Statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
5 (100%) 1 vote

Statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas

112131

Turinys

Turinys 1

Vedybų sutarties samprata 3

Ką būtina žinoti apie vedybų sutarties sudarymą ir jos galiojimą 4

1. Vedybų sutarties forma 4

2. Vedybų sutarties isigaliojimas 5

3. Vedybų sutarties galiojimo ypatumai 5

4. Vedybų sutarties pabaiga 6

Vedybų sutarties turinys 6

1. Sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas 6

2. Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos 8

Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas. Vedybų sutarties negaliojimas 9

1. Vedybų sutarties pakeitimas ir nutraukimas 9

2. Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia 9

3. Kreditoriu teisių apsauga vedybų sutarties pakeitimo, nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia atvejais 10

Literatūros sarašas 12Įvadas

Vedybų sutarties institutas – tai nauja šeimos teisiniu santykiu reguliavimo sritis. Šis institutas numato galimybę sutuoktiniams savo turtinius santykius, t.y. teises ir pareigas, nustatyti sutartimi. Sutartini sutuoktinių turto teisini režimą reglamentuoja naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Trečiosios knygos (“Šeimos teise”) III dalies VI skyriaus Trečiasis skirsnis. Šiame skirsnyje detaliai reglamentuojamas sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas vedybų sutartimi: pateikiama “vedybų sutarties” samprata, nustatyti reikalavimai vedybų sutarties sudarymui, jos formai, turiniui, reguliuojami vedybų sutarties pakeitimo bei nutraukimo ir kiti su šia sutartimi susiję klausimai.

Atkreiptinas demesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 24 straipsnį vedybų sutarčių teisinio reguliavimo pradžia buvo sietina su vedybų sutarčių registro veiklos pradžia, nurodant, kad iki CK įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d., sutuoktinių igyto turto teisinis režimas negali būti pakeistas vedybų sutartimi. Vedybų sutarčių registro nuostatai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu.

Kadangi su vedybų sutartimi susijusios teises normos Lietuvoje tik pradetos taikyti, šiuo metu būtų sudetinga analizuoti ir vertinti ivairius su vedybų sutartimis susijusius praktinius klausimus. Teismines praktikos, susijusios su šiu sutarčių pakeitimu, nutraukimu, taip pat nėra. Tačiau, atsižvelgiant i kitų valstybių praktiką šioje srityje (rašant ši straipsni daugiausia remtasi Rusijos šeimos teises specialistu (L. Maksimovič, S. J. Simonian) monografijomis, taip pat Rusijos Federacijos Šeimos kodekso komentaru (L. M. Pčelinceva. Maskva, 1999), vedybų sutarčių, parengtu pagal Rusijos, Latvijos bei Estijos įstatymus, pavyzdžiais) bei vedybų sutarties instituto paskirti bei naujumą, tikslinga analizuoti sutartinio sutuoktinių turto teisinio režimo reglamentavimą.

Prieš aptariant sutartinį sutuoktinių turto teisinį režimą, atkreiptinas demesys ir i su teisiniu reguliavimu susijusius neteisinius vedybų sutarties aspektus, t. y. etinį, sociologinį ir psichologinį, kurie labai svarbus aiškinant su šia sutartimi susijusias teises normas.

Etinis aspektas siejamas su vedybų sutarties sudarymo tikslais, sutuoktinių lygiateisiškumu, santuokos esme. Etine prasme santuoka negali tapti priemone sudaryti vedybų sutartį ir siekti savanaudiškų tikslų, t. y. santuokoje neturi dominuoti turtinis interesas. Vedybų sutartis egzistuoja dėl santuokos, o ne atvirkščiai.

Sociologinis aspektas sietinas su sudaromų vedybų sutarčių skaičiumi visuomeneje, sutuoktinių socialinės padeties ir kitos jų “charakteristikos” analize. Remiantis užsienio valstybiu praktika, vedybų sutartys paprastai sudaromos tarp sutuoktinių, kurių turtine padetis yra skirtinga; tarp asmenu, sudarančių jau ne pirmąją santuoką; tarp verslininku, kurie nori išsaugoti savo investicijas bei nuosavą kapitalą; tarp skirtingo amžiaus asmenų arba asmenu, norinčiu išsaugoti paveldetą turtą ir pan.

Psichologinis aspektas susijęs su tam tikru aplinkybių, numatytų vedybų sutartyse, prognozavimu, pavyzdžiui, labai dažnai vedybų sutartyse numatomas turto padalinimas skyrybu atveju, ir tai gali būti vertinama kaip tokio rezultato galimybe.

Vedybų sutarties samprata

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 str.).

Vedybų sutartimi busimieji sutuoktiniai ir sutuoktiniai, esantys santuokoje, savarankiškai nustato savo turtinius santykius santuokoje, o taip pat ir jos nutraukimo atveju (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas nereguliavo sutartinio sutuoktinių turto teisinio režimo). Sutuoktiniai vedybų sutartimi dažniausiai siekia apsisaugoti nuo materialiniu nuostolių, esant santuokos nutraukimui. Vedybų sutartyje numatomos sąlygos liečia tiek žmonos, tiek vyro turtą, priklausiusį jiems iki santuokos sudarymo, taip pat igytą santuokos metu; joje taip pat gali būti numatomos turtinio pobudžio sankcijos, pavyzdžiui kompensacija, santuokos nutraukimo atveju. Jeigu yra sudaryta vedybų sutartis, esant turtinio pobudžio ginčui tarp sutuoktinių teismas vadovausis ne įstatymo nuostatomis, bet vedybų sutarties sąlygomis.

Remiantis įstatyme pateiktu vedybų sutarties apibrežimu, išskirtina keletas šiai sutarčiai budingu aspektu:

pirma, vedybų sutartį gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. įstatymas numato
specialius sutarties subjektus. Atsižvelgiant i CK 3.7 str. 2 dalyje pateikiamą “sutuoktinių” apibrežimą, pagal kuri sutuoktiniai yra vyras ir moteris, įstatymu nustatyta tvarka įregistravę santuoką, gali kilti klausimas, ar pagal minetą įstatymo formuluotę sutuoktiniais bus laikomi asmenys, ketinantys sudaryti santuoką (pavyzdžiui, Rusijos Federacijos Šeimos kodekso (priimtas 1995 m. gruodžio 8 d.) 40 str. yra aiškiai nurodoma, kad vedybų sutartis yra sudarančių santuoką asmenu susitarimas arba sutuoktinių susitarimas, nustatantis turtines sutuoktinių teises ir pareigas santuokoje ar jos nutraukimo atveju (aut. vert.). Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama i CK 3.102 str. 1 dali, kurioje numatoma, kad vedybų sutartis gali būti sudaryta ir iki santuokos įregistravimo (vadinama “ikivedybine sutartimi”), ir bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (vadinama “povedybine sutartimi”). Be to, įstatymas numato, kad vedybų sutarties sąlygos gali būti taikomos ne tik santuokos metu, bet ir ją nutraukus ar sutuoktiniams gyvenant skyrium reparacija (šiam šeimos teises institutui skirti CK 3.73-3.80 straipsniai). Paminetina, kad užsienio valstybių, kuriose vedybų sutarties teisinis reguliavimas žinomas seniai, praktika rodo, kad, kaip taisykle, vedybų sutartys yra daugiausia sudaromos sudarant santuoką;

antra, vedybų sutarties objektu gali būti tik turtiniai sutuoktinių santykiai. Šia sutartimi negali būti reguliuojami asmeniniai neturtiniai sutuoktinių santykiai (žr. toliau šio straipsnio III skyriaus 2 dalyje (“Negaliojančios vedybų sutarties sąlygos”). Pažymetina, kad vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek dėl esamo, tiek dėl busimo sutuoktinių turto (CK 3.104 str. 3d.). Galimybe susitarti dėl būsimo turto dažniausiai priimtina busimiems sutuoktiniams, neturintiems bendrai įgyto turto, tačiau gali būti aktuali ir seniai santuoką sudariusiems asmenims. Šios nuostatos itraukimas i vedybų sutartį yra svarbus, kadangi sutartimi nenustačius sutuoktinių naujai igyto turto teisinio režimo, bus taikomas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 – 3.100 straipsniai);

trečia, vedybų sutarties sudarymas nėra laikomas papildoma sąlyga sudaryti santuoką (baigtinis santuokos sudarymo sąlygu sąrašas numatytas CK 3.12-3.17 straipsniuose). Galbut dėl šios priežasties įstatymas nenumato termino, per kurį, sudarius vedybų sutartį iki santuokos įregistravimo (“ikivedybinė sutartis”), reikia iregistruoti santuoką.

Aiškinant vedybų sutarties sąvoką, gali kilti klausimas, ar bendrai gyvenantys asmenys, neįregistravę savo santuokos (sugyventiniai) sutartimi gali nustatyti savo turto teisinį režimą. CK 3.231 str. 2 dalyje numatyta, kad sugyventiniai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato bendrai igyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai (su atitinkamais pakeitimais) yra taikomos vedybų sutarčiai skirtos CK normos.

Ką būtina žinoti apie vedybų sutarties sudarymą ir jos galiojimą

1. Vedybų sutarties forma

Įstatyme (CK 1.74 str. 1d. 2p., 3.103 str. 1d.) isakmiai nurodyta, kad vedybų sutartis (ikivedybinė ir povedybinė) turi būti sudaryta notarine forma. Kadangi vedybų sutartis yra dvišalis sandoris, jai taikomos ir kitos sandoriu sudarymui skirtos CK normos. Pabrežtina, kad notarines formos nesilaikymas sandori daro negaliojantį (žr. toliau šio straipsnio IV skyriaus 2 dalyje) (“Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia”) (CK 1.93 str. 3d.). Be to, vedybų sutartis yra vienas iš tu sandorių, kuriems įstatymas numato privalomą teisinę registraciją. CK 3.103 str. 2 dalyje numatyta, kad vedybų sutartis turi būti įregistruota vedybų sutarčių registre (už vedybų sutarties įregistravimą mokamas mokestis (šiuo metu – 25 Litai), kuri tvarko hipotekos istaigos, šio registro nuostatu nustatyta tvarka.

Teisine vedybų sutarčių registracija sietina tiek su pačiu sutuoktinių, tiek su trečiujų asmenuų interesu apsauga. Remiantis CK 1.94 str. nuostata, neįregistruota vedybų sutartis nėra negaliojanti, tačiau ją ir jos pakeitimus, taip pat jos nutraukimą prieš trečiuosius asmenis galima panaudoti tik tada, kai ši sutartis ir jos pakeitimai bei nutraukimas yra iregistruoti registre, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus arba sutarties nutraukimą (CK 3.103 str. 3d. ir 3.106 str. 2d.).

CK atskirai išskirti ir kai kuriems specialiems vedybų sutarties sudarymo atvejams taikomi reikalavimai, susiję su nepilnamečio asmens interesu apsauga bei aiškiu asmens valios išreiškimu, t. y.

a) nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo (CK 3.102 str. 3d.);

b) sutuoktinis, teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti vedybų sutartį tik esant rašytiniam jo rūpintojo sutikimui (jeigu toks sutikimas neduodamas, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas) (CK 3.102 str. 4d.).

2. Vedybų sutarties isigaliojimas

Kaip mineta, vedybų sutartį galima sudaryti tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir bet kada santuokos metu. Nuo to, kada yra sudaryta vedybų sutartis, priklauso šios sutarties įsigaliojimo momentas, sutartyje numatytu teisių ir pareigu atsiradimas. Jeigu vedybų sutartis yra sudaryta
iki santuokos įregistravimo, ji įsigalios tik santuoką įregistravus (CK 3.102 str. 2d.). Įstatymas nenumato termino, per kuri būtų privalu iregistruoti santuoką, sudarius vedybų sutartį (laikytina, kad šis terminas negali būti nepagristai ilgas), tačiau santuokos neįregistravus, vedybų sutartis negalioja ir jokios teises bei pareigos jos pagrindu neatsiranda. Jeigu vedybų sutartis sudaroma po santuokos įregistravimo, ji įsigalioja nuo sutarties sudarymo momento, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2d.).

3. Vedybų sutarties galiojimo ypatumai

Vedybų sutartis gali būti terminuota ir neterminuota. Pagal CK 3.104 str. 5d. vedybų sutartyje numatytu sutuoktinių teisių ir pareigu atsiradimą ar pasibaigimą gali riboti tam tikras sutartyje nurodytas terminas, t.y. tam tikra kalendorine data, tam tikras laiko periodas arba netgi sutuoktinių amžius ir pan. (pavyzdžiui, vedybų sutartyje gali būti nurodoma, kad pirmuosius tris metus po santuokos įregistravimo kiekvieno iš sutuoktinių santuokoje įgytas turtas bus jų asmeninė nuosavybė, likusius metus – bendroji jungtinė nuosavybė).

Be to, sutartyje numatytu sutuoktinių turtinių teisių bei pareigų atsiradimas ar pasibaigimas gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos ivykdymu arba neivykdymu (CK 3.105 str. 5d.). Pavyzdžiui, Rusijos Federacijos Šeimos kodekso 42 str. 1d. formuluojama aiškiau: vedybų sutartyje numatomos teises ir pareigos <…> gali būti siejamos su tam tikru sąlygu atsiradimu arba neatsiradimu. Ši nuostata turetu būti siejama su sąlyginiam sandoriui taikomomis teises normomis (CK 1.66 str.). Sąlygomis vedybų sutartyje laikytinos tam tikros aplinkybes, kuriu buvimas ar nebuvimas sutarties sudarymo metu šalims nebuvo žinomas. Vedybų sutartis gali būti sudaryta su atidedamąja sąlyga (pavyzdžiui, vedybų sutartyje nurodoma, kad gimus pirmajam vaikui, sutuoktiniams bendrąja jungtinė nuosavybė priklausantis automobilis taps žmonos asmeninė nuosavybė) ar naikinamąja sąlyga (pavyzdžiui, vedybų sutartyje nurodoma, kad vieno iš sutuoktinių negatyvaus elgesio, tokio kaip alkoholizmas, neištikimybe ir pan., atvejais, kitas sutuoktinis gali nevykdyti savo isipareigojimu, numatytu pagal šią sutartį).

4. Vedybų sutarties pabaiga

Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką arba sutuoktiniams pradejus gyventi skyrium (CK 3.107 str.). Tačiau vedybų sutartyje galima numatyti prievoles, kurios išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium (CK 3.107 str.), pavyzdžiui, vedybų sutartimi galima numatyti, kad bendrąja jungtinė nuosavybė sutuoktiniams priklausantis automobilis, nutraukus santuoką, tampa vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Tačiau pažymetina, kad vedybų sutarties galiojimo laikas nebūtinai priklauso nuo santuokos nutraukimo; pavyzdžiui, vedybų sutarties galiojimas gali pasibaigti ir pasibaigus joje numatytam terminui. Taip pat pažymetina, kad vedybų sutartis gali pasibaigti ir mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.49 str. 1d.). Vedybų sutarties pabaiga taip pat turi būti registruojama vedybų sutarčių registre.

Vedybų sutarties turinys

1. Sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymas

Vedybų sutarties objektu gali būti tik turtiniai sutuoktinių santykiai. Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali pakeisti įstatymų nustatytą jų turto teisinį režimą ir numatyti jiems priimtiną turto teisini režimą. Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės, jų bendrosios jungtinės nuosavybės ar bendrosios dalines nuosavybės teisini režimą tiek visam turtui, tiek tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams (CK 3.104 str. 1d. ir 2d.). Nuosavybės teisems i turtą, kurios neaptartos vedybų sutartyje, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1949 žodžiai iš 3855 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.