Kazualaus precedentinio teisės aiškinimo samprata
5 (100%) 1 vote

Kazualaus precedentinio teisės aiškinimo samprata

1121

T U R I N Y S

Į V A D A S………………………………………………………………………………………….. ………2

1. TEISĖS AIŠKINIMO SAMPRATA…………………………………………………………………..3

1.1. TEISĖS AIŠKINIMO SĄVOKA. 3

1.2. TEISĖS AIŠKINIMO SUVOKIMO BŪDAI: 3

1.3. TEISĖS AIŠKINIMO PROCESAS: 4

1.4. DVI TEISĖS AIŠKINIMO PROCESO DALYS: 5

1.5. TEISĖS AIŠKINIMO RŪŠYS: 5

2. PRECEDENTINIO (KAZUALAUS) TEISĖS AIŠKINIMO SAMPRATA………………………….6

2.1. PRECEDENTINIO (KAZUALAUS) TEISĖS AIŠKINIMO SĄVOKA. 6

:2.2. TEISINIO PRECEDENTO SUDĖTINĖS DALYS 8

2.3. PRECEDENTINIO (KAZUALAUS) TEISĖS AIŠKINIMO REIKALAVIMAI 7

2.4. PRECEDENTINIO (KAZUALAUS) TEISĖS AIŠKINIMO REIKŠMĖ 6

I Š V A D O S……………………………………………………………………………………………….9

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………11

Į V A D A S

Kazualus teisės aiškinimas yra viena iš daugelio teisės aiškinimo rūšių. Šis teisės aiškinimo būdas paprastai yra deleguojamas valstybės įgaliotoms institucijoms (dažniausiai aukščiausiosioms teisminėms instancijoms), kurių priimami teisiniai norminiai aktai pateikia pavyzdį žemesnėms instancijoms, kaip reikia suprasti ir taikyti atitinkamą teisinį norminį aktą konkrečiam atvejui konkrečioje byloje. Toks teisės aiškinimas paprastai pateikiamas motyvuojamoje teismo ar kitos institucijos teisinio norminio akto dalyje ir tampa neatskiriama jurisdikcinės veiklos dalimi, aiškinančia, ko teisė reikalauja, ką ji draudžia ar leidžia. Tai tampa savotišku aiškinimo precedentu. Tačiau esminis skirtumas yra tame, jog kazualus tesės aiškinimas, lyginant jį su precedentiniu, yra daugiau pavyzdinis aiškinimas tam, kad būtų teisingai suprasta ir pritaikyta teisės norma. Formalaus privalomumo (kuris būdingas angliškajam precedentui) kitoms byloms jis neturi, tačiau praktikoje paprastai žemesniosios instancijos atsižvelgia į tokius paaiškinimus tam, kad būtų formuojama vienoda valstybės teismų praktika.

Šio darbo tikslas būtų atskleisti kazualaus teisės aiškinimo sampratą, tokio teisės aiškinimo reikšmę, reikalavimus ir panašiai. Deja, tenka pastebėti, jog šiam teisės aiškinimo būdui teisinėje literatūroje skiriama be galo mažai dėmesio – geriausiu atveju yra paminima, kad egzistuoja toks teisės aiškinimo būdas ir dar pateikiamas jo sampratos apibrėžimas. Dėl literatūros stokos būtų pakankamai keblu ir sunku detaliai išaiškinti šį teisės aiškinimo būdą ir pateikti jo praktinį įgyvendinimą. Todėl su dėstytojo sutikimu šiame darbe kazualus teisės aiškinimas bus traktuojamas kaip precedentinis ( būtina pastebėti, jog tai labai panašūs, tačiau ne visiškai adekvatūs teisės aiškinimo būdai, vienas jų skirtumų buvo paminėtas anksčiau ir kurių detalus atskyrimas, manau, būtų ganėtinai įdomi vėlesniųjų kursų darbų tema).

Pirmojoje šio darbo dalyje tam, kad geriau suvokti precedentinį teisės aiškinimą (toliau vartosiu būtent šią sąvoką, tačiau ji nebus tapatinama su angliškuoju precedentu, o tuo, kuris yra susiformavęs Lietuvos teismų praktikoje. Esminis jo bruožas yra tas, kad lietuviškasis precedentas nėra privalomas žemesnės instancijos teismams, o turi daugiau rekomendacinį teisės normos išaiškinimo pobūdį), bus pateikiama, kas yra tas teisės aiškinimas apskritai, kaip jis dažniausiai suprantamas, kokios yra teisės aiškinimo stadijos ir t.t., ir pan.

Antrojoje dalyje bus pereita prie konkretaus – t.y. precedentinio (kazualaus) – teisės aiškinimo, bandant atskleisti, kas tai per aiškinimas, kokia jo reikšmė teisinėje sistemoje, kokie jam keliami reikalavimai, ir t.t.

1. TEISĖS AIŠKINIMO SAMPRATA

1. Teisės aiškinimo sąvoka.

Teisės aiškinimas padeda nustatyti tikrąją teisės normos prasmę bei teisiškai argumentuoti, kodėl pateikiama tikroji teisės normos prasmė yra racionali, protinga ir pagrįsta. Teisės aiškinimo svarbą pirmiausia lemia tai, kad teisė, kaip žmonių elgesio taisyklių visuma, formuluojama kalba. O tam, kad tų taisyklių būtų laikomasi ir kad teisės normos tekste įtvirtintus draudimus ar leidimus būtų galima įgyvendinti, žmonės privalo juos suvokti. Tam ir reikalingas aiškinimas, kad išvengtume nesusipratimo ar pašalintume tą nesusipratimą, kuris gali atsirasti, jei nebūtų paaiškinimo.

2. Teisės aiškinimo suvokimo būdai:

Teisės aiškinimas gali būti suprantamas keleriopai:

• Pirma – kaip teisės – tam tikro socialinio fenomeno, teisės esmės ir prigimties apskritai atskleidimas. Šiuo atžvilgiu teisės aiškinimas apibūdinamas kaip teisės doktrina, kuri pateikia teisės esmės suvokimo metodus ir būdus. Toks teisės aiškinimas dažniausiai aptinkamas teisės mokslo veikaluose, o netiesiogiai gali būti aptinkamas ir įstatymų leidyboje ar teismų praktikoje.

• Antra – kaip teisės šaltinių turinio, jų prigimties ir vietos teisės sistemoje nustatymas. Sakykim, aiškinama, kokiai teisei – viešajai ar privatinei, materialinei ar procesinei – priklauso konkreti teisės norma. Tokiu būdu teisė aiškinama leidžiant įstatymus, sisteminant ir derinant teisę, taip pat ją taikant. Antai taikytinos teisės normos parinkimas
konkrečioje byloje neišvengiamai susijęs su teisės aiškinimu, nors pati norma ir būtų visiškai aiški. Kadangi teisės norma yra abstrakti, bendroji elgesio taisyklė, būtina ją pritaikyti konkrečiai gyvenimo situacijai. Todėl čia pasitelkiamas teisės aiškinimas, kuris nustato, kokio konkretaus įstatymo kokia konkreti norma reguliuoja konkretaus ginčo santykį. Toks nustatymas būtinai turi būti motyvuojamas ir įtvirtinamas priimamo teisinio norminio akto motyvuojamoje (arba konstatuojamoje) dalyje.

• Trečia – kaip neaiškių, vienas kitam prieštaraujančių įstatymų ar teisės normų tikrosios prasmės ir tikslo nustatymas taikant teisę, t.y. kai konkretų įstatymą ar teisės normą siekiama taikyti konkrečiai gyvenimo situacijai. Aiškinant teisę šiuo aspektu, iš esmės ieškoma vienintelio teisingo varianto iš kelių galimų alternatyvų, o teisės aiškinimas, jo rezultatai yra įtvirtinami tam tikrame viešame dokumente, pavyzdžiui teismo sprendime. Tokiu būdu teisės aiškintojas pirmiausia pats išsiaiškina tikrąją taikytinos teisės normos prasmę ir pateikia šį išaiškinimą teisės taikymo (teismo sprendimo) adresatui. Šio teisės aiškinimo tikslas – pateisinti, pagrįsti jos taikymą konkrečiai gyvenimo situacijai. Nuo doktrininio jis skiriasi tuo, kad šis tik konstatuoja, kad teisės norma gali turėti kelias prasmes. Tuo tarpu pagal šį aiškinimą teismas turi iš kelių galimų teisės normos aiškinimo variantų pasirinkti vienintelį ir pagrįsti, kodėl ją reikia aiškinti būtent taip. Tačiau , norint rasti teisingą atsakymą, negalima vadovautis vien tik formaliosios dvireikšmės logikos taisyklėmis. Kiekvienu atveju atsakymas turi būti randamas tik priėmus vertybinį sprendimą, t.y. atskleidus ir pritaikius tam tikrus vertinamuosius kriterijus – teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo ir kitus bendruosius teisės principus.

3. Teisės aiškinimo procesas:

Bendrais bruožais teisės aiškinimas yra tam tikras procesas, kai teisės aiškinimo subjektas turi pasirinkti vieną iš kelių galimų sprendimų. Tai apima: taikytinos teisės normos pasirinkimą;  nustatymą, ar teisės norma galioja;  aiškinimo būtinumo nustatymą, t.y. taikytina teisės norma yra aiški ar ne;  taikytinos teisės normos tikrosios prasmės išsiaiškinimą;  vienintelio išaiškintos teisės normos prasmės varianto pasirinkimą, t.y. nustatymą, kuri galima taikytinos teisės normos prasmė atitinka faktines bylos aplinkybes;  bei motyvuoto teisės aiškinimo akto priėmimą.

4. Dvi teisės aiškinimo proceso dalys:

Kaip matyti iš šių stadijų, pirmiausia aiškintojas privalo sau išsiaiškinti tą teisės normą, ir tik tuomet paaiškinti ją suinteresuotiems asmenims. Išsiaiškinimas, kaip teko pastebėti, yra daugiau vidinių samprotavimų procesas, vykstantis subjekto, taikančio teisės normą, sąmonėje. Jis neturi išorinės išraiškos formos. Tuo tarpu paaiškinimas, kaip antroji aiškinimo proceso dalis, yra samprotavimų tęsinys, tačiau jis jau yra adresuojamas ne sau pačiam, o kitiems santykių dalyviams. Šis procesas jau išreiškiamas raštišku pavidalu: oficialiame akte, dokumente, teisiniame akte ir pan.

5. Teisės aiškinimo rūšys:

Teisės aiškinimas klasifikuojamas pagal daugelį kriterijų, tačiau su mano darbo tema labiausiai yra susijusios teisės aiškinimo rūšys, klasifikuojamos pagal subjektus. Teisinėje literatūroje išskiriamas oficialus ir neoficialus teisės aiškinimas.

Oficialus (kai aiškinti gali valstybės įgaliotos institucijos ir jų aiškinimai privalomi kitiems) dar skirstomas į autentiškąjį (kai aiškina institucija, išleidusi tą norminį aktą) ir deleguotąjį (kai įstatymu deleguojama teisė t.t. institucijai aiškinti kitų institucijų išleistus aktus). Oficialus aiškinimas gali būti kazualus arba norminis (kuris skiriamas atitinkamos kategorijos byloms, remiantis atitinkamomis normomis išspręsti). O kazualusis bus panagrinėtas plačiau antrojoje šio darbo dalyje.

Neoficialųjį aiškinimą atlieka mokslo įstaigos, advokatai bei kiti teisininkai. Jų aiškinimas kitiems neprivalomas. Pastarasis dar skirstomas į doktrininį, kompetentingąjį bei kasdieniškąjį.

2. PRECEDENTINIO (KAZUALAUS) TEISĖS

AIŠKINIMO SAMPRATA

1. Precedentinio (kazualaus) teisės aiškinimo sąvoka.

Precedentiniu (kazualiu) laikomas toks teisės aiškinimas, kuris teisės normos tikrąją prasmę atskleidžia panaudojant teismų sprendimus, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Toks teismo sprendimas, kuriuo remiantis aiškinama teisės norma, tampa savotišku tos teisės normos priedu, jos dalimi ir kartu palengvina teismų, taikančių jau anksčiau išaiškintą teisės normą, darbą, kadangi jie gali remtis autoritetu – teismo precedentu.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1539 žodžiai iš 3065 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.