Kietojo kūno sukamojo judejimo tyrimas labaratorinis

Darbo užduotis. Patikrinti sukamojo judejimo dinamikos pagrindinį dėsnį ir nustatyti kūnų sistemos inercos momentą.Teorinė dalis. Kūnas, kuris gali suktis apie nejudamą ašį, yra veikiamas išorinių jėgu, tai jis sukasi kampiniu pagreičiu:ε = Mz / Iz; čia Mz – atstojamasis jėgų momentas sukimosi ašies atžvilgiu, Iz – kūno inercijos momentas, tos … Daugiau…

Ultravioletiniai spinduliai1

REFERATAS Ultravioletiniai spinduliaiDarbą atliko: AE-2 gr. stud. Darbą tikrino: VILNIUS 2004 TURINYS 1. Įvadas 3 psl. 2. Ultravioletinė saulės spinduliuotė ir jos poveikis žmogui 3 psl. 3. Saulė, jos poveikis odai, apsisaugojimo priemonės 6 psl 4. Akių apsauga nuo saulės spindulių. Saulės akinių lęšių rūšys ir ypatumai 7 psl. 5. … Daugiau…

Kristaliniai kūnai

Kietiejųjų kūnų savybės Mokslo ir gamybos pažanga didele dalimi priklauso nuo reikiamas savybes turinčių kietųjų medžiagų, todėl kietojo kūno tyrimams fizikoje skiriamas ypatingas dėmesys. Bemaž puse pasaulio fizikų šiuo metu užsiima kietojo kūno fizika. Jie tiria kietųjų medžiagų struktūrą ir jos ryšį su mechaninėmis, elektrinėmis ir magnetinėmis, optinėmis savybėmis, kietuosiuose … Daugiau…

Radio imtuvas

Vienas pirmųjų eksperimentinių radijo imtuvų Paprasčiausio (detektorinio) radijo imtuvo elektrinė schema Įpastinis XX amžiaus pabaigos radijo imtuvas Radijas yra technologija, kuri leidžia perduoti signalus elektromagnetinių bangų moduliavimu. Radiju taip pat vadinamas prietaisas radijo bangoms priimti. Radijo bangos Radijo bangos keliauja (sklinda) oru bei vakuumu visiškai vienodai nereikalaudamos papildomos energijos. Radijo … Daugiau…

Saturnas

dau informacios apie saturną.Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės (lent.). Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 9.64 km/s vid. greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos atstumo kinta nuo -0.2 iki 1.3 ryškio. Susiplojęs, nes … Daugiau…

Visata

VISATA Visatos modeliaiStacionari ir begalinė Visata. Nors kosmologijos elementų galima įžvelgti daugelio įžimiausių pasaulio mąstytojų pažiūrose, jos apžvalgą pradėsime nuo paties paprasčiausio, bet drauge ir sudėtingiausio Visatos modelio. Tai begalinė laike ir erdvėje, stacionari ir tolydinė Visata. Erdvė joje trimatė, euklidinė. Tokią Visatą – tolygiai užpildytą žvaigždėmis ir galaktikomis euklidinę … Daugiau…

Pirmasis kosmonautas laika

Pirmieji eksperimentai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, naudojantis oro balionais, buvo atlikti TSRS ir JAV XX a. trečiajame dešimtmetyje. XX a. 4 – 5 dešimtmečiais ieškota galimybių sudaryti reikiamas sąlygas gyvūnų gyvybei hermetiškose kamerose arba specialiuose skafandruose, skrendant raketomis iki 500 km aukščio. Buvo tiriamas pirminio kosminio spinduliavimo poveikis, kuriamos priemonės ir … Daugiau…

Ignalinos atominė elektrinė

2004 m. lapkričio 7 d. Vilnius Turinys: I Įvadas: II Faktai, istorija II Atominės elektrinės III IAE saugumas • Ar gali Ignalinos AE įvykti tokia avarija kaip Černobilyje? • IAE saugumo gerinimo programa • Kolektyvinė dozė • IAE saugumas lyginant su kitomis atominėmis elektrinėmis • Ekologinės IAE uždarymo pasekmėsIV Ignalinos … Daugiau…

Saulės sistema2

ĮŽANGA. Saulės sistemą sudaro viena žvaigždė Saulė, devynios didžiosios pla- netos ir įvairūs kiti mažesni kūnai, pvz., kai kurių planetų palydovai.Vi- sus šiuos kūnus valdo Saulė, kuri yra daug kartų už juos masyvesnė ir tik viena spinduliuoja.Kiti Saulės sistemos kūnai šviečia tik atspin- dėta Saulės šviesa, ir, nors danguje atrodo … Daugiau…

Metalu srove mataluose 2

ELEKTROS SROVĖ METALUOSE Elektros srovė. kryptingas elektringų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove. Elektros srovę gali sudaryti ir judančios kitokios elektringos dalelės – jonai. Srovė teka tik akimirką – kol išsilygina sujungtų kūnų potencialai, o tada išnyksta elektrinis laukas jungiančiuose laidininkuose ir krūvių judėjimas liaujasi. Norint gauti nenutrūkstamą srovę, reikia nuolatos … Daugiau…

Kūno ir jėgos impulsas

Kūno ir jėgos impulsas Kūno impulsas yra lygus kūno masės ir greičio sandaugai. P=mv. Kūno impulso kryptis sutampa su greičio kryptimi. [p]=kg*m/s Jėgos impulsas yra lygus kūną veikiančios jėgos ir sąveikos laiko sandaugai Ft [Ft]=Ns Jėgos impulso kryptis sutampa su F kryptimi. Sąryšis tarp kūno impulso ir jėgos impulso: F=ma; … Daugiau…

Diagnozė šiltnamio efektas tikėti ar ne

ĮVADAS Ekologai įvairiausiais būdais beldžiasi į žmonių širdis: Žemę veikia šiltnamio efektas, klimato atšilimas, dėl to trinka kraštovaizdžio formavimosi procesai, sausumos ir vandens organinis pasaulis. Akivaizdu – tai buvo per menki argumentai. Tuomet ,,žalieji” ėmė gąsdinti: tirpsta Antarktida, Arktika, pora metrų sumažėjo Everestas, pasaulinio vandenyno lygis kyla vis greičiau – … Daugiau…

Iae

Referatas Ignalinos atominės elektrinės Likimas ir įtaka Baltijos šalių energetikaiIš savo netolimos preities paveldėjome gana modernų ir galingą ekonominį ūkį, kurio pajėgumai ženkliai viršija šiandieninius poreikius. Tačiau atrodo, kad dėl kelių veiksnių tas perteklius greit sumažės, ir palyginti greitai (apie 2010-2015m.) mes turėsime įvesti naujus pajėgumus. Kada, kur ir kokio … Daugiau…

Saulės sisitemos planetos

Saulės sistema Saulė ir viskas, kas juda aplink ją, sudaro saulės sitemą. Didžiausi kūnai, judantys aplink saulę yra planetos. Planetos skrieja aplink saulę , veikiamos jos traukos. Lyginant su žvaigždėmis planetos labia mažos. Jos nepalyginamai arčiau žemės, todėl penkios iš jų – Venera, Jupiteris, Saturnas, Marsas ir Merkurijus – matomos … Daugiau…

Viesa ir jos šaltiniai

TURINYS1. Šviesos supratimas senaisiais laikais 1 2. Tikrasis šviesos aiškinimas 1 3. Gamtiniai (natūralūs) šviesos šaltiniai 2 4. Dirbtiniai šviesos šaltiniai 3 5. Apibendrinimas 9 6. Literatūra 10 Šviesos supratimas senaisiais laikais Šviesos reiškiniai mus lydi kasdien, su jais susiduriame kiekviename žingsnyje. Šviesą skleidžia daugybė, įvairių daiktų: saulė, žaibai, žvakės, jonvabaliai, žuvys, lemputės ir t.t. Labai … Daugiau…

Elektrinių dydžių matavimas ir matavimo paklaidos labaratorinis

ELEKTRINIŲ DYDŽIŲ MATAVIMAS IR MATAVIMO PAKLAIDOS Variantas 20Studentas: Donatas Budzinauskas Grupė: IF-2/9 Vertintojai: doc. Petras Povilas Žvirblis doc. R. Brazdžiūnas Data: 2003-02-20 1. Darbo tikslas.  Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas 2. Darbo metodika. Laboratoriniams darbams dažniausiai naudojami arba rodykliniai, arba skaitmeniniai matavimo prietaisai. Įtampos kritimas U matuojamas … Daugiau…

Turboreaktyvinių variklių sukūrimas reaktyvinių variklio veikimo principai ir reaktyviniai lėktuvai

Turboreaktyvinio variklio sukūrimasNuo neatmenamų laikų Kinijoje buvo naudojamos fejerverkų raketos, kurios iškeldavo užtaisą į viršų. Tuo tarpu pirmieji skraidančiųjų aparatų su reaktyvine trauka projektai minimi tik 1835 metais. Tai buvo G.Rebensteino ir F.Mattiso projektai, kurie buvo išspausdinti ne tik vienu metu, bet ir tame pačiame mieste – Niurnberge. Šie ir … Daugiau…

Nso

Turinys • NSO tai… 1 • Ar egzistuoja NSO? 2 • Neatpažinti skraidantys objektai- atmosferos pokštai ………3 • Nepaaiškinami reiškiniai 4 • NSO, X failai ir Biblija 7 • UFO, ateiviai ir sąmokslininkai 10 NSO, arba neatpažintas skraidantis objektas (angl. UFO – unidentified flying object), – bet koks … Daugiau…

Laidiniu savybiu tirimas dokumentas

Franko ir Herco bandymas Darbą atliko:RB8/2 gr. studentas Nerijus Grybė Darbą priėmė:doc.T.Giedrys 1.Darbo tikslas: Nubrėžti anodinės srovės priklausomybės nuo tinklelio įtampos Ia = f(U2) kreivę, remiantis ja nustatyti pirmąjį kritinį (rezonansinį) atomo potencialą ir apskaičiuoti tiramųjų Hg atomų spinduliuojamų bangų ilgį. 2.Teorinė dalis. Buvo įrodyta, kad atomas gali sugerti tik … Daugiau…

Rega

REGA „Pasaulyje yra visko gerokai daugiau, negu sugeba pamatyti mūsų akys,“ – yra pasakęs K. Kastaneda. Regėjimas – nuostabus dalykas. Akys – labai sudėtingas jutimo organas. Jos be galo svarbios žmogui. Akys – tai šviesa. Jos ieško šviesos ir yra šviesos šaltinis. Akyse kaip šaltiniuose atsispindi dangus, žmogaus sielos ir … Daugiau…

Saulės sistema

Saulės sistema Ilgus šimtmečius žmonija buvo įsitikinusi, kad žemė yra pasaulio centras. Tačiau XVII amžiuje šis teiginys buvo paneigtas. Žmonija pripažino, kad žemė tėra eilinė Saulės sistemos planeta. O I. Niutonui įrodžius, kad danguje, kaip ir Žemėje, galioja tie patys mechanikos dėsniai, fizikams iškilo problema moksliškai paaiškinti Saulės sistemos kilmę. … Daugiau…

Elektromagnetinės bangos

Elektromagnetinių bangų savybėsElektromagnetinis laukas yra ypatinga forma judančios materijos, kuriai būdinga masė ir energija. Elektromagnetinio lauko energijos egzistavimą įrodo jau tai, kas ją priima radijo imtuvai. Elektromagnetinių bangų sklidimo greitis priklauso nuo erdvę užpildančių medžiagų elektrinių ir magnetinių savybių.Jis apskaičiuojamas iš tokios formules: v = 3•10’/ √ε μ (m/s). Čia … Daugiau…

Termofotovoltiniai prietaisai

Puslaidininkiniai prietaisai, verčiantys šiluminę spinduliuotę elektra, gali pasirodyti esą tinkamiausi atkampių kaimų apšvietimui ar netgi automobilių varikliams. Fotovoltiniai prietaisai paprastai yra naudojami verčiant saulės šviesą elektra. Matomosios spektro dalies spinduliuotė, kaip visiems tai gerai žinoma, yra visur, ji nemokama ir neteršia aplinkos. Bet fotovoltiniai prietaisai gali paversti naudinga elektra ne … Daugiau…

Mechaniniai svyravimai ir bangos

TURINYSMechaniniai svyravimai 3 Laisvieji svyravimai 4 Slopinamieji svyravimai 5 Priverstiniai svyravimai 5 Rezonansas 6 Autosvyravimai 6 Harmoniniai svyravimai 7 Matematinė svyruoklė 7 Lygtys, aprašančios mechaninius svyravimus 8 Mechaninės bangos 9 Skersinės ir išilginės mechaninės bangos 10 Koherentines bangos . Bangų interferencija 11 Hiuigenso principas . Bangų atspindžio dėsnis . Bangų … Daugiau…

Visatos struktūra ir jos susidarymas

Visatos struktūra ir jos susidarymas Tolimiems mūsų proseneliams astronominiai reiškiniai ir patys dangaus šviesuliai buvo tik dalis gamtos. Toje tolimoje epochoje, kai žmonės buvo visiškai bejėgiai prieš gamtą, atsirado tikėjimas antgamtinėmis jėgomis, kurios tariamai sukūrusios pasaulį ir jį valdančios. Daugelį amžių buvo dievinami Mėnulis ir Saulė, juos garbindavo kaip gyvas … Daugiau…

Branduoline energija

Branduolinės energijos pozicija Lietuvoje Dabartinė Lietuvos situacija verčia priminti žinomas ir iki trivialumo akivaizdžias tiesas: šalis, neturinti ypatingų gamtos turtų, pasaulyje klestėti gali tik plėtodama moderniausiomis technologijomis pagrįstą gamybą ir turėdama jos aukštos kokybės gaminiams rinką (krizė Rusijoje parodė, koks yra nestabilus (nors kartais ir pelningas) Lietuvai peršamas prekybinio tarpininko … Daugiau…

Televizija3

Televizija (gr. tele – toli + lot. visio – matymas) – judančių vaizdų ir paveikslų perdavimas laidais arba radijo bangomis. Moksle ir technikoje televizija taikoma įvairiems tyrimams, pramonėje – gamybos procesams stebėti. Ypač plačiai televizija naudojama kultūros reikalams: jos programos iš vieno televizijos centro perduodamos radijo bangomis daugybei abonentų, turinčių … Daugiau…

Rentgeno spinduliai

Kėdainių M. Daukšos pagr. m-kla E. Kimantas K. Račys R. Ramanauskas 10a Rentgeno spinduliai Mokytoja : V. OrlienėKėdainiai 2006 Turinys Įvadas ————————————————————————————————————03V. Rentgenas ir rentgeno spindulių atradimas ———————————————————-04 V. Rentgeno spindulių savybės —————————————————————————–05 Rentgeno spindulių gavimas ir prigimtis —————————————————————–05Radioaktyvumas ———————————————————————————————-06 Rentgeno spinduliai ir jų panaudojimas ——————————————————————07Išvados ———————————————————————————————————–09 Naudota literatūra ———————————————————————————————–10 … Daugiau…

Galilejus

Galileo Galilei Galileo Galilėjus (1564-1642) fizikos ir matematikos mokslui nusipelnęs žmogus. Gimęs Italijoj, Pizoj ten gyveno ir dirbo savo darbą mokslų srityje. Tai buvo nesausas, neužsidaręs mokslininkas, savo atradimus jis labai vaizdžiai bei įtikinamai propagavo knygose, viešose diskusijose, paskaitose ir laiškuose. Tai jam padėjo įveikti scholastus (t.y. prisiskaitėlius ir sausus … Daugiau…

Tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas

Tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas Kūno judėjimas tiese, kai per vienodus laiko tarpus kūno greitis pasikeičia vienodai, vadinamas tiesiaeigiu tolygiai kintamu judėjimu. Jis skirstomas į: 1. tolygiai greitėjantį (3,6,9 m/s ir t.t.) 2. tolygiai lėtėjantį (18,16,14 m/s ir t.t.) Tolygiai kintamą judesį apibūdina fizikinis dydis, vadinamas pagreičiu. Pagreitis- tai vektorinis fizikinis … Daugiau…