Pensijų reforma Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Pensijų reforma Lietuvoje

Turinys:

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………….

AB bankas „Hansabankas“………………………………………………………………………………………..

Paslaugos samprata………………………………………………………………………………………………….

Naujoji pensijų kaupimo sistema – kas tai yra? …………………………………………………………..

Kodėl to reikia? ……………………………………………………………………………………………………..

Paslaugos gyvavimo ciklo stadija – įvedimas……………………………………………………………..

Įvedimo stadijoje naudojama marketingo strategija………………………………………………………

Naujos paslaugos kūrimas………………………………………………………………………………………..

Kaupiamosios pensijos nauda………………………………………………………………………………….

Reklama………………………………………………………………………………………………………………..

Reklamines medžiagos eksponavimo pardavimo vietoje problematika……………………………

Kuo naudinga reklama padalinyje?…………………………………………………………………………….

Reklamines medžiagos ypatumai………………………………………………………………………………..

Akcijų reklaminė medžiaga………………………………………………………………………………………..

Media paskirstymas…………………………………………………………………………………………………..

Funkcinės zonos ir jų ypatumai…………………………………………………………………………………..

Tikslas, keliamas „Hansa pensija“ reklaminei medžiagai………………………………………………..

Pasiruošimas rinkodaros ir pardavimu kampanijai…………………………………………………………

Situacija rinkoje………………………………………………………………………………………………………..

Išvados …………………………………………………………………………………………………………..

Literatūra…………………………………………………………………………………………………………

PRIEDAI

AB bankas „Hansabankas“

“Hansabank” grupė yra pensijų lyderė Baltijos šalyse – Latvijoje ji valdo 52 proc. pensijų rinkos, o Estijoje – 51 proc. Baltijos šalyse “Hansabank” grupė valdo ir investuoja didžiausią pensijų ir investicinių fondų portfelį – 1,1 mlrd. litų (šių metų pusmečio duomenys). Strateginis “Hansabank” grupės akcininkas Švedijos “Swedbank” taip pat yra pensijų lyderis savo šalyje – jis valdo 2 mln. žmonių pensijų santaupas Švedijoje. “Swedbank” valdomas pensijų ir investicinių fondų portfelis sudaro 85 mlrd. litų. “Swedbank” patirtis valdant šiuo fondus siekia 1967-uosius metus.

Lietuvoje “Hansabankas” siūlo klientams 3 pensijų fondus: “Pensija 1”, “Pensija 2” ir “Pensija 3”. “Pensija 1” yra konservatyvaus investavimo pensijų fondas, kurio lėšos yra investuojamos tik į įstatyme išvardintų šalių vyriausybių vertybinius popierius, ir yra skirtas vyriausiems klientams.“Pensija 2” apima platesnį vertybinių popierių ratą ir suteikia aukštesnį uždarbio potencialą. Šis fondas skirtas žmonėms nuo 30 iki 45 metų. “Pensija 3” siūlo didžiausią uždarbio potencialą ir yra labiausiai tinkamas dalyviams, kurie lėšas kaups ilgą laikotarpį. Nukreipdami dalį “Sodrai” mokamų įmokų į šiuos fondus, Lietuvos gyventojai turi galimybę susikaupti papildomą privačią pensiją “Hansą pensiją”, kurią išėję į pensiją jie gautų kartu su “Sodros” mokama pensija.

Paslaugos samprata

Paslauga (ar prekė) – tai pirmas ir svarbiausiais marketingo programos elementas. Paslaugos – tai pardavimo objektu laikoma veikla, kuri gali suteikti naudą, malonumą, patenkinti poreikius.

Paslaugos į prekes panašios tuo, kad yra parduodamos, turi vertę, kainą, kokybę, geriau ar blogiau tenkina vartotojo poreikį. Tačiau kitomis savybėmis paslaugos labai skiriasi nuo prekių. Pirmiausiai paslaugos nėra apskaičiuojamos ar suvokiamos kaip materialus dalykas. Paslauga suvokiama kaip procesas ir jo rezultatas, todėl vienu iš jos lengvai nustatomų parametrų gali būti paslaugos suteikimo trukmė.

Dėl šių skirtumų paslaugos negali būti kuriamos vienu laiku, o vartojamos kitu, negali būti kaupiamos ar sandėliuojamos. Be to, paslaugų marketinge vartotojas yra gana aktyvus proceso dalyvis.

Šiuo metu nėra vieningos paslaugų klasifikavimo sistemos. Paslaugos pagal vartotojų ir pačių paslaugų pobūdį paprastai skirstomos į asmeninio ir gamybinio vartojimo.

Naujoji pensijų kaupimo sistema – kas tai yra?

Naujoji pensijų kaupimo sistema – tai nauja galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, kaupti lėšas savo būsimajai pensijai,
nemokant papildomų įmokų.

Šiuo metu pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantuoja valstybinė socialinio draudimo sistema. Pradėjus veikti naujajai kaupimo sistemai ji bus papildyta – šalia socialinio draudimo veiks ir privatūs pensijų fondai, žmonės gaus pensijas iš abiejų šaltinių.

Socialinis draudimas remiasi kartų solidarumo principu – mes, mokėdami įmokas “Sodrai”, išlaikome savo tėvus ir senelius, kai sulauksime senatvės mūsų vaikai mokės pensijas mums. Pervesdami įmokas į pensijų fondus, kiekvienas kaupsime savo senatvei – pensija bus mokama iš mūsų asmeninėje sąskaitoje sukauptų lėšų.

Socialinio draudimo įmokos sumokamos kas mėnesį ir iš gautų pinigų iškart išmokamos pensijos ar ligos, bedarbio, kitos pašalpos. Įmokos, kurios bus pervedamos į pensijų fondus, bus kaupiamos – už jas bus įsigyjami vertybiniai popieriai, kitas turtas, bus gaunamos palūkanos, už jas vėl perkamas turtas. Atėjus senatvės pensijos amžiui, už sukauptą sumą bus įsigyjama kasmėnesinė išmoka – pensija iki gyvos galvos, arba kitaip tariant anuitetas. Tokiu principu jau veikia savanoriškas kaupiamasis gyvybės draudimas, kurį siūlo gyvybės draudimo įmonės. Naujoji kaupimo sistema skirsis tuo, kad jokių papildomų įmokų, kaip gyvybės draudime, mokėti nereikės – ji bus finansuojama iš tų pačių socialinio draudimo įmokų.

Nuo 2004 metų pradėjus veikti naujajam pensijų kaupimui Lietuvos pensijų sistemą sudarys trys dalys:

 valstybinis socialinis pensijų draudimas,

 kaupimas senatvės pensijai iš socialinio draudimo įmokų pensijų fonduose ir

 papildomas kaupimas pensijai gyvybės draudimo įmonėse ar pensijų fonduose.

Invalidumo ir našlių pensijas ir toliau skirs ir mokės tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (“Sodra”).

Kodėl to reikia?

Lietuvos visuomenė, kaip ir kitose Europos valstybėse senėja. Taip yra todėl, kad šeimos gimdo vis mažiau vaikų, o žmonės gyvena vis ilgiau. Valstybei vis sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą, kadangi tą patį „pyragą”, susidedantį iš dabartinių mokesčių mokėtojų įmokų, tenka dalinti vis didesniam pagyvenusių žmonių būriui. Ši problema sprendžiama jau šiandien įvedant naują pensijų kaupimo sistemą, kurioje žmogus pats kaups lėšas savo senatvei.

Kaupdami dalį įmokų žmonės gaus ir didesnes pensijas, nes investicijų grąža kaip taisyklė yra didesnė nei darbo užmokesčio augimas. Kaupimo sistemoje išmokų dydis tiesiogiai priklausys nuo sumokėtų įmokų. Tai turėtų paskatinti žmones draustis senatvei.

Naujoji kaupimo sistema suteiks žmonėms galimybę įmokas kaupti savo asmeninėje sąskaitoje ir dėl to sulaukus pensinio amžiaus gauti didesnę pensiją.

Jei to nedarytume, vėliau tektų smarkiai didinti išėjimo į pensiją amžių ar socialinio draudimo įmokas. Abu šie sprendimai neigiamai paveiktų visuomenę ir ūkį – brangtų darbo jėga, stiprėtų emigracija, daugėtų senyvo amžiaus invalidumo pensijų gavėjų, priešpensinio amžiaus

bedarbių.

Demografinės prognozės rodo, kad nuo 2004 metų Lietuvoje susiklostys palankios sąlygos naujos pensijų kaupimo sistemos įvedimui. Numatoma, kad netolimoje ateityje padaugės mokančių mokesčius dirbančiųjų, taigi, padidės ir valstybės biudžeto pajamos. Todėl dabar įmanoma pensijų sistemą pertvarkyti taip, kad ir dabartiniai dirbantieji – ateities pensininkai kauptų sau, ir dabartiniai pensininkai galėtų gauti vis didėjančias pensijas. Paslaugos gyvavimo ciklo stadija – įvedimas

Yra išskiriamos keturios paslaugos (prekės) gyvavimo ciklo stadijos:

• Įvedimas;

• Didėjimas;

• Branda;

• Smukimas.

Aš nagrinėsiu tik vieną stadiją – naujo produkto įvedimą į rinką.

Įvedimo stadija – tai laikotarpis, kai rinkoje pasirodžiusios prekės (paslaugos) mastas po truputį didėja. Šioje stadijoje vartotojai mažai žino apie prekę (paslaugą), nesusiklostę jos vartojimo įpročiai. Dauguma pirkimų – bandomieji. Įmonė pelno paprastai negauna, nes turi daug išlaidų. Daug lėšų tenka skirti rėmimui, ypač reklamai. Kartais reikia keisti arba iš naujo ieškoti prekės pateikimo kanalų.

Kalbant apie AB banko „Hansabankas“ siūlomą papildomą pensiją, galima sakyti, kad tik šių metų liepos mėnesį įsigalioję įstatymai žmonėms suteikia teisę kaupti lėšas papildomai pensijai pasirinktame pensijų fonde. Taigi, tai nauja paslauga Lietuvoje, kuri suteikia naujas galimybes gauti didesnes pajamas ateityje, kaupiant lėšas papildomai, antrajai pensijai pensijų fonduose.

2003-08-29 ketvirtadienį gavusi licenciją verstis pensijų kaupimo veikla „Hansabanko“ antrinė įmonė „Hansa investicijų valdymas“ iškart, tos pačios dienos vakarą, žurnalistų akivaizdoje Vilniuje pasirašė pirmąją sutartį su Lietuvos gyventoju, apsisprendusiu kaupti papildomą privačią pensiją, kurią išėjęs į pensiją gaus kartu su „Sodros“ mokama pensija.

2003 08 29 ketvirtadienį pirmą kartą Lietuvoje penkios pensijų kaupimo bei pensijų fondų valdymo įmonės gavo leidimus pradėti veiklą.

Pradėti aktyviai pasirašinėti pensijų sutartis su klientais „Hansabankas“ planavo rugsėjo pradžioje.

Dabartinė pensijų sistema remiasi perskirstymo principu: SoDra surenka socialinio draudimo mokesčius ir už juos išmoka pensijas ir pašalpas. Ši sistema silpsta dėl Lietuvos visuomenės senėjimo. Lietuva, kaip ir kitos šalys, susiduria su visuomenės senėjimo problema, kuri neigiamai įtakoja valstybės sugebėjimą aprūpinti žmones senatvėje – mažėja įmokas mokančių, daugėja pensija gaunančių žmonių. Pats geriausias būdas užtikrinti žmonėms geresnę senatvę – paskatinti juos kaupti asmeniškai pensijų fonduose.



2002 metų gruodį buvo priimtas Pensijų sistemos reformos įstatymas, numatantis kad bus reformuojama Lietuvos pensijų sistema.

Pensijų sistemos reforma – tai palaipsnis perėjimas nuo dabartinės perskirstomosios pensijų sistemos prie sistemos, grindžiamos kaupimu. Šiuo metu į Sodrą suplaukia visi socialinio draudimo mokesčiai, kurie yra iš karto perskirstomi pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Tai reiškia, kad dabartiniai dirbantieji išlaiko dabartinius pensininkus ir kitus socialinių išmokų gavėjus.

Pagrindiniai pensijų reformos tikslai:

Sudaryti sąlygas apdraustiesiems asmenims gauti didesnes pensijas.

Sumažinti gyventojų senėjimo poveikį pensijų sistemai.

Palaipsniui mažinti pensijų draudimui skirtą tarifą ir taip mažinti darbo jėgos kainą.

Įvedimo stadijoje naudojama marketingo strategija

Įvedimo stadijoje naudojamos šios marketingo strategijos:

• Intensyvaus marketingo strategija (arba greito nugriebimo strategija);

• Strateginio įsiterpimo marketingo strategija (arba lėto nugriebimo strategija) ;

• Plataus įsiterpimo marketingo strategija ( arba greito įsiskverbimo strategija);

• Pasyvaus marketingo strategija (arba lėto įsiskverbimo strategija).

Intensyvaus marketingo strategija numato didelę kainą ir dideles išlaidas, skatinant pardavimą. Įmonė siekia gauti maksimalų pelną už kiekvieną parduotos prekės (suteiktos paslaugos) vienetą. Ši strategija patvirtina, kad didžioji vartotojų dalis nėra informuota apie prekę (paslaugą), o vartotojai, žinantys šią informaciją, pasirengę nusipirkti prekę ir už didelę kainą. Įmonė, numatydama konkurenciją, stengiasi įgyti pirkėjų palankumą konkrečiai prekei.

Strateginio įsiterpimo marketingo strategija numato didelę paslaugos kainą ir mažas pardavimų skatinimo (rėmimo) išlaidas. Ji efektyvi, kai vartotojai informuoti apie paslaugą, jų nebaugina didelė kaina, rinkos dydis ribotas, konkurencijos beveik nėra.

Greito įsiskverbimo strategija numato mažą paslaugos kainą ir dideles skatinimo (rėmimo) išlaidas. Tai padeda greitai įsiskverbti į rinką. Ši strategija efektyvi, kai vartotojai prastai informuoti apie prekę, jautrūs kainai (t.y. jie nepasirengę mokėti daug pinigų už ją), kai rinkoje esama konkurentų arba tuomet, kai rinka gana talpi.

Lėto įsiskverbimo strategija numato nedidelę kainą ir mažas išlaidas pardavimų skatinimui (rėmimui). Ji naudojama tada, kai rinka yra talpi, joje vyksta konkurencija, vartotojai yra informuoti apie prekę, tačiau pasirengę pirkti ją už nedidelę kainą.

Įvedimo stadijoje naudojamas marketingo strategijas galime pavaizduoti ir taip:



Įvedant į rinką „Hansa pensijas“ buvo naudojama greito įsiskverbimo strategija. Paslaugos kaina nustatyta nedidelė (įmokos mokestis iki 3% ir turto mokestis iki 1% ). Skatinimo (rėmimo) išlaidos tikrai didelės (kokia suma bankas neskelbia). Daug lėšų skirta lankstinukams, skrajutėms, televizijos reklamai. Didelis dėmesys reklamai padeda pasiekti gan gerų rezultatų, nes vartotojai apie pensijų reformą girdėjo nedaug, todėl jiems informacija labai reikalingai. Jau šiuo metu pensijų sutartis pasirašę daugiau kaip 26 125 Lietuvos gyventojų. Kadangi dalyvauti tokiuose fonduose turi teisę ne tik „Hansabankas“, bet ir dar kitos šešios kompanijos, todėl konkurencija tarp įmonių gan didelė. Kiekviena įmonė stengiasi pritraukti kuo daugiau klientų, siūlydamos kuo palankesnes ir patikimesnes sąlygas kaupti papildomą pensiją. Įmonių siūloma kaupti papildoma pensija yra su skirtingais mokesčių tarifais. Tai leidžia konkuruoti tarpusavyje.

Konkurentų paskelbti pensijų fondų mokesčiai

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1754 žodžiai iš 5516 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.