teisės katedra

Lietuvos TEISĖS DERINIMAS SU EUROPOS SĄJUNGOS TEISE

Savarankiškas darbas

Atliko: gr. studentas

Dėstytojas:

Įvertinta:

Kaunas, 2003

Turinys

Įvadas 3

1.PAGRINDINIAI NACIONALINĖS TEISĖS AKTŲ

DERINIMO SU EUROPOS SĄJUNGOS TEISE PRINCIPAI 4

2.Lietuvos teisės aktų derinimo

su europos sąjungos teise tikslai 6

3.Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo Lietuvoje problemos 10

4.Narystės Europos Sąjungoje teisinių pagrindų sudarymas 11

Įšvados 13

Literatūra 14

Įvadas

Europos Sąjunga pritraukia vis dagiau narių, nes joje galioja šie principai :

-ekonominio pagrindo principas, didinantis abipusę priklausomybę ir solidarumą;

-įstatymo viršenybės principas, apibudinamas privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Europos Teismas;

-demokratiškų sprendimų priėmimų principas, kurį apibudina kompromisai konsensas.

Būtent šis pragmatiškumo ir principų derinys leidžia Sąjungai įveikti dideles krizes ir kliūtis, išlaikyti identitetą,susitelkimą siekiant užsibrėžtų tikslų.

Dabar rengimo Eropos Sąjugos narystei strategija yra prioritetin. Europos Komisija laikosi tokios nuostatos, kad ši strategija – rūpėstingai parengtas veiksmų planas, užtikrinantis sėkmingą integraciją – yra gyvybiškai tinkamam asocijuotų šalių pasirengimui stoti į Europos Sąjungą.

Lietuvos teisės derinimas su Europos Sąjungos teise yra nepaprastai svarbus politikos elementas, Lietuvai rengiantis tapti Europos Sąjungos nare. Teisės derinimas rodo, kad Europos integracija, anksčiau buvusi užsienio politikos reikalu, tampa vidaus politikos uždaviniu. Būtent dėl reikšmingų visuomeninių santykių teisinio reglamentavimo pokyčių jau šiandien integracijos į Europos Sąjungą procesas veikia kasdieninį Lietuvos žmonių gyvenimą.

1.PAGRINDINIAI NACIONALINĖS TEISĖS AKTŲ DERINIMO SU EUROPOS SĄJUNGOS TEISE PRINCIPAI

Prieš imantis nacionalinės teisės derinimo su Europos Sąjungos (ES) teise darbų, ypač svarbu nustatyti, kuriai sričiai priklauso ES teisės aktas, kurio nuostatas planuojama perkelti į nacionalinę teisę. Būtina aiškiai api-brėžti santykių, kuriuos reglamentuoja konkretus ES teisės aktas, ratą, nes nuo konkrečios srities priklausys ir reikalaujamas valstybių narių teisės sistemų sudermamumo lygis.

Yra daug sudėtingiau ir tenka labiau analizuoti, kai konkretus ES teisės aktas priimtas vadovaujantis keliais teisiniais pagrindais, t. y. reglamentuoja santykius, kurie priskiriami skirtingoms ES vykdomoms politikoms.

Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, kuriais atskirais bendraisiais teisės principais paremta visa nagrinėjamų santykių sritis ir konkretus ES teisės aktas, ir jais vadovautis rengiant nacionalinės teisės aktus.

Būtina pažymėti, kad, atsižvelgiant į reglamentuojamų santykių sritį, ES teisės poveikis nacionalinės teisės sistemai gali būti skirtingas ir pasireikšti kaip umfikavimas, harmonizavimas arba koordinavimas.

Unifikavimas reiškia, kad ES teisės aktai visiškai pakeičia atitinkamos srities nacionalinės teisės aktus. Tokio suderinamumo lygio paprastai reikalaujama tose srityse, kurios aiškiai priskiriamos išimtinei Bendrijų kompetencij ai, pvz., bendra žemės ūkio ar konkurencij os politika.

Harmonizavimas – tai toks ES teisinių priemonių pagalba siekiamas suderinamumo lygis, kai Europos Sąjungoje sukuriamos vienodos teisinės prielaidos (pagrindai), kuriomis remiantis vyksta tolesnis reglamentavimas nacionaliniu lygiu.Atsižvelgiant į atskirose srityse siekiamus tikslus, harmomzavimo lygis gali būti skirtingas: pradedant nuo visiško harmonizavimo, kai nustatomos detalios bendros taisyklės, pvz., užtikrinant pagrindinių vidaus rinkos laisvių įgyvendinimą, iki minimalaus – aplinkos apsaugos, darbuotojų apsaugos srityse, kai nustatomi tam tikri minimalūs standartai.

Koordinavimas reiškia tokį ES teisės poveikį, kai, nesiekiant suvienodinti nacionalinės teisės turinio, reikalaujama, kad reglamentavimas nacionaliniu lygiu užtikrintų arba netrukdytų įgyvendinti tam tikrą bendrątiksląatskiroje srityje. Pvz., socialinės apsaugos srityje valstybių narių teisės aktai yra koordinuojami tiek, kiek tai būtina norint įgyvendinti dirbančiųjų laisvojudėjimo teisę.

Rengiant nacionalinės teisės aktą, visada būtina rasti vadinamąjį įstatyminį pagrindą – be jo neišvengiama teisinė kolizija, dažnai sukelianti nepageidautinas teisines pasekmes. Todėl reikia priimti naują įstatymą ar pakeisti, papildyti galiojantį įstatymą, kuriuo galėtų remtis visi vėlesni įstatymų lydimieji teisės aktai. Įstatymas turėtų numatyti ir atitinkamas Vyriausybės ar žemesnių valdymo institucijų, kurios vėliau teisėtai leistų kitus teisės aktus, teises. Šiuo atveju būtų naudinga vadovautis bendromis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis dėl teisės aktų rengimo tvarkos.

Jeigu rengiamas žemesnės teisinės galios teisės aktas, reikia nustatyti, ar jis remiasi įstatymu ar vyriausybės nutarimu ir ar juos atitinka. Jeigu iškyla prieštaravimų, reikia atlikti tam tikrus pakeitimus.

Siekiant anksčiau
išdėstytų tikslų ir su ES teise derinant ypač tokias sritis, kurios yra nežymiai suderintos arba visiškai naujos nacionalinėje teisėje, itin daug dėmesio turėtų būti skiriama aiškinamajam raštui. Teisės aktą lydinčiame aiškinamajame rašte turi būti aiškiai nurodoma, kuriai direktyvai ar kitam ES teisės aktui įgyvendinti ar suderinti yra skiriamas nacionalinės teisės aktas. Jame turėtų būti apibūdinta ir nacionalinės teisės sistema nurodant, kurioje šios sistemos grandyje atsidurs rengiamas nacionalinės teisės aktas. Taip pat būtina nurodyti, kurių tam tikro ES teisės akto nuostatų nereikia perkelti į nacionalinę teisę (nes jos jau yra perkeltos ir pakankami veiksmingai sureguliuotos) ir kurias nuostatas ir kuriais teisės aktais reikės dar perkelti (ateities vizija).

Tačiau dažnai reglamentai reikalauja, kad valstybės narės priimtų vadinamuosius papildančius (pagalbinius) nacionalinės teisės aktus. Jų paskirtis gali būti įvairi. Dažniausiai ji siejasi su atitinkamais reikalavimais, išdėstytais pačiame reglamente, taip pat ir su EB sutartyje numatytais solidarumo ir lojalumo principais.

Pagal Europos sutarties 69 straipsnį Lietuva pripažino, kad Lietuvos įstatymų suderinimas su Europos Bendrijos teise yra svarbi ekonominės integracijos į Bendriją sąlyga, ir įsipareigojo stengtis užtikrinti,kad jos nacionaliniai įstatymai būtų laipsniškai suderinti su Bendrijos teisės aktais. Tai, kad teisės suderinimo lygiui bus teikiama didelė reikšmė, vertinant asocijuotų valstybių pasirengimą tapti Europos Sajungos narėmis, matyti iš svarbių programinių Europos Sąjungos dokumentų.

2.Lietuvos teisės aktų derinimo su europos sąjungos teise tikslai

Pagrindinis teisės derinimo tikslas – per palyginti trumpą laiką pertvarkyti nacionalinę teisinę sistemą taip, kad Lietuva galėtų stoti į Europos Sąjungą, turėdama teisinę bazę, tvirtai pagrįstą Europos Bendrijų teisiniu paveldu, žinomu kaip acquis communautaire (Europos Sajungos teisė ir praktika), ir institucijas, pasirengusiais ją įgyvendinti. Būtina pažymėti, kad šis paveldas nėra svetimas ir neįprastas Lietuvos teisei, nes tai vakarietiškos Europos civilizacijos, kuriai savo istorija ir kultūra natūraliai priklauso Lietuva, produktas. Lietuvos teisinės sistemos reformos metmenyse numatyta, kad Lietuvos teisė kuriama laikantis europietiškos tradicijos, istorinės Lietuvos patirties, dabartinių teisės standartų, derinant skirtingus teisinio reguliavimo metodus.

Lietuva siekį tapti Europos Sajungos nare išreiškė pasirašydama 1995 m. birželio 12 d. Europos sutartį, steigiančią asociaciją tarp Europos Bendrijų (toliau-Europos Bendrija) bei jų šalių narių iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos iš kitos pusės. Tai buvo patvirtinta tų pačių metų pabaigoje oficialia Lietuvos paraiška dėl stojimo į Europos Sąjungą. Šia sutartį ratifikavus ir jai įsigaliojus, teisės derinimas su europietiškais standartais tapo ne tik bendra teisinės reformos vykdymo kryptimi, bet ir Lietuvos Respublikos tarptautiniu įsipareigojimu Europos Sąjungai bei jos valstybėms narėms.

Lietuva, savo teisę derindama su Europos Sąjungos teise, kartu siekia įveikti atsilikimą.

Lietuvai, siekiančiai įtvirtinti rinkos ekonomiką ir tapti lygiaverte išsivysčiusių valstybių partnere, jau sukurtų ir praktiškai patikrintų sprendimų perėmimas neabejotinai palengvins šį uždavinį. Tai patvirtina valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, (pavyzdžiui, Šveicarijos, Norvegijos) patirtis – ekonomikos srityje savo teisės sistemą jos grindžia tais pačiais principais ir nuostatomis, kurios veikia Europos Sajungoje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1282 žodžiai iš 4114 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.