Teisės ir valstybės santykis1
5 (100%) 1 vote

Teisės ir valstybės santykis1

112131

TEMA

(TEISĖS IR VALSTYBĖS SANTYKIS)

Rašto darbas

TIKRINO: …

… … … … … … … … … …

(parašas)

VERTINIMAS: … … … … … …

Vilnius, 2005

Turinys

I. ĮVADAS…………………………………………………………………………………………3

II. DĖSTOMOJI DALIS……………………………………………………………………………………..4

1. Teisės ir valstybės samprata…………………………………………………………………4

2. Teisės ir valstybės santykis…………………………………………………………………………….5

2.1 Teisės ir valstybės santykis normatyvistinės teisės sampratos požiūriu……………….7

2.2 Teisės ir valstybės santykis pilietinės teisės sampratos požiūriu………………………….8

2.3 Teisės ir valstybės santykis sociologinės teisės sampratos požiūriu……………………..9

III. IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………10

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………….12

I. ĮVADAS

Tiek Lietuvos tiek kitų valstybių mokslininkai savo darbuose daug rašo apie teisnius santykius, kurie atsiranda atitinkamų teisės normų pagrindu. Nagrinėdami tokius dalykus kaip pavyzdžiui teisinės paslaugos, teisės įgyvendinimas, teisės atsiradimo pagrindai, valstybės institucijos neabejotinai susiduriame su teisės ir valstybės sąvokomis. Teisė ir valstybė yra labai glaudžiai susijusios. Valstybės ir teisės santykis istoriškai keitėsi. Keitėsi ir požiūris į jį.Vyrauja nuomonė, kad valstybės ir teisės atsiradimas ir vystymasis – vieningas procesas ir sunku nustatyti kas atsirado pirmiau. Yra požiūris, kad teisė atsirado pirmiau už valstybę. Ji susiklosto ten kur žmonės įsijungia į socialinius santykius, kur vystosi prekiniai santykiai, nuosavybė ir valdymas. O vėliau gimsta valstybė ir įstatymas. Kitu požiūriu kaip rašo N. I. Matuzovas valstybė ir teisė atsiranda vienu metu, veikiant toms pačioms priežastims. Tai kad vienu metu nereiškia, kad tuo pačiu momentu ir adekvačiai. Valstybės ir teisės atsiradimas tai labai ilgas periodas, šiuo požiūriu valstybė ir teisė išauga iš papročių ir ekonominių poreikių. Savo nuomonę, be abejo turi visos skirtingai teisę suvokiančios kryptys (normatyvistinė, pilietinė, sociologinė). Galų gale tai nėra labai svarbu. Dar svarbiau, kad teisei reikšmingu būdu valstybė iškyla tada, kai iškyla būtinybė teises normas įtvirtinti ir įgyvendinti teisės objektyvizacijos etapuose: teisės idėjoms virstant teisės normomis ir teisės normoms reguliuojant teisinius santykius.

Teisės esmė nėra duota visiems laikams, į teisę reikia žiūrėti kaip į istorinį reiškinį, ji yra nuolat netapati pati sau ir istoriškai susiklostanti. Teisė yra pastovi tik tuo kad ji yra visuomeninė tvarka, o turinio požiūriu nuolat kintantis procesas1. O kadangi teisė yra visuomeninė tvarka ji negali būti nesusijusi su valstybe, kaip tą tvarką palaikanti ir formuojantį mechanizmą. Esant tokiam glaudžiam teisės ir valstybės ryšiui, šio santykio prioritetų nustatymas nėra tik teorinis klausimas. Jo praktinė reikšmė priklauso nuo to, valstybė saistoma teisės kaip iš visuomenės kylančios tvarkos, ar atvirkščiai gali laisvai savo nuožiūra kurti, kaitalioti tą tvarką. Čia svarbu kam teikiama pirmenybė pačiam ontologiniame teisės vystymesi ir apibrėžiant teisę – teisės idėjoms teisės normoms ar teisiniams santykiams. Taisės ir valstybės santykis keičiasi atitinkamai remiantis: normatyvistine (etatistine), pilietine (demokratine), sociologine teisės samprata.

Rašto darbui parašyti naudoti metodai: sisteminis, ir lyginamasis

Rašto darbo tikslas:

Pateikti teisės ir valstybės sampratą, svarbiausius jų požymius. Atskleisti jų tarpusavio santykius atsižvelgiant į vyraujančia teisės sampratą.

Rašto darbo struktūra: rašto darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis ir rašto darbo rezultatų apibendrinimas – išvados. Darbo pabaigoje pateiktas naudotos literatūros sąrašas.

II. DĖSTOMOJI DALIS

1. Teisės ir valstybės samprata

Valstybės samprata. Kas yra valstybė? I šį klausimą galime rasti daug atsakymų. Patį žodį „valstybė“ vartojame įvairiomis reikšmėmis, pagrindinės šio žodžio reikšmės yra dvi:2Organizuota politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią

1. Tokios bendruomenės kraštas

S. Vansevičius siūlo tokį valstybės apibrėžimą „Valstybė yra visos visuomenės politinė organizacija, užtikrinanti jos vienybę ir vientisumą, tvarkanti visuomenės reikalus, suverenia viešąja valdžia suteikiant teisei bendrai privalomą reikšmę, garantuojanti piliečių teises, laisves, teisėtumą ir teisėtvarką”3

Valstybės sąvoka gali būti vartojama tokiomis patrasmėmis:4

2. Teisiškai valstybė yra juridinis asmuo kaip tam tikra korporacija, nuo kitų korporacijų valstybė skiriasi šalies nustatyta teisine
tvarka. Valstybės santykiai su teise turi būti tokie pat kaip ir individo, nors valstybė ir sankcionuoja teisę

3. Socialiniu atžvilgiu valstybė yra socialinė bendrija, egzistuojanti nepriklausomai nuo teisėtvarkos ir teisinės tikrovės

4. Valstybė suvokiama kaip gyvas gamtos organizmas, socialinės biologijos forma (organinė valstybės teorija}

Tris esminiai valstybės požymiai:

1. Gyventojų teritorinis susiskirstymas. Valstybė turi turėti griežtai lokalizuotą savo teritoriją, kurią apima jos suvereni valdžia ir nuolatinis gyventojų (piliečių) skaičius.

2. Viešoji valdžia. Viešąja ji vadinama todėl, kad nesutampa su visuomene, o tik veikia jos vardu. Terminas Viešoji valdžia apima valdininkiją ir valstybės aparatą. Tai reali jėga, užtikrinanti teisės normų įgyvendinimą ir normalų valstybės funkcionavimą: vyriausybė, policija, kariuomenė, teismas.

3. Valstybės suverenitetas – valstybė valdžios atributas, pasireiškiantis jos viršenybe, savarankiškumu ir nepriklausomybe. Tai būtinasis valstybės požymis.

Teisės samprata. Teisė – socialinis interesas, paverstas visuotinai privalomo elgesio taisykle, skirta norminti žmonių elgesį, derinti priešingus interesus.5 Socialinė teisės paskirtis – būti nuolatiniu patikimu visuomeninių santykių reguliavimo ir gynybos mechanizmu, garantuojančiu visuomeninių santykių dalyviams ir jų kolektyvams teisėto elgesio erdvę greta ekonominių, bendrųjų socialinių ir psichologinių reguliatorių bei stimulų visoje materialiųjų ir dvasinių interesų sistemoje.6 Klasinės ir demokratinės valstybės sąlygomis teisė dėl skirtingos socialinės paskirties yra skirtingo turinio. Klasinės valstybės sąlygomis teisės paskirtis – saugoti tik vienos klasės (valdančiosios) teises ir interesus, o teisinio santykio dalyvių teisės ir pareigos nustatomos taip, kad kitų laisvė garantuoja kitų nelaisvė.

Teisės sampratos poreikis išryškėja tik demokratinės visuomenės praktikoje, kadangi daugeliu atveju reikia remtis ne tik įstatymu tačiau ir teise. Teisės ekvivalentu pripažįstama konstitucija, laikant ją teisiniu įstatymu. Išskiriami būtini du teisės sampratos elementai

a) norminis teisės pobūdis – teisės paskirtis normuoti ir tvarkyti visuomeninius santykius;

b) įtvirtinti autonomiškos asmenybės laisvę, teisiškai leistino elgesio erdvę;

Teisės požymiai: a) teisė yra visuotinai privalomų normų sistema; b) teisės normos išdėstytos įstatymuose ir kituose valstybės pripažintuose šaltiniuose; c) teisė yra nulemta visuomenės gyvenimo veiklos; d) teisė ir įstatymai nėra tapatūs dalykai.

2. Teisės ir valstybės santykis

Valstybei, kaip ir gyventojams, turi būti taikomi tokie patys įstatymų reikalavimai

M. Romeris

Valstybė įkūnija visuomenėje stipriausią socialinį veiksnį – organizuotą politinę valdžią, turinčia tiek pozityvią tiek negatyvią reikšmę. Pozityvi reikšmė ta, kad politinė valstybės valdžia būtina siekiant užtikrinti visuomenės vientisumą civilizacijos sąlygomis, organizuotą jos

funkcionavimą, racionalų valdymą, apgint visuomenę ir išreikšti bendrus gyventojų interesus.7

Valstybės valdžia pasižymi būdingomis ypatybėmis ir dėsningumais, veikia vartodama jėgą, ir todėl jos socialinė psichologinė išraiška yra destruktyvi ir negatyvi.

Kalbant apie teisės ir valstybės sąveiką reikia skirti du dalykus.

1. teisės, kaip institucinio darinio, tiesioginę priklausomybę nuo valstybės. Tam, kad teisė darytų realų poveikį, būtų socialiai veiksminga ir išreikštų ne tik neprivalomus moralinius padarinius ji (teisė) turi ieškoti vidinio vienijimosi su valstybe galimybės (teisės institucionalizacija). Ši institucinė teisės samprata mus nukreipia į tą teisės vystymosi momentą, kuriame išryškėja teisės susijungimo su valstybe būtinybė ir kartu ji parodo, kodėl iškyla šis teisės poreikis. Valstybė ypač reikšminga teisei tame jos materializavimosi laike, kai reikia įtvirtinti ir įgyvendinti teisės normas. Valstybė tampa mechanizmu, kuris užtikrina teisės kelią nuo teisės idėjų iki socialinės santvarkos realybės. Suteikdama teisės normoms visuotinį vykdymo įsakmumą valstybė atskiria teisės normas nuo moralės. Šuo požiūriu valstybė kuria teisę. Per teisėkūrą valstybė tampa institucinės teisės dalimi.

2. netiesioginę teisės priklausomybę ir jos ryšius su valstybe. Valstybės įtaka teisei ir teisėkūros, ir priežiūros sferoje negali būti suabsoliutinama. Teisės objektyvios savybės, jos iškeliamos vertybės, nepriklauso nuo įstatymų leidėjo (valstybės). Teisė tam tikra prasme yra savarankiškas ir nepriklausomas reiškinys, turintis savų dėsningumų. Yra valstybės poveikio teisei ribos ir pati valstybė turi savo galimybių ribas. Valstybės pagrindinis uždavinys yra suteikti teisei ypatingą kokybę, o tada ji ima veikti pati savarankiškai, ir jos veikimas gali būti nukreiptas prieš valstybę (valdžią). Valstybė nekuria teisę o tik sankcionuoja, užbaigia teisėkūros procesą, kuria teisę tik instituciniu lygiu, todėl valstybė negali būti pirminė teisės priežastimi. Valstybė yra išimtinė įstatymų kūrėja, bet ne teisės, kuri su įstatymu gali ir nesutapti (įstatymu gali būti bet kuri valia, o teise tik turinti tiesiosios linijos pavidalą8).
vidinei valstybės struktūrai garantuoja stabilumą, sukurdama valdžios padalijimą, neleisdama sukoncentruoti valstybinės valdžios vienuose rankose. Valstybė būtent per teisę vykdo savo tikslus ir uždavinius, politiką, nustato visuomeninę tvarką, individo padėtį. Teisė įtvirtina ir įteisina valstybės veiklą , kartu nustatydama jos ribas, kontroliuoja jos veiklos teisėtumą.Taigi kaip matome, egzistuoja atgalinis valstybės – teisės ryšys. Teisė valstybei reikalinga ne mažiau kaip valstybė teisei.

Kaip jau minėta įvade esant tokiam glaudžiam teisės ir valstybės ryšiui, šio santykio prioritetų nustatymas nėra tik teorinis klausimas. Jo praktinė reikšmė priklauso nuo to, valstybė saistoma teisės kaip iš visuomenės kylančios tvarkos, ar atvirkščiai gali laisvai savo nuožiūra kurti, kaitalioti tą tvarką. Čia svarbu kam teikiama pirmenybė pačiam ontologiniame teisės vystymesi ir apibrėžiant teisę – teisės idėjoms, teisės normoms ar teisiniams santykiams. Teisės ir valstybės santykis keičiasi atitinkamai remiantis: normatyvistine (etatistine), pilietine (demokratine), sociologine teisės samprata2.1 Teisės ir valstybės santykis normatyvistinės teisės

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1685 žodžiai iš 3292 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.