Teisinės kalbos ypatybės
5 (100%) 1 vote

Teisinės kalbos ypatybės

TURINYS

ĮŽANGA 3

Specializuoti pasakymai 3

Tikslumas, apibrėžtumas ir tikslingumas 4

Glaustumas ir stiliaus sklandumas 5

Netikslūs, nelogiški pasakymai 6

Sprendimų kalba 7

Nutarimo dalys ir jų kalbos ypatybės 8

IŠVADOS 9

ĮŽANGA

Teisės kalbai, kaip ir kitoms kalbos atmainoms, privalomi bendrieji norminės kalbos dėsniai, taisyklės ir reikalavimai. To reikalauja dokumentai, kurie reglamentuoja teisinių aktų rengimą, būtent: “LR įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas” (Valstybės žinios, 1995, Nr. 41; toliau VŽ) ir “Įstatymų ir kitų teisinių aktų rengimo rekomendacijos” (VŽ 1998 Nr. 87). Abiejuose juose nurodoma: “Teisiniai aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos” (Įstat. 12 str.; Rekomendacijų 1.8 punktas); “Tekste neturi būti netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų, dviprasmybių” (Įst. 10 str. 3d.; Rekomendacijų 1.6 punktas). Taisyklingos kalbos reikalauja ir raštvedybos taisyklės: “Dokumento tekstas turi būti trumpas, tikslus, parašytas taisyklinga kalba” (Taisyklių 2.2 punktas). Taisyklingumas ir bendrinės kalbos normos yra savaime suprantamas ir teisinėje kalboje privalomas dalykas.

Bet teisės kalba yra atskira bendrinės kalbos atmaina, todėl turi ir savų, šiai sričiai būdingų ypatybių, susijusių su šios srities poreikiais. Minimas jos tikslumas, aiškumas, tikslingumas, vienareikšmiškumas, oficialumas, standartiškumas ir kitos ypatybės. Svarbiausios iš jų- tikslumas ir tikslingumas. Galima sakyti, kad šios dvi ypatybės apima visas kitas. Tiesa, tikslingumas svarbus ir kitoms kalbos atmainoms, tik kiekvienoje srityje jis vis kitoks. Tad teisės kalbos pačia būdingiausia ypatybe reikia laikyti tikslumą. Jis teisės kalboje yra toks pat svarbus ir būtinas dalykas kaip ir taisyklingumas.

Specialusis teisės kalbos pobūdis verčia ieškoti savų raiškios būdų. Be įprastinių priemonių, čia prireikia ir tokių, kurių paprasta bendrinė kalba neturi. Teisės kalba tam pasitelkia netipiškų ar periferinių kalbos reiškinių, o jų neradusi, kiek pakeičia ir sau pritaiko esamus žodžius ir pasakymus. Kartais ne visai dėsningų darinių sukuria ir pati.

Specializuoti pasakymai

Teisės ir apskritai dalykinėje kalboje atsiranda nuo kitų sričių ir nuo bendrinės vartosenos nutolusių reiškinių. Iš tokių specializuotų pasakymų galima nurodyti: išieškoti skolą, kelti bylą, pervesti pinigus, priimti nutarimą, pristatyti dokumentus, remtis nutarimu, užtraukti baudą, traukti atsakomybėn ir kt. Jie neįprasti, bet nėra visai atitrūkę nuo paprastosios kalbos, visur čia galima įžvelgti arba kalboje esamą šalutinę, arba kiek pakeistą veiksmažodžių reikšmę, bet tik tiek, kiek leidžia kitos, pagrindinės, šių žodžių reikšmės.

Pasitaiko ir tokių pasakymų, kurie paprastosios kalbos požiūriu atrodo visai keisti, net nelogiški. Antai kad ir akivaizdų nusikaltimą padaręs, bet teismo nenuteistas asmuo yra įtariamasis; tam tikrą statusą turinti įstaiga ar įmonė vadinama juridiniu asmeniu, buvęs, bet teisinės galios neturintis veiksmas nusakomas veiksmažodžiu neįvyko. Paprastosios kalbos požiūriu apie jokį tikslumą ar logiškumą čia kalbėti negalima, bet teisiškai tokie pasakymai yra apibrėžti ir tikslingi. Jei teisininkai juos vartoja nustatytomis reikšmėmis, jiems tai tiksli vartosena. Kalbiškai čia matome netikėtą atskirų žodžių reikšmės perkėlimą nuo vieno dalyko prie kito ir tokius pasakymus priimame kaip atskirus, su kalbine sistema nesusijusius štampus.

Tačiau teisinė kalba negali pažeisti esminių, t.y. sisteminių, kalbos dėsnių ir taisyklių. Būtina laikytis bendriausių gramatikos ir žodžių darybos dėsningumų. Lietuvių kalbos žodžių tvarka nepateisina pasakymo taisyklės vidaus darbo tvarkos, negali būti nė taip įforminto dokumento: taisyklės (dokumento pavadinimas) / vidaus darbo tvarkos (antraštė). Reikia arba rašyti ištisinį pavadinimą vidaus darbo tvarkos taisyklės, arba galima pasakymą perskelti į dvi sintaksiškai nejungiamas dalis: taisyklės (dokumento pavadinimas) ir vidaus darbo tvarka (antraštės vietoje). Kadangi būdvardiškieji įvardžiai nevartojami vien be daiktavardžio, pažymos ar pažymėjimo nedera pradėti pasakymu šiuo pažymima… Duomenų bazės ar laikmenos negalima vadinti duomenų nešėju, nes su priesaga –ėjas sudaromi tik asmenų pavadinimai.

Nepateisinamos ir tokios atskirų žodžių reikšmės, kurios kertasi su įprastinėmis sisteminėmis tos šaknies reikšmėmis: nutarimą galima priimti (viena iš šalutinių šio veiksmažodžio reikšmių yra “pritarti, patvirtinti”), bet priėmimo ir įteisinimo reikšme neleistina nutarimo nei išnešti, nei išduoti; todėl nepateisinama ir įstatymdavystė. Iš nusikaltėlio policija ką nors gali paimti (teisėtai), bet negali išimti (išimti galima tik iš ko nors vidaus). Laiško ar užklijuoto dokumento negalima atidaryti; dokumentų kaitos ir apyvartos nedera vadinti dokumentų judėjimu. Viso to neleidžia daryti esamos tų žodžių reikšmės, o jų bet kaip keisti neleidžia kitų su jais susijusių žodžių reikšmės. Pagaliau to nė nereikia.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 794 žodžiai iš 2463 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.