Valstybės ir teisės santykis
5 (100%) 1 vote

Valstybės ir teisės santykis

PLANAS

1. Įvadas

2. Teisė ir valstybė:

a) valstybės valdymo forma;

b) norminiai ir administraciniai valdymo aktai;

c) įtikinimas ir prievarta.

3. Išvados.

ĮVADAS

Per visą žmonijos gyvavimo laikotarpį randame daug valstybės sąvokų apibrėžimų; valstybė laikui bėgant vystosi ir keičiasi, todėl ir jos samprata keičiasi. Jei anot senovės Graikų filosofo Aristotelio, valstybė „yra tokia bendro žmonių gyvenimo forma, kuri padeda žmonėms siekti doros, laimės ir žmogiškumo“ ¹, tai šių laikų mokslininkai neapsiriboja šiuo paprastu apibrėžimu. Dabar dažniausiai valstybė apibrėžiama kaip visuomenės viešpataujančios politinės klasės ir jų elito ypatinga teritorinė, suvereni politinės valdžios organizavimo teisinė forma, kuri užtikrina klasių ir bendrų visuomenės reikalų vykdymą, o taip pat socialinio bendradarbiavimo ir kompromiso sampratą. Taip pat nuo seno buvo mėginama nustatyti valstybės funkcijas, jos kišimosi į visuomenės gyvenimą apimtį.

Teisė atsirado kaip visuomenės santykių reguliavimas. Pirmykštėje bendruomenėje socialinis reguliavimas buvo reikalingas aprūpinti ir išsaugoti visą giminę. Socialinis reguliavimas susidarė iš papročių. Jis buvo vidinis ir neturėjo prievartos.

Atsiradus gamybai, darbo pasidalijimui, pirmykštė bendruomenė perėjo į civilizaciją. Visuomenė tobulėjo.

Teisės kūrimasis – ilgas istorinis procesas. Pamažu išsiskiria dvi savarankiškos teisės rūšys – viešoji ir privatinė teisė. Teisės normos draudė ir įpareigojo.



1 R.Ozolas „Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją“, 1988

TEISĖ IR VALSTYBĖ

Manoma, kad valstybės ir teisės atsiradimas ir vystymasis – vieningas procesas, ir sunku nustatyti kas atsirado, anksčiau. Yra požiūris, kad teisė atsirado pirmiau už valstybę. Ji susiklostė ten, kur žmones sujungia socialiniai santykiai, kur vystosi prekiniai mainai, nuosavybė ir valdymas. O vėliau gimsta valstybė ir įstatymas kaip civilizuotesnė ir tobulesnė teisės forma. Kitu požiūriu, valstybė ir teisė atsiranda vienu metu, veikiamos tų pačių priežasčių. Šiuo atveju valstybė ir teisė išauga iš papročių ir ekonominių poreikių. Visos skirtingai teisę suvokiančios kryptys turi savo požiūrį į šių santykių atsiradimą.

Bet svarbiausia, kad teisei reikšmingu būdų valstybė iškyla tada, kai iškyla būtinybė teisės normas įtvirtinti ir įgyvendinti, tai yra dviejuose teisės objektyvizacijos etapuose: teisės idėjoms virstant teisės normomis ir teisės normoms reguliuojant teisinius santykius.

Nors valstybė tėra civilizacijos reiškinys ir įkūnija jos prieštaringumą, tačiau ji „įkūnija stipriausią socialinį veiksnį visuomenėje – organizuota politinę valdžią, turinčią tiek pozityvią, tiek negatyvią reikšmę. Pozityvioji reikšmė ta, kad politinė valstybės valdžia būtina siekiant užtikrinti visuomenės vientisumą civilizacijos sąlygomis, organizuotą jos funkcionavimą, racionalų valdymą, apginti visuomenę ir išreikšti bendrus gyventojų interesus“¹. Negatyvioji reikšmė – veikianti per prievartą ir jėgą, ją įgyvendina valstybės aparatas, valdžios įstaigų sistema.

Reikėtų išskirti tiesioginę teisės priklausomybę nuo valstybės ir netiesioginę teisės priklausomybę, jos ryšius su valstybe.

Teisė ir valstybė yra glaudžiai susijusios. Jei teisė – tam tikra visuomenės tvarka, tai ji negali nesiremti į valstybę, kaip tą tvarką formuojantį ir 1 S.Vancevičius „Teisės teorija“, 1998

palaikantį mechanizmą. Tai yra teisės institucionalizacija. Tai reikalinga, kad teisė visuomenėje būtų kažkas daugiau nei moralė. Todėl teisei būtina vienytis su valstybe.

Tobulėjant visuomenei, tobulėja ir teisė. Pažangios teisės sistema būdinga demokratiniam rėžimui. Ji užtikrina apribojimus, valstybės valdžios sutvarkymą, būtiną savivaldos erdvę, teisišką tautos valios išraišką, neleidžia savivalės, prievartos ir t.t. Demokratinis rėžimas iškelia žmogaus laisves ir teises, numato mažiau apribojimų ir pareigų. Žmogus gali pats pasirinkti kas jam tinkamiausia.

Autoritariniame rėžime teisė turi siaura ir ribotas funkcijas. Tačiau ir čia teisė gyvuoja ir tobulėja, pažabodama valstybės savivalę.

Demokratinė, humaniška teisė pasireiškia įforminta „konstitucinės, administracinės, proceso teisės srityse, kai valstybės įstaigos apribojamos, sutvarkomos leidimais ir išsamiai įvardijami jų valdžios įgaliojimai piliečiams“¹. Tai atspindi teisinę piliečio laisvę. Tačiau tai dar nėra teisinė valstybė.

Pagrindinis teisinės valstybės principas, taikomas piliečiams – „leidžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai uždrausta“ ir pareigūnams „draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai nustatyta“¹.



1 S.Vancevičius „Teisės teorija“, 1998

Valstybės valdymo forma

Valdymo forma – aukščiausios valstybės valdžios organizacija, ypač jos aukščiausių ir centrinių institucijų struktūra, kompetencija, sudarymo tvarka, jų įgaliojimų trukmė, santykiai su gyventojais, jų dalyvavimas sudarant instituciją. Valdymo forma yra svarbiausias valstybės formos elementas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 771 žodžiai iš 2437 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.