Teisinė idėja teisinės normos pradžia
5 (100%) 1 vote

Teisinė idėja teisinės normos pradžia

1121



TEISINĖ IDĖJA – TEISINĖS NORMOS PRADŽIA

TEISĖS NAMŲ DARBAS

]

]

Pirmiausia teisinės idėjos užsimezga, subręsta , tampa apibrėžtos ir atsiskiria nuo kitų gretimų idėjų žmogaus sąmonėje.

Jeigu teisė yra žmogaus kūrinys, tai jos tapsmas prasideda ir turi prasidėti nuo teisinių idėjų ir teisinės sąmonės, iš kurios jos ir kyla. Mat žmonių interesai, siekiantys transformuotis į visuomeninę tvarką, pirmiausia turi įgauti atitinkamą sąmoningumą ir kryptingumą, išoriškai pasireiškiantį teisinėmis idėjomis. Dažniausia teisinė idėja įvairioje teisinėje literatūroje įvardijama kaip pirminis teisės egzistavimo lygmuo.

Verta pabrėžti, kad nuo kitokio pobūdžio idėjų, kaip antai ekonominių, filosofinių, demokratinių, gamtos mokslų ir pan., teisinės idėjos išskirtinai skiriasi savo struktūra bei socialiniu kryptingumu. Jose turi būt aiškiai išreikštas siekis joms virsti visuotinai privaloma, valstybės sankcionuota elgesio taisykle t.y. teisės norma, kurios pagalba bus galima nustatyti, pakeisti ar patobulinti tam tikrą socialinę tvarką. Be to, formos požiūriu teisinės idėjos turi būti tiek išplėstos, sukonkretintos, formalizuotos, kad įgytų apibrėžtų teisių ir pareigų santykio pavidalą t.y. sugebėti (pagal savo formą) techniškai norminti ir suvisuomeninti žmonių elgesį.

Kita vertus, esti galimybė vieno pobūdžio idėjoms virsti teisinėmis. Pavyzdžiui, idėja kad suverenitetas priklauso tautai yra demokratinė idėja o ne teisinė. Ji nėra išplėtota iki konkretaus elgesio modelio. Kad taptu teisine, šią idėją reikia performuluoti į tam tikrą tautos ir valdžios abipusių teisių ir pareigų santykį. Tai kai tauta perduoda dalį suvereniteto savo išrinktiems asmenis, kartu įsipareigodama paklusti jų paliepimams, kol jie veiks neperžengdami gautų įgaliojimų ribų. Tada demokratinė idėja virst teisine.

Svarbu paminėti tai, kad teisinės idėjos sampratą, nors ir esanti teisinė, vis dėlto nėra visuotinai privaloma iki to momento, kol ji nėra formalizuojama. Įstatymo projektas, kaip tam tikra sistemiška teisinių idėjų išdava, taps sankcionuotas bei nustatantis socialiai privalomas normas tik tada, kada remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu bei kitais teisės norminiais aktais bus priimtas parlamento – Seimo. Kol tai nepadaryta, ji tebelieka teisine idėja.

Kadangi teisinės idėjos užsimezga, subręsta bei tampa apibrėžtos kaip teisinės, jų pažinimas pereina į platesnę teisinės sąmonės pažinimo problemą. Šitaip susiduriame su viena iš pradinių teisės kategorijų – teisine sąmone.

Teisinės sąmonės sąvoka

Žmogaus sąmonė yra dvasinis žmogaus įrankis, kuriuo siekiama pažinti savo gyvenamąją aplinką, kad galėtų prie jos prisitaikyti ir kartu ją pritaikytų prie savo poreikių. Taigi teisinė sąmonė yra sąmonės (apskritai) rūšis. Ji susijusi su vienu iš pagrindinių žmogaus siekių – versti savo egzistencinius interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis pritaikyti socialinę aplinką prie savo interesų. Teisinė sąmonė yra sąmonės sritis, atspindinti teisinę tikrovę teisės žinių pavidalu, teisės vertinimu, praktiniu jos įgyvendinimu, socialines teisės nuostatas, reguliuojančias žmonių poelgius teisiškai reikšmingose situacijose .

Teisinė sąmonė yra vaizdinių, idėjų, teorijų, kurias susikuria tam tikrais interesais besivadovaujantys žmonės apie galiojančia teise, apie galiojančių įstatymų sutikimą ar nesutikimą su jų interesais, taip pat ir teigiamos ir neigiamos emocijos, atsirandančios vertinant teisę savo ir visuomenės interesų apsaugos požiūriu .

Teisinės sąmonės esmė ir turinio interpretavimas grindžiamas teisės samprata. Teisės sampratų yra ne viena, todėl ir teisinės sąmonės aiškinimų yra įvairių. Jei teisę suvoksime kaip normų, nustatytų ir garantuotų valstybės, visumą, tai į teisinės turinį yra įtraukiamos ir teisės normos, kur jos laikomos formaliais elementais.

Tuo tarpu prigimtinė teisės doktrina skatina kritiškai vertinti pozityviąją teisę. Čia pabrėžiamas teisės ryšys su idėjomis, morale, teisingumu, teisė yra suprantama kaip norminė teisingumo išraiška. Taigi pagal prigimtinę teisę, teisės sąvoka yra žymiai artimesnė pačiai teisinei sąmonei.

Taigi teisinės sąmonė yra viena iš sąmonės formų, apimanti visumą įsitikinimų, pažiūrų, teorijų susijusių su teise. Teisinė sąmonė būdama svarbiausia sudedamoji visuomenės teisinio gyvenimo dalis sąveikauja su kitais teisinės sistemos elementais: teisės normomis, principais, institutai, teisės institucijomis, teisėkūra ir teisės įgyvendinimu, su pačių asmenų teisiniais santykiais.

Teisinės sąmonės struktūra

Teisinės sąmonės struktūrą sudaro teisinė psichologija ir ideologija. Teisinė psichologija – tai emociniai žmonių išgyvenimai, atsirandantys konkretiems asmenims vertinant, kokiu mastu jų interesai dalyvauja galiojančioje visuomenės teisinėje tvarkoje. Teisinė ideologija – tai susisteminta visuomenės, socialinės grupės teisinių pažiūrų, reikalavimų, idėjų mokslinė išraiška.
Teisinė ideologija kuriasi teoriškai įsisavinant visuomenės, valstybės, individo tikslus, interesus ir uždavinius. Teisinė ideologija pagrindžia nustatytus ar numatomus teisinius santykius, teisės vaidmenį, teisėtumą ir teisėtvarką. Teisinę ideologiją kuria teisininkai mokslininkai, teisininkai praktikai ir politikos veikėjai. Jie teoriškai kuria teisinę sąmonę. Kurdami teisinę ideologiją, kompetentingi specialistai naudoja sociologinius tyrimus, ekonominės padėties, visuomenės demografinių procesų, visuomenės nuomonės, konkrečių jos grupių nuotaikų, teisės pažeidimų padėties ir dinamikos statistinius duomenis. Teisinėje ideologijoje sąmoningai pagrindžiama būtinybė arba tikslingumas tam tikrų žmonių interesus transformuoti į teisinę tvarką, kartu numatant tokios transformacijos padarinius bendrai tos visuomenės pažangai

Teisinės sąmonės struktūroje teisinė ideologija sąveikauja su teisine psichologija, apimančia visumą teisinių įsivaizdavimų, norų, jausmų, nuotaikų būdingų konkrečiai socialinei grupei ar visai visuomenei. Teisinė psichologija tiesiogiai atspindi gyvenančių valstybiškai organizuotoje visuomenėje žmonių gyvenimo santykius. Kuriant teisinę psichologiją dalyvauja visi socialinės grupės arba visos visuomenės nariai. Jie vadovaujasi kasdienine sąmone ir sveiku protu. Teisinė psichologija suvokiama kaip žmonių dalyvavimo teisiniuose santykiuose patirties atspindys. Teisinė psichologija nors ir būdama tam tikros rūšies stichinė, nesusisteminta žmonių reakcija į teisinę tikrovę, atlieka labai svarbų vaidmenį garantuojant galiojančios teisinės sąmonės veiksmingumą. Nuo to, žmonės emocionaliai pritaria tam tikriems įstatymams ar juos atmeta, priklausys, kaip jie uoliai juos vykdys.

Teisinės sąmonės rūšys

Priklausomai nuo konkretaus individo teisinės ideologijos ir psichologijos turinio, skiriamos ir atskiros teisinės sąmonės rūšys. Pagal subjektus ji skirstoma į individualią, grupinę ir visuomeninę. Individualią veikia išsilavinimas, profesija, santykiai su religija, gyvenamoji, buitinė aplinka ir pan. Tuo tarpu grupinei ar visuomeninei yra būdingi tam tikri vienodų interesų poveikio rezultatai.

Pagal teisinės veiklos kokybę ir apimtį yra kasdieninė, mokslinė ir profesinė teisinė sąmonė. Kasdieninė formuojasi stichiškai, veikiama konkrečių gyvenimo sąlygų, ir yra asmeninės gyvenimo patirties ir teisinio švietimo padarinys. Mokslinė yra grindžiama plačiais ir giliais teisiniais apibendrinimais, socialinės tikrovės dėsningumų pažinimu ir specialiais tyrimais. Mokslinė sąmonė turi būti tiesioginis teisėkūros šaltinis, padėti tobulinti teisės praktiką.

Teisinės sąmonės vaidmuo visuomenės gyvenimui yra labai reikšmingas. Ji aktyviai veikia įvairaus visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus, padeda telkti piliečius, stiprinti socialinių grupių ryšius ir palaikyti teisinę tvarką.

Teisinė sąmonė ir teisinė kultūra

Teisinė kultūra yra teisės paliepimų žinojimas ir praktinis jų įgyvendinimas, tai objektyvizuota, praktiniu asmens elgesiu tapusi teisinė sąmonė. Kitaip tariant, tai ta pati teisinė sąmonė praktiškai išreikšta ir papildyta teisėtumu .

Teisinė kultūra gali būti suprantama dvejopai. Objektiniu požiūriu teisinė kultūra yra visuma sukurtų teisinių priemonių ir procedūrų, skirtų norminti, socializuoti savo elgesį. Bet visos šios priemonės neveikia savaime. Kad jos realiai socializuotų žmonių elgesį, jas reikia sujungti su konkretaus asmens teisine sąmone.

Į teisinės kultūros struktūrą įeina tokie elementai: teisės normų sistema, išreiškianti valstybės valią; teisiniai santykiai, kurių dalyviai tarpusavio teises ir pareigas; teisinę sąmonę kaip dvasinis teisinės tikrovės atspindys; teisėsaugos institucijos, užtikrinančios teisinę kontrolę ir teisės įgyvendinimą.

Teisinės kultūros turinys ir ypatybės yra specifiniai. Ji yra vyraujanti visuomenėje kultūra, nes stiprina teisėtumą ir teisėtvarką. Teisinę kultūrą padeda kelti teisės žinių platinimas visuomenėje. Teisės žinios sudaro teisinės sąmonės branduolį. Asmuo be teisės žinių nesugebės sąmoningai elgtis ir suprasti jam keliamų reikalavimų .

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1426 žodžiai iš 2745 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.