Statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
5 (100%) 1 vote

Statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas

1121

Turinys

Turinys 1

Vedybų sutarties samprata 3

Ką būtina žinoti apie vedybų sutarties sudarymą ir jos galiojimą 4

1. Vedybų sutarties forma 4

2. Vedybų sutarties isigaliojimas 5

3. Vedybų sutarties galiojimo ypatumai 5

4. Vedybų sutarties pabaiga 6

Vedybų sutarties turinys 6

1. Sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas 6

2. Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos 8

Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas. Vedybų sutarties negaliojimas 9

1. Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas 9

2. Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia 9

3. Kreditoriu teisių apsauga vedybų sutarties pakeitimo, nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia atvejais 10

Literatūros sarašas 12Įvadas

Vedybų sutarties institutas – tai nauja šeimos teisiniu santykiu reguliavimo sritis. Šis institutas numato galimybę sutuoktiniams savo turtinius santykius, t.y. teises ir pareigas, nustatyti sutartimi. Sutartini sutuoktinių turto teisini režimą reglamentuoja naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Trečiosios knygos (“Šeimos teise”) III dalies VI skyriaus Trečiasis skirsnis. Šiame skirsnyje detaliai reglamentuojamas sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas vedybų sutartimi: pateikiama “vedybų sutarties” samprata, nustatyti reikalavimai vedybų sutarties sudarymui, jos formai, turiniui, reguliuojami vedybų sutarties pakeitimo bei nutraukimo ir kiti su šia sutartimi susiję klausimai.

Atkreiptinas demesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 24 straipsnį vedybų sutarčių teisinio reguliavimo pradžia buvo sietina su vedybų sutarčių registro veiklos pradžia, nurodant, kad iki CK įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., sutuoktinių igyto turto teisinis režimas negali būti pakeistas vedybų sutartimi. Vedybų sutarčių registro nuostatai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu.

Kadangi su vedybų sutartimi susijusios teises normos Lietuvoje tik pradetos taikyti, šiuo metu būtų sudetinga analizuoti ir vertinti ivairius su vedybų sutartimis susijusius praktinius klausimus. Teismines praktikos, susijusios su šiu sutarčių pakeitimu, nutraukimu, taip pat nėra. Tačiau, atsižvelgiant i kitų valstybių praktiką šioje srityje (rašant ši straipsni daugiausia remtasi Rusijos šeimos teises specialistu (L. Maksimovič, S. J. Simonian) monografijomis, taip pat Rusijos Federacijos Šeimos kodekso komentaru (L. M. Pčelinceva. Maskva, 1999), vedybų sutarčių, parengtu pagal Rusijos, Latvijos bei Estijos įstatymus, pavyzdžiais) bei vedybų sutarties instituto paskirti bei naujumą, tikslinga analizuoti sutartinio sutuoktinių turto teisinio režimo reglamentavimą.

Prieš aptariant sutartinį sutuoktinių turto teisinį režimą, atkreiptinas demesys ir i su teisiniu reguliavimu susijusius neteisinius vedybų sutarties aspektus, t. y. etinį, sociologinį ir psichologinį, kurie labai svarbus aiškinant su šia sutartimi susijusias teises normas.

Etinis aspektas siejamas su vedybų sutarties sudarymo tikslais, sutuoktinių lygiateisiškumu, santuokos esme. Etine prasme santuoka negali tapti priemone sudaryti vedybų sutartį ir siekti savanaudiškų tikslų, t. y. santuokoje neturi dominuoti turtinis interesas. Vedybų sutartis egzistuoja dėl santuokos, o ne atvirkščiai.

Sociologinis aspektas sietinas su sudaromų vedybų sutarčių skaičiumi visuomeneje, sutuoktinių socialinės padeties ir kitos jų “charakteristikos” analize. Remiantis užsienio valstybiu praktika, vedybų sutartys paprastai sudaromos tarp sutuoktinių, kurių turtine padetis yra skirtinga; tarp asmenu, sudarančių jau ne pirmąją santuoką; tarp verslininku, kurie nori išsaugoti savo investicijas bei nuosavą kapitalą; tarp skirtingo amžiaus asmenų arba asmenu, norinčiu išsaugoti paveldetą turtą ir pan.

Psichologinis aspektas susijęs su tam tikru aplinkybių, numatytų vedybų sutartyse, prognozavimu, pavyzdžiui, labai dažnai vedybų sutartyse numatomas turto padalinimas skyrybu atveju, ir tai gali būti vertinama kaip tokio rezultato galimybe.

Vedybų sutarties samprata

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 str.).

Vedybų sutartimi busimieji sutuoktiniai ir sutuoktiniai, esantys santuokoje, savarankiškai nustato savo turtinius santykius santuokoje, o taip pat ir jos nutraukimo atveju (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas nereguliavo sutartinio sutuoktinių turto teisinio režimo). Sutuoktiniai vedybų sutartimi dažniausiai siekia apsisaugoti nuo materialiniu nuostolių, esant santuokos nutraukimui. Vedybų sutartyje numatomos sąlygos liečia tiek žmonos, tiek vyro turtą, priklausiusį jiems iki santuokos sudarymo, taip pat igytą santuokos metu; joje taip pat gali būti numatomos turtinio pobudžio sankcijos, pavyzdžiui kompensacija, santuokos nutraukimo atveju. Jeigu yra sudaryta vedybų sutartis, esant turtinio pobudžio ginčui tarp sutuoktinių teismas vadovausis ne įstatymo nuostatomis, bet vedybų sutarties sąlygomis.

Remiantis įstatyme pateiktu vedybų sutarties apibrežimu, išskirtina keletas šiai sutarčiai budingu aspektu:

pirma, vedybų sutartį gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. įstatymas numato
specialius sutarties subjektus. Atsižvelgiant i CK 3.7 str. 2 dalyje pateikiamą “sutuoktinių” apibrežimą, pagal kuri sutuoktiniai yra vyras ir moteris, įstatymu nustatyta tvarka įregistravę santuoką, gali kilti klausimas, ar pagal minetą įstatymo formuluotę sutuoktiniais bus laikomi asmenys, ketinantys sudaryti santuoką (pavyzdžiui, Rusijos Federacijos Šeimos kodekso (priimtas 1995 m. gruodžio 8 d.) 40 str. yra aiškiai nurodoma, kad vedybų sutartis yra sudarančių santuoką asmenu susitarimas arba sutuoktinių susitarimas, nustatantis turtines sutuoktinių teises ir pareigas santuokoje ar jos nutraukimo atveju (aut. vert.). Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama i CK 3.102 str. 1 dali, kurioje numatoma, kad vedybų sutartis gali būti sudaryta ir iki santuokos įregistravimo (vadinama “ikivedybine sutartimi”), ir bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (vadinama “povedybine sutartimi”). Be to, įstatymas numato, kad vedybų sutarties sąlygos gali būti taikomos ne tik santuokos metu, bet ir ją nutraukus ar sutuoktiniams gyvenant skyrium reparacija (šiam šeimos teises institutui skirti CK 3.73-3.80 straipsniai). Paminetina, kad užsienio valstybių, kuriose vedybų sutarties teisinis reguliavimas žinomas seniai, praktika rodo, kad, kaip taisykle, vedybų sutartys yra daugiausia sudaromos sudarant santuoką;

antra, vedybų sutarties objektu gali būti tik turtiniai sutuoktinių santykiai. Šia sutartimi negali būti reguliuojami asmeniniai neturtiniai sutuoktinių santykiai (žr. toliau šio straipsnio III skyriaus 2 dalyje (“Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos”). Pažymetina, kad vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek dėl esamo, tiek dėl busimo sutuoktinių turto (CK 3.104 str. 3d.). Galimybe susitarti dėl būsimo turto dažniausiai priimtina busimiems sutuoktiniams, neturintiems bendrai įgyto turto, tačiau gali būti aktuali ir seniai santuoką sudariusiems asmenims. Šios nuostatos itraukimas i vedybų sutartį yra svarbus, kadangi sutartimi nenustačius sutuoktinių naujai igyto turto teisinio režimo, bus taikomas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 – 3.100 straipsniai);

trečia, vedybų sutarties sudarymas nėra laikomas papildoma sąlyga sudaryti santuoką (baigtinis santuokos sudarymo sąlygu sąrašas numatytas CK 3.12-3.17 straipsniuose). Galbut dėl šios priežasties įstatymas nenumato termino, per kurį, sudarius vedybų sutartį iki santuokos įregistravimo (“ikivedybinė sutartis”), reikia iregistruoti santuoką.

Aiškinant vedybų sutarties sąvoką, gali kilti klausimas, ar bendrai gyvenantys asmenys, neįregistravę savo santuokos (sugyventiniai) sutartimi gali nustatyti savo turto teisinį režimą. CK 3.231 str. 2 dalyje numatyta, kad sugyventiniai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato bendrai igyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai (su atitinkamais pakeitimais) yra taikomos vedybų sutarčiai skirtos CK normos.

Ką būtina žinoti apie vedybų sutarties sudarymą ir jos galiojimą

1. Vedybų sutarties forma

Įstatyme (CK 1.74 str. 1d. 2p., 3.103 str. 1d.) isakmiai nurodyta, kad vedybų sutartis (ikivedybinė ir povedybinė) turi būti sudaryta notarine forma. Kadangi vedybų sutartis yra dvišalis sandoris, jai taikomos ir kitos sandoriu sudarymui skirtos CK normos. Pabrežtina, kad notarines formos nesilaikymas sandori daro negaliojantį (žr. toliau šio straipsnio IV skyriaus 2 dalyje) (“Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia”) (CK 1.93 str. 3d.). Be to, vedybų sutartis yra vienas iš tu sandorių, kuriems įstatymas numato privalomą teisinę registraciją. CK 3.103 str. 2 dalyje numatyta, kad vedybų sutartis turi būti įregistruota vedybų sutarčių registre (už vedybų sutarties įregistravimą mokamas mokestis (šiuo metu – 25 Litai), kuri tvarko hipotekos istaigos, šio registro nuostatu nustatyta tvarka.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1224 žodžiai iš 3855 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.