Turto sąvoka
5 (100%) 1 vote

Turto sąvoka

VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJA

TEISĖS FAKULTETAS

CIVILINĖS IR KOMERCINĖS TEISĖS KATEDRA

II kurso T 3/1 grupes dieninio skyriaus

Studentė Jelena Antonova

TURTO SĄVOKA

Kursinis darbas

Vadovė: dėstytoja A. Kaušikaitė.

Vilnius, 2005

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. TURTO SĄVOKA 5

2. TURTO KLASIFIKAVIMAS 9

3. NEKILNOJAMASIS TURTAS 12

4. KILNOJAMASIS TURTAS 14

5. MATERIALUS TURTAS 16

6. NEMATERIALUS TURTAS 18

7. ILGALAIKIS TURTAS 20

8. TRUMPALAIKIS TURTAS 21

IŠVADOS 22

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 24

VADOVO ATSILIEPIMAI 25

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos įstatymuose, ypač kalbant apie nuosavybės

institutą, bei kitoje mokslinėje literatūroje dažnai vartojama sąvoka

“turtas”. Ši sąvoka tapo ypač reikšminga nuo Lietuvos Respublikos

nepriklausomybės atgavimo momento. Nuo šiuo laiko vis sparčiau pradėjo

vystytis nuosavybės institutas, kuris buvo oficialiai įtvirtintas

įsigaliojusiame civiliniame kodekse.

Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės šis institutas paprastam

žmogui neturėjo didelės reikšmės, nes socialistinė nuosavybė sudarė 97%

visos tuo metu egzistavusios nuosavybės. Žeme, pastatai, ūkis, išradimai,

meno kūriniai ir daug, daug kito turto priklausydavo buvusios Tarybų

Sąjungos valdžiai. Paprastas žmogus “neturėjo teisės būti turtingas”. Po

Tarybų Sąjungos žlugimo padėtys visiškai pasikeitę. Dabar turtas užima

labai svarbią ir oficialią vietą mūsų gyvenime.

Kalbant tarpusavyje kiekvienas paaiškins:” turtas – tai daiktai,

kurios aš turiu”. Bet tai nėra tik daiktai. Dar senovės laikose buvo sakoma

: ”Turtingas ne tas, kuris daug turi, o tas, kuris protingas”. Taip, galima

sakyti, buvo įtvirtinta nuostata, kad intelektinės veiklos rezultatai irgi

yra nuosavybės teisės objektas. Kiekviena valstybė laikoma turtinga, jeigu

išskyrus ekonominius išteklius turi didėli intelektinį potencialą. Kaip

pavyzdys tai gali būti Japonija. Jos gyventoju aukštas intelektinis lygis

sėkmingai veikia visos šalies ekonomika ir savaime aišku – biudžetą.

Ne šiaip sau ir mūsų šalies valdžia susirūpino “proto nutekėjimu”.

Nes kiekvienais metais, netekus vis daugiau intelektinio potencialo, šalis

netenka vis daugiau ir daugiau turto.

Sąvoka “turtas” yra labai plati. Galima drąsiai teigti, kad turto

sąrašas nėra ir niekada nebus baigtas, nes gyvenimas keičiasi daug

greičiau, negu keičiasi įstatymai. Įstatymų leidėjai patys tai suprasdami

paliko turto sąrašą nebaigtu. Pavyzdžiui, ankščiau niekas net negalvodavo

apie kompiuteri, internetą. O dabar tai vienas iš dažniausių nuosavybės

teisės objektu.

Be to, turtas turi labai didelę reikšmę tiek valstybės, tiek

visuomenės ir paprastu žmonių gyvenime. Lietuvos Respublikos įstatymai

skiria turtui vos ne daugiausiai dėmesio (aišku po žmogaus gyvybės ir

Valstybės saugumo). Beveik visas civilinis kodeksas skirtas turtui,

nuosavybei ir kitiems aspektams su jais susijusiems. Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso XXVIII skyrius skirtas nusikaltimams nuosavybei,

turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

Tą patį galima pasakyti ir apie darbo kodeksą. Beveik kiekvienas

dirbantys žmogus prisiima atsakomybė už jam patikėtą turtą.

Šio kursinio darbo tikslas – išanalizuoti turtą kaip teisinę

kategoriją. Tai galima padaryti klasifikuojant turtą pagal skirtingus

kriterijus. Be to, nagrinėjant įvairius įstatymus, nes tokie įstatymai,

kaip pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų

įstatymas pateikia turto apibrėžimą remdamasi kriterijais būdingais

verslui, o Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio

įstatymas – visiškai kitais.

Šiam darbui keliami tokie uždaviniai:

1. Nustatyti kuo skiriasi turto sąvoka nuo daiktų sąvokos.

2. Išanalizuoti pagal kokius kriterijus klasifikuojamas turtas.

3. Nustatyti skirtumą tarp materialiojo ir nematerialiojo turto, o taip

pat tarp kilnojamo ir nekilnojamo.

4. Nustatyti požymius pagal kurios turtas skirstomas į ilgalaikį ir

trumpalaikį.

TURTO SĄVOKA

Lietuvos Respublikos įstatymai turtą apibudina taip: ”nekilnojamasis

ir kilnojamasis turtas, kuriam nustatyta teisine registracija arba numatyta

dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma”[1].

Kilnojamuoju turtu įstatymuose taip pat laikomos: akcijos,

obligacijos, vekseliai, kiti vertybiniai popieriai, meno kūriniai,

brangieji metalai, brangakmeniai, pinigai. O taip pat materialios ir

nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba)

kuriomis
disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti

ekonominės naudos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 str. 1 d. turtą, kaip

civilinės teisės objektą apibudina kaip materialu ir nematerialu. Nurodyta,

kad civilinės teisės objektai yra: daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai,

kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai,

informacija, veiksmai ir veiksmu rezultatai, taip pat kitos turtinės

vertybės.

O kaip gi su žmogumi? Su juo sveikata? Be abejo, tai irgi yra turtas.

Jeigu asmeniui padaryta žala sveikatai jis civilinė tvarka kreipiasi į

teismą dėl neturtinęs žalos atlyginimo. Jeigu teismo sprendimas jam

palankus, ateityje žmogus gauna atitinkamą pinigų ekvivalentą. Reiškia

sveikata irgi yra turtas.

Sakoma, kad kiekviena vertybė yra turtas tik tada, kai turi

savininką. Taigi, kiekvieno teisės subjekto sukauptas turtas turi turėti

savininką. Turtas gali priklausyti pačiam subjektui (t.y. jo savininkams).

Dalis turto gali priklausyti ūkio subjektui, o dalis – skolintojams,

pavyzdžiui, jei kalbama apie įmone, tai jos kreditoriams ar klientams.

Privačios nuosavybės teisės objektu šiuo metu Lietuvos Respublikoje

gali būti bet koks turtas, jeigu įstatymais neuždrausta tą turtą turėti

privačios nuosavybės teisė. Nėra nustatyta ir kiekio apribojimų turtui,

kurį Lietuvos Respublikoje galima turėti privačios nuosavybės teisė. Netgi

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje privati nuosavybė laikoma Lietuvos ūkio

pagrindu

Kalbant apie nuosavybę visada reikia turėti omenyje tą objektą, apie

kurio priklausomybę kam nors kalbama. Taigi, ne tik tam tikro subjekto

sukauptas turtas tiesiogiai priklauso nuo nuosavybės, bet ir nuosavybė

visada išreikšta konkrečiu turtu. Turto kitimas negalimas be nuosavybės

kitimo. Padidėjus turtui, būtinai turi padidėti ir savininko nuosavybė arba

skolos tretiesiems asmenims, kuriems tas turtas priklauso.

Dėl to, labai dažnai tenka girdėti, kad kai kurie mokslininkai “stato”

lygybes ženklą tarp “turto” ir “nuosavybės” sąvokos.

Tačiau šiuos sąvokos nėra tapačios. “Turtas” tai platesnė sąvoka,

apimanti tiek daiktus, tiek teises, tiek informacija ir pan. Turtas

neabejotinai apima ir intelektinės nuosavybės objektus, tokius kaip:

autorinius kūrinius, patentus, paslaugas ir prekių ženklus, firmos vardus

ir teisės į juos. Pažymėtina, kad į terminą “turtas” patenka ir tokios

kategorijos kurias tradicinė teisė nedrįsdavo priskirti prie nuosavybės.

Tai duomenų bazės, vertinga komercinė informacija ir pan. Taigi, ne bet

koks turtas turintis komercinė verte juridinių požiūriu gali būti laikomas

nuosavybė. Kaip pavyzdi galima pateikti banku veikla. Bankas skolindamas

piniginės lėšas, kaip taisyklė, reikalauja tam tikro turto, kuri turi

realią ir objektyvią rinkos kainą, kredito gražinimo užtikrinimui. Šio

atveju, įkeistas turtas negali būti laikomas nei banko, nei tikrojo

savininko visišką nuosavybė.

Pagal turto kieki dažnai vertinama įmonės arba fizinio asmens sėkmingą

veiklą. Bet ne visais atvejais turto kiekis gali tai liudyti, nes turtas

gali būti paveldėtas arba dovanotas. Greičiausiai visoje Lietuvoje

nerastume nei vieno, kuris nenorėtų gauti dovanų, pavyzdžiui, automobilio.

Tačiau brangias dovanas reikia dovanoti pagal įstatymus. Tinkamai

nesutvarkius dokumentų, dovaną gaunantis pilietis praranda galimybę laisvai

ta dovana naudotis – pavyzdžiui, parduoti ar įkeisti. Kuo brangesnė dovana,

tuo daugiau formalumų. Kiekvienas, gaunantis brangesnę nei penkių

tūkstančių litų vertės dovaną, turi pasirašyti rašytinę sutartį. Tuo

atveju, kai dovanojamas nekilnojamasis turtas arba pinigai bei daiktai už

daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių litų, privaloma sutartį pasirašyti pas

notarą.

Beje, naujasis civilinis kodeksas, kaip ir daugelyje kitų sričių,

dovanojimo procese numato nemažai naujovių. Teisininkų teigimu, dovanojimo

sąvoka yra žymiai išplėsta. Dabar numatoma, kad galima dovanoti ne tik

daiktą ar nekilnojamąjį turtą, bet ir turtines teises. Pasak teisininkų,

tai leidžia dovanoti, pavyzdžiui, skolas. Dovanotojas tokiu atveju

atsisako reikalavimo teisės iš savo skolininko.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, sutuoktiniai dovanojant vienas

kitam brangų turtą neišvengs skolų mokėjimo. Sutuoktiniai, vienas kitam

dovanojantys brangų turtą, yra atsakingi už skolas, bet ne daugiau nei

dovanoto turto verte. Taip turėtų būti išvengta piktnaudžiavimų, kai turtas

dovanojamas vien bandant išvengti skolų mokėjimo.

Asmuo negali dovanoti tik to turto, kuris jam nepriklauso. Kai

kuriais atvejais, pavyzdžiui, dovanojant ginklus, reikia atsižvelgti ir į

kitus tai reglamentuojančius įstatymus. Jei dovanojamas nekilnojamasis

turtas, ši sutartis turi būti įregistruojama nekilnojamojo turto registre.

Jei turtas viršija deklaruojamą sumą – keturiasdešimt šešis tūkstančius

litų, jį taip pat teks deklaruoti. Kaip ir anksčiau, jei dovanotojas ir

gaunantis dovana asmuo
artimi giminaičiai, ne mažą dalį neuždirbto

turto teks paaukoti valstybei. Mokesčio už dovanotą turtą neturi mokėti tik

sutuoktiniai, vaikai ir tėvai. Kitiems privalomas 10 procentų nuo turto

vertės mokestis.

Beje, Civilinis kodeksas leidžia ne tik dovanoti, bet ir atsiimti

dovaną. Tiesa, to negalima padaryti paprasčiausiai persigalvojus ar supykus

ant savo buvusio draugo ar giminaičio. Kodeksas leidžia atsiimti dovaną

tada, kai pažeidžiama dovanojimo sutartis, dovanos gavėjas įžeidžia

dovanotoją arba jį nužudo.

Įstatymai šiuo atveju numato ir senaties terminą – atsiimti dovaną

galima tik per metus nuo to momento, kai buvo sužinota tai lemianti

priežastis. Turėdami svarbią priežastį reikalauti, kad teismas grąžintų

dovaną gali ir įpėdiniai. Beje, pretenzijų teisme gali turėti ir dovaną

gavęs asmuo, išaiškėjus padovanoto turto trūkumams galima reikalauti, kad

dovanotojas juos kompensuotų.

Dauguma bylų teismuose – yra turtinio pobūdžio. Turtas – tai

dažniausias ginčo objektas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų

valstybių. Netgi neturtinęs bylos (pvz. Dėl garbės ir orumo pažeminimo),

tampa iš dalies turtinėmis, nes pabaigoje aptariamas atitinkamas

kompensacijos dydis.

Teisę į žalos atlyginimą turi sugadinto ar sunaikinto turto

savininkas (CK 147 str.) arba asmuo, kuris nors ir nėra savininkas, bet

valdo turtą pagal įstatymus arba sutartį (CK 148 str.). Nuosavybės ir

valdymo daiktinės teisės turi būti ginamos nuo bet kokių pažeidimų, todėl

šių teisių turėtojai gali jas ginti reikšdami ieškinį.

Kaip bebūtu ciniška sakyti, bet turtu galima paversti absoliučiai

visas mūsų vertybės. Tokias, kaip ramybe, sveikata, šeimos gyvenimas ir

netgi vaikus (be abejo, jeigu šitiems vertybėms padaroma žalą ir atsiranda

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1680 žodžiai iš 5562 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.