Siuolaikinė teisės samprata
5 (100%) 1 vote

Siuolaikinė teisės samprata

Turinys

1. ĮVADAS……………………………………………………………………………2

2. Teisės samprata istorijos tėkmėje…………………………………………………. 2

3. Veiksniai, lemiantys teisės funkcinę struktūrą……………………………………..2

4. Pagarbos reikalavimo legalizavimas, įsipareigojimas jai…….…………………… 2

5. Teisės tapatybė – vidinis jos prieštaringumas……………….………………….……3

6. Teisių ir pareigų vienovė. Subjektinių teisių santykinumas…………..……………. 3

7. Teisių ir pareigų vienovė – visuomeninės sutarties atspindys……………….……. 3

8. Pareigos vaidmuo subjektinėje teisėje………………………………………………4

9. Teisės esmė – teisių ir pareigų vienovė………………………………………..….. 4

10. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis……………………………………….. 4

11. Prigimtinės teisės ontologizavimo principas………………………………………. 5

12. Subjektinė teisė, kaip individų abipusių paslaugų įsipareigojimo santykis..….….. 6

13. Subjektinės teisės struktūra. Institucinės teisės samprata………………………….6

14. Teisės ir valstybės santykis…………………………………………………………7

15. Teisės principai. Jų pavidalai ir rūšys…………………………………………….. 7

16. Teisės idėjos vystymosi raida………………………………………………………10

17. IŠVADA……………………………..…………………………………………… 12

18. LITERATŪRA………………………………..………………………………….. 13

ĮVADAS

Terminas šiuolaikinė teisės samprata – santykinė, priklausanti nuo kitų veiksnių, sąvo-

ka, kadangi skirtingose valstybėse ar kontinentuose skirtingos teisės sampratos gali būti laiko- mos šiuolaikinėmis. Teisės sistemos, kurios pripažįsta asmenybės pirmumą prieš valstybę, vi- sų asmenų lygiateisiškumą, socialinį kompromisą, žmogaus teisių prigimtinį pobūdį, asmens įgytų teisių neatimamumą, atspindi demokratines vertybes ir šiuolaikinę teisės sampratą. Subjektyvių teisių ir pareigų vienovė individo primato sąlygomis ima reikšti moderniosios tei-

sės esmę, nes joje nuosekliai susijungia abipusis individų sąryšis, prigimtinės teisės pobūdis, prioritetinė teisės padėtis valstybės atžvilgiu, socialinis kompromisas, visų teisių santykinu- mas ir kitos.

Todėl norint atskleisti šiuolaikinę teisės sampratą būtina išsiaiškinti ir pagrįsti subjek- tinių teisių ir pareigų vienovę.

Teisės samprata istorijos tėkmėje

Daugelis filosofų subjektinių teisių ir pareigų vienovę traktavo savaip, tačiau jų teisės sampratos skirtumai tėra skirtingos tos pačios teisių ir pareigų vienovės aspektai. Šią vienovę Platonas ir Aristotelis antikoje vadino subalansuotu protu (teisių ir pareigų pusiausvyra), Epi-kūras – teisingumu (tos pačios pusiausvyros įvardijimas kitu terminu), Ž. Ž. Ruso – bendrąja valia (priešingi interesai suderinti teisių ir pareigų vienove), R. Iheringas – juridiškai apsaugo-tu interesu ar T. Akvinietis, suvokęs teisę kaip taisyklę ir saiką. Tačiau iš minėtų teisės samp-ratų bene aiškiausiai savo pažiūrą į teisę kaip visuomeninę sutartį antikoje yra išreiškęs Epikū-ras (341-270 m. pr. Kr.): “Teisingumas nėra kažkas pats iš savęs, bet žmonių santykiuose jis visada yra tam tikras suinteresuotas susitarimas nekenkti kitam ir nepatirti skriaudos.” Naujai- siais amžiais visuomeninės sutarties teisę kildino T. Hobsas, Dž. Lokas, H. Grocijus, B. Spi-noza ir kiti.

Visuomeninė sutartis – tai giluminė teisės esmė. Ją privalu akcentuoti, kai norima kurti demokratinę valstybę, asmens ir valstybės santykius grįsti objektyviomis iš visuomenės prigimties išplaukiančiomis vertybėmis, taipogi kai siekiama suvokti žmogaus teisių santyki-numo pagrindą. Tačiau ši sutartis yra neformalizuota, kadangi neturi reikiamų galiojančių rek-vizitų, būdingų įprastoms sutartims. Vadinasi, visuomeninė sutartis atspindi faktinius santy-kius, veikiančius susitarimo principu.

Veiksniai, lemiantys teisės funkcinę struktūrą

Kiekvienas žmogus turi savitą polinkį ar interesą. Tad norėdamas apsaugoti savo inte- resą nuo pavojų, kurie kyla gyvenant visuomenėje, jis bando rūpimą dalyką paversti elgesio taisykle. Ši grėsmė skatina individą branginti savo interesus (laisvę, sveikatą, gyvybę, turtą) ir reikalauti pagarbos savo vertybėms, demonstruojant visuomenei pretenziją į tokią teisę.

Šis įsigilinimas į dalyko esmę ir siekimas jį apsaugoti lemia pradinę teisės struktūrą – du jos elementus: vertybinį ir norminį (valinį). Vertybinis teisės lygmuo – tai asmens įsisąmo-

ninti egzistenciniai interesai – vertybės, kurias jis siekia apsaugoti, susikurti ar įsigyti normi- nant savo ir kitų asmenų ar institucijų elgesį. Apibendrinant šias vertybes galima vadinti teisės objektu, kuris gali būti materialusis (gyvybė, turtas, sveikata) ir dvasinis (laisvė, orumas, kva- lifikacija, saugumo jausmas).

Norminis (valinis) teisės lygmuo – tai
subjektyvus asmens reikalavimas pagarbos savo teisės objektui. Šis reikalavimas yra taikomas kitiems individams, kad jie laikytųsi toleranci- jos tos vertybės atžvilgiu. Vienais pagarbos sau reikalavimais asmuo siekia apsaugoti jau turimas vertybes, kitais – susikurti norimas vertybes.

Šie abu elementai tarpusavyje sąveikauja kaip tikslas ir jo pasiekimo priemonė.

Pagarbos reikalavimo legalizavimas, įsipareigojimas jai

Pagarbos savo teisės interesui reikalavimas dar nėra subjektinė teisė, o tik pretenzija į tokią teisę. Kad individo egoizmo apraiškų įtarimas būtų pašalintas, kad teisė skleistų visuomenei santarvę, reikia, jog šis reikalavimas-pretenzija būtų visuomenėje įteisintas, kad kitiems asmenims jo vykdymas būtų ne tik būtinas, bet ir naudingas. Todėl tokios pretenzijos turėtojas privalo savo reikalavimą suderinti su savo paties įsipareigojimu gerbti analogišką kito asmens egoistinę pretenziją. Būtent šiuo įsipareigojimu individas legalizuoja pagarbos sa-

vo interesui reikalavimą.

Iš čia išplaukia pradinis teisės apibrėžimas: teisė – tai pagarbos reikalavimas ir įsipa- reigojimas pagarbai, arba filosofijos atžvilgiu: teisė – tai egoizmo ir altruizmo vienovė, o tei- sės terminais – subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Vadinasi, individas gali legaliai apsaugo- ti savo teisės objektą tik gerbdamas kito asmens tokią pat teisę. Galvodami apie save, reika- laujame teisių, norėdami santarvės su artimu, vykdome pareigas. Tad galima sakyti, jog reika- laudamas teisių žmogus yra egoistas, o vykdydamas pareigas – altruistas.

Taip pagarbos reikalavimas, siejamas su įsipareigojimu gerbti analogišką artimo teisę, iš egoistinės apraiškos tampa legalia, socializuota subjektine teise, o ją turėdamas individas ima jausti, jog šia teise saugomas jo teisės objektas yra saugus.

Teisės tapatybė – vidinis jos prieštaringumas

Subjektinė teisė ir pareiga yra didžiosios socializuoto žmogaus ir tesės esmę reiškian- čios priešybės, kurios susivienija kasdieniniame žmogaus elgesyje. Autentišką teisės esmę iš- reiškia priešybių vienybė – negalima tapti teisėtu egoistu (teisės subjektu) netampant altruistu (pareigų vykdytoju). Vidinis teisės prieštaringumas – tai autentiška teisės egzistavimo esmė, kurioje glūdi visuomeninė teisės prigimtis. Šis prieštaringumas neleidžia suabsoliutinti nė vie- nos iš tų priešybių, daro jas santykines, viena be kitos neegzistuojančias.

Nėra neprarandamų ar neatimamų subjektinių teisių, nes nėra teisėto pagarbos reikala- vimo neįsipareigojant jai. Kiekvienas tokio įsipareigojimo atsisakymas traktuojamas kaip sa- vanoriškas savo subjektinių teisių atsisakymas. Subjektinė teisė, atskirta nuo pareigos, taptų privilegija, o pareiga be teisės – prievole.

Todėl prigimtinei teisei nebūdingos privilegijos, nes ji nežino pagarbos be reikalavimo jai įsipareigoti, neleidžia vienam individui įgyvendinti savo teisės kito individo teisės siaurini- mo sąskaita. Privilegija gali būti tik pozityviosios teisės kategorija, kadangi ji suteikiama tik savivaliaujančios jėgos – valstybės, kuriančios neteisinius įstatymus. Jei privilegija atsiranda iš įstatymų leidėjo savivalės, tai tik ja ir gali būti įgyvendinama. Todėl privilegijų turėjimas didina prievartos reiškimąsi visuomenėje, o teisių ir pareigų vienovė – mažina. Be to, privile-gijos, pasikeitus socialinei politinei situacijai, gali sukelti nemažai sunkumų jos turėtojui.

Taigi privilegijos gali tapti pavojingomis ne tik visuomenei, bet ir jos turėtojui. Teisių ir pareigų vienovė. Subjektinių teisių santykinumas

Asmens teisių santykinumas išplaukia iš pačios teisių ir pareigų pusiausvyros, ir yra svarbus jos sekmuo: nėra teisių be pareigų ir nėra pareigų be teisių. Visuomenėje žmogaus tei-sių santykinumas garantuojamas susitarimu ir susitarimo vykdymu.

Teisių ir pareigų vienovė apsaugo individą nuo vergavimo visuomenei, o visuomenę nuo konkretaus asmens agresijos. Šiuo atžvilgiu teisė suteikia žmonių santykiams santarvės ir socialinės rimties., o privilegija teisių ir pareigų nedarnumo. Vadinasi, teisė jungia visuome-nę, o privilegijos ardo ją iš vidaus.

Teisių ir pareigų vienovė yra prigimtinė; ji kyla iš piliečių abipusių pastangų užtikrinti savo teisių saugumą ir plėtrą remiantis lygiateisiškumu ir lygiaverčiais mainais. Tokia teisės samprata vadinama pilietine, arba societarine.

Teisių ir pareigų vienovė atskleidžia solidarią teisės prigimtį, pabrėžia, kad teisėje glū-di asmenų tarpusavio pagalbos idėja. Teisių ir pareigų vienovė yra civilinės teisės esmė.

Teisės ir pareigų vienovė – visuomenės sutarties atspindys

Teisė yra tarsi visuomeninė sutartis (konvencija): konvencionalumas – pati teisės es-mė; būtent dėl jo teisė gali sukurti bei išlaikyti individų gebėjimą gyventi santarvėje, pasiekti tam tikros interesų įvairovės vienovę, mažinti prievartos apraiškas individų tarpusavio santy-kiuose. Be to, teisių ir pareigų santykinumas sukuria pačią visuomenę kaip interesais susiprie-šinusių individų sugyvenimo realybę. Žmonės gali taikiai kartu gyventi tik paklūsdami savo pačių sudarytai sutarčiai, nustatančiai kiekvienam teisių ir pareigų atsakomybę. Šia sutartimi asmuo
savo teises, nesukeldamas pavojaus kito individo teisėms. Teisės visuome-niškumas pasireiškia priešingų interesų derinimu. Subjektinė teisė išreiškia paties asmens bu-vimą, o jos santykis su pareiga – individo buvimą kartu su kitais. Dėl šios teisių ir pareigų pu-siausvyros teisė yra pajėgi socializuoti žmonių santykius.

Pareigos vaidmuo subjektinėje teisėje

Konstitucija niekada negali suteikti subjektinės teisės, o tik privilegiją ir teisnumą, t. y. iš anksto visuomenės ar valstybės duotą leidimą įgyti konstitucijoje nurodytą teisę kartu su valstybės įsipareigojimu, kad individo pareigų vykdymu įgyta subjektinė teisė bus pripažinta valstybės ir ginama įstatymo. Valstybės užduotis – netrukdyti asmeniui susikurti tokios teisės, o jai susikūrus veiksmingai ją ginti. Tai yra kiekvienos valstybės ir demokratiškos konstituci-jos tikroji paskirtis, išplaukianti iš individo teisių ir pareigų vienovės.

Pareigai tarpininkaujant subjektinė teisė virsta objektine.

Subjektinėje teisėje laisvė prasideda slypinčiu leidimu veikti savo interesais, o baigiasi pareiga, kuri ir yra tas mastas, padedantis mums netrukdyti ir padėti kitam asmeniui būti lais-vam. Laisvė, neribojama pareigomis, palaipsniui išnyktų, nes tuomet ji skatintų ir palaikytų tarpusavio individų nesutarimus, kurių metu nėra stabilios laisvės bei saugumo.

Teisės esmė – teisių ir pareigų vienovė

Subjektinių teisių ir pareigų vienovė atskleidžia demokratinę teisės prigimtį, t. y. ak-centuoja vienodą visų žmonių teisinę lygybę, draudžia bet kokią diskriminaciją, įpareigoja de-rinti priešingus interesus ir siekti jų kompromiso suteikiant interesų priešpriešai subjektinių teisių ir pareigų vienovės pavidalą. Vadinasi, demokratiškumas, išreikštas teisiniu principu, slypi pačioje teisės prigimtyje.

Demokratinėje visuomenėje teisė egzistuoja tik kaip teisių ir pareigų vienovės išraiška, kuri ir yra šiuolaikinės teisės esmė. Ši vienovė totalitarinėje valstybėje, kai autentiškos teisės veikimo sritis susiaurinama iki privačiosios teisės, galėtų būti teisės principas, nes dažnai tok-iose valstybėse viešosios teisės srityje valdžia nesilaiko teisių ir pareigų vienovės, o nustato jų santykį savavališkai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1732 žodžiai iš 5649 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.