Teises teorija
5 (100%) 1 vote

Teises teorija

Lastauskienė

Be teisės žmonija negalėtų egzistuoti. Visos kitos normatyvinės sistemos

pripažįstamos nepakankamomis. Tačiau iki šiandien nerimsta diskusija kokie

yra skiriamieji teisės požymiai kurie padėtų atskirti teisę nuo kitų

žmogaus elgesio reguliatorių. Bet kokia normatyvinė tvarka (moralinė,

politinė, teisinė) yra išreiškiama normomis ir(arba) principais. Visos

normos savo turiniu ir išraiškos pavidalu yra vienododos, o šių normų

privalomumą lemia ypatingi kriterijai. Kaip tik dėl teisės normos kriterijų

ir nesutaria skirtingos teisės sampratosšiandieninė teisės teorija, teisės

normos privalomumą sijea su vienu ar daugiau kriterijų.

I) Bihevioristinis

II) Formalusis

III) Akseologinis

Pagal I-ą kriterijų norma galioja, kai iš tikrųjų daro poveikį adresatui.

Kai jos laikomasi ir ja naudojamasi (ryški sociologinio pobūdžio teisės

mokyklose). Pagal II-ą kriterijų yra nagrinėjamas normos sukūrimo

mechanizmas ir jos prievartinis garantas (pozityvistinė ir normatyvistinė

teisės samprata). Šiuo požiūriu norma yra teisinė, jei ji sukurta tinkama

teisėkūros procedūra ir garantuota vasltybės sankcija. Pagal III-ą

kriterijų norma laikoma galiojančia jei ji tinkamai įtvirtina ir gina

vyraujančią vertybių sistemą (nuoroda į vertybines teisės sampratas). Norma-

privalomo elgesio modelis.

“Skolas privaloma grąžinti”

I krieterijus- jei laikomasi, tai yra teisės norma.

II kriterijus- jei įstatymas tai nurodo ir baudžia-tai teisės norma.

III kriterijus- jei ji gina tam tikrą vertybę tai yra teisės norma.

Skirtingos teisės sampratos atstovauja skirtingus normos galiojimo arba

teisės virtimo kriterijus.

Pagal teisės ontologinę (būties) prigimtį visas teisės mokyklas galima

suskirstyti į dvi skirtingas grupes:

I) Šiai grupei priskiriamos teisės mokyklos teigiančios, kad teisė

savo būtimi yra vienarūšė, todėl reikai nustatyti tik, kokie

vienarūšiai faktai teisę sudaro.

I.I Pagal tai kokius faktus akcentuoja, galime išskirti tris

pogrupius.

Teisės mokyklos akcentuojančios teisinę idėją (Prigimtinės

teisės mokykla, psichologinė teisės samprata, solidarumo teorija..)

Teisės mokyklos akcentuojančios teisės normą. (formaliai

apibrėžtą elgesio modelį-Teisinis pozityvizmas, teisinis normatyvizmas,

marksizmas)

Teisės mokyklos akcentuojančios realius susiformavusius,

susiklosčiusius žmonių santykius (Įvairios sociologinio instrumentinio

pobūdžio teisės sampratos)

Pirmąjį teisės sampratos tipą galime vadinti siauraja

teisės samprata.

II) Teisės mokyklos teigiančios, kad teisės neįmanoma apibrėžti per

vienarūšius ontologinius faktus, nes teisė per daug sudėtinga. Šios

mokyklos analizuoja teisę kaip dviejų ar daugiau ontologinių

lygmenų sistemą. Į Lietuvos teisės teoriją A.Vaišvila perkėlė tokį

teisės supratimą iš Livšico teorijos ir apibrėžė teisę kaip trijų

ontologinių lygmenų visumą:

Teisės idėja

Teisės norma

Teisiniai santykiai

Pagal šiuos autorius, reiškinį galima vadinti teisiniu tik tada kai jis

egzistuoja ir kaip teisinė idėja, ir kaip teisės norm air kaip teisniai

santykiai.

Šį teisės sampratos tipą galime vadinti plačiąja teisės samprata. Šio tipo

pagrindinė problema – skiritngiem teisės ontologiniams lygmenims tirti

taikomi skirtingi ir prieštaringi tyrimo metodai, todėl gali būti abejojama

tyrimo rezultatu. (pvz: teisės normos daugiausia yra tiriamos

formaliaisiais (lingvistiniais) tyrimo metodais, o vertybinė teisės analizė

tyrėja dažnai perkelia į filosofinę teisės tyrimo sritį taikant

spekuliatyvius tyrimo metodus).

Pagal teisės tyrimo metodologiją, mokyklas galime skirstyti į dvi grupes:

I) Mokyklas taikančias empirinius teisės tyrimo metodus (analizuojami

teisės tekstai, teismų sprendimai)

II) Teisės mokyklos taikančios spekuliatyvius folosofinius teisės

tyrimo metodus. Tradicinės prigimtinės teisės mokyklos grupės kai

bandoma suprasti teisės gilumą.

Tik iš pirmo žvilgsnio teisės samprata yra teisininkui praktiškai

nereikšminga problema. Kaip tik teisės sampratos turiningieji požymiai

nulemia konkrečių bylų sprendimus ir leidžia prognuozuoti teisės reikšmingų

veiksmų rezultatą bei ta linkme organizuoti teisininkų darbą. Taigi

vyraujanti teisės samprata, suvokimas, kokia ji vyrauja, suteikia pagrindą

teisiniam argumentavimui ir teisinių reikalavimų pagrindimui.

Teisinis pozityvizmas

Europoje yra vyraujanti teisės samprata. Teisinis pozityvizmas yra glaudus

su filosofiniu pozityvizmu. Taigi pozityvizmas tiria realiai egzistuojančią

tikrovę taikant empirinius tikrovės tyrimo metodus. Pozityvistinę

koncepciją galime apibūdinti dviem teiginiais:

I) Mokslas apsiriboja visiškai patikimais teiginiais, jų patikimumą

tapatinant su faktais.

II) Tyrėjas nagrinėja ne daiktų vaizdinius, o daiktus išlaikant

objektyvią tyrėjo poziciją.

Modernusis pozityvizmas yra siejamas su atgimimo laikotarpiu. Teisinis

pozityvizmas taip pat kaip ir filosfoinis siekia sukurti mokslinę teisės

tyrimo schemą. T.y. teisę tirti empiriškai ir
gautus rezultatus fiksuoti ir

analizuoti. Nuo XVIII a. pozityvizmas įtvirtinogriežtą ribą tarp gamtinės

tikrovės ir normatyvinės tikrovės. Buvo išskirtos dvi tikrovės sritys:

I) Faktų sritis, kurioje visi teiginiai gali būti patvirtinti kaip

teisingi arba paneigti kaip klaidingi.

II) Privalomybės sritis kurioje nustatoma, kokia daiktų tvarka TURĖTŲ

būti. Kadangi neįmanoma padaryti išvadų apie II-ąją sritį iš faktų

stebėjimo, ši tirkovės sritis turi būti eliminuota iš mokslinio

tyrimo lauko. (pvz: mirties bausmė egzistavo visose valstybėse. Ar

turėtų būti mirties bausmė? Nežinome.)

Pagrindiniai teiginiai:

I) Teisė tai valstybės nustatytos (sukurtos arba sankcionuotos)

elgesio taisyklės.

II) Teisinė normatyvinė sistema atskiriama nuo moralinės normatyvinės

sistemos. Pozityvistai neneigia, kad tarp teisės ir moralės yra

sąveika, tačiau nurodo, ka dir nemoralūs įstatymai yra teisė.

Morlainis teisės vertingumas yra eliminuojamas iš tyrimo lauko.

III) Atribojamos dvi tikrovės sritys (YRA ir PRIVALO BŪTI) .Teisė yra

priskiriama prie YRA būties, kurią galima pažinti loginėmis

operacijomis. Būtis PRIVALO BŪTI nėra mokslinio pažinimo objektas,

nes grindžiama susitarimais ar kažkieno subjektyviais sprendimais.

IV) Kiekvienos valstybės teisinė sistema formuojama formaliais

kriterijais, kuriuos lengva nustatyti:

a) Taisyklę skelbia teisine tam įgaliojimus turinti valstybės

institucija.

b) Taisyklė yra oficialiai paskelbiama žmonėms.

c) Taisyklė yra garantuojama valstybine prievarta.

V) Iš teisės tyrimo lauko dingsta teisės genezės, teisėkūrinės

politicos, vertybinio teisės pagrindimo kalusimai ir kiti..

Šiandien teisinis pozityvizmas užima releatyvią poziciją ir teigia: “Jei

būtų galima nustatyti visuotinai paplitusias vertybines nuostatas, tai

vertybės galėtų būti įtrauktos į teisės tyrimo schemą. Pozityvizmo kritika

remiasi dviejų tipų argumentais:

I) Vertybių teisėje neigimas leido susikurti totalitariniems rėžimams.

II) Bendražmogiškos veretybės iš tikrųjų egzistuoja ir tai galima

įrodyti.

Pagrindiniai atstovai:

Džonas Austinas.Pagal jį teisę sudaro teisės normos. Austinas teigia, kad

teisės norma tai generali ir abstrakti elgesio taisyklė, nustatyta

suvereno, kurios laikymasis garantuojamas valstybės prievarta/sankcija.

Pagal jį teisę sudaro tik tos normos, kurios formuluoja draudimus ir

įsipareigojimus. Taigi leidimus formuluojančios normos nelaikomos

savarankiškomis. Austino teorijos kritikai pabrėžia, kad šioje teorijoje

yra naudojami ir sociologijai būdingi elemnetai .

Pagal Austiną:

I) Suverenas neturi įpročio paklusti kitų įsakymams, o normų adresatai

tokį įprotį turi.

II) Suverenas sugeba tinkamai įsakynėti.

Teise Austinas laikė tik valstybės vidaus teisę. O tarptautinę teisę vadino

pozityviaja morale, nes ji neturi teisei būdingų požymių.

Neopozityvistas Haartas XX a. teisės teoretikas. Kritikavo Austino teoriją.

Hartas kritikavo perdaug paprastą teisės struktūrą ir tai, kad teisė

remiasi įpročiu paklusti suverenui. Haartą pozityvistu vadiname dėl jo

pastangų aiškinti teisę ja pačia. Neišeinant į kitas plotmes. Pagrindinis

Haarto teiginys: Teisės sistema susideda iš dviejų tipų taisyklių. Pirminių

normų ir antrinių normų. Pirminės normos tai taisyklės kurios nustato

pareigas adresatams elgtis tam tirku būdu (ši norma atitiktų Austino normų

supratimą). Pagal Haartą pirminių normų pilnai pakanka primityviai

bendruomenei funkcionuoti (nevok, nežudyk, skolas grąžink..) Pasak Haarto,

jeigu teisę sudarytų tik pirminės normos, ji būtų nelanksti ir negalėtų

prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Todėl Haartas išskiria

antrines normas. Tokias taisykles, kurios skirtos kurti. Keisti ir taikyti

pirmines normas. Haartas išskiria tris antrinių normų grupes.

I) Pripažinimo taisyklės ledžia nustatyti, kad viena ar kita taisyklė

priklauso pirminėms normoms.

II) Keitimo taisyklės suteikia galias asmeniui ar asmenų grupei sukurti

naujas pirmines normas.

III) Bylų sprendimo taisyklės suteikia galimybę spręsti ar tam tikru

atveju nebuvo pažeistos pirminės normos.

Haarto teiginys iškrentantis iš pozityvizmo sampratos: Haartas apibrėždamas

pripažinimo taisykles įveda akceptavimo sąvoką. Teisė normos galioja, jeigu

jas akceptuoja visuomenė.

Teisinis Normatyvizmas

Pagrindinis atstovas Kelzenas. Teorija kurta kritikuojant teisinį

pozityvizmą. Kelzenas remiasi neokantizmu ir būties bei privalomumo sferų

atribojimu.

Klezenas atriboja gamtinę tikrovę ir normatyvinę tikrovę. Pozityvistai

teisę laikė realia ir empyriškai pažįstama tikrovės sritimi, o Kelzenas

teisę priskiria ne gamtinei, o normatyvinei tikrovės sričiai. Gamtinėje

tikrovėje veikia dėsnis, kūrį galima išreikšti taip: Jei yra X tai yra Y.

Normatyvinei tikrovei veikia kitas dėsnis: Jei yra X, tai privalo būti Y.

Pagal Kelzeną, teisė talpinama į normatyvinės tikrovės sritį ir

normatyvinis metodas leidžia teisę tirti kaip normų sistemą taikant logines

lingvistines
priemones (Jei kažkas nužudė žmogų, tai jis privalo būti

nubaustas).

Kelzenas teisę siūlo tirti be jokio sąlyčio su faktine tikrove, taikant

„grynąją teisės teoriją“. Pagal Kelzeną teisė funkcionuoja kaip nuosekli

hierarchiška, loginiais ryšiais susijusių normų sistema (piramidė).

Piramidės viršuje Kelzenas talpina Konstituciją, žemiau Konstitucijos

pagrindu kuriamus teisinius norminius aktus ir piramidės pabaigoje

įtvirtinamos individualius paliepimus formuluojančios normos. Impulsą

veikti teisės normų sistemai suteikia ypatinga norma, kurią Kelzenas vadina

pagrindine norma. Pagal jį ši norma nepriklauso teisės normų sistemai, bet

leidžia jau veikti ir funkcionuoti. Kelzenas šios normos netapatina su

Konstitucija, bet nurodo, kad ji yra arčiausiai tos normos. Į savo mistinę

pagrindinę normą Kelzenas perkelia visas įmanomas įtakas funkcionuojančiai

teisei, atsisakydamas jas tirti normatyviniu metodu.

Pagal Kelzeną teisės norma, tai elgesio taisyklė, kurioje įtvirtintos

neigiamos poveikio priemonės (sankcija) ir aprašomas teisės pažeidimas,

kaip sankcijos taikymo prielaida. Pagal Kelzeną tikrosios teisės normos ir

yra tokios normos. Jis teigia, kad jei teisės normų sistemoje yra norma

nustatanti sankciją ir nurodanti sankcijos taikymo sąlygas arba prielaidas

tai norma uždraudžianti kažkokius veiksmus yra perteklinė arba nebūtina.

Pagal Kelzeną teisinės tvarkos skiriamoji savybė tos tvarkos prievartinis

taikymas.

Prigimtinės teisės samprata

Prigimtinės teisės samprata kalba apie dualistinę teisės sampratą:

I) Teisę kaip žmonių kūrinį (pozityviąją teisę) dažniausiai tai

įstatymai (žmonių sukurti).

II) Tikrąją aukštesniąją teisę (dieviškos arba natūralios kilmės)

kuriai žmonių teisė turi paklusti.

Prigimtinės teisės raidoje išskiriami tam tikri etapai:

I) Senovės Graikų etapas (ypač daug dėmesio skiriama teisės

būčiai/sampratai).Skriama, kas teisinga žmogaus prigimtyje ir kas

teisinga įstatymuose. Prigimtinis teisingumas ir įstatyminis

teisingumas laikomas skirtingomis sąvokomis.

II) Senovės Romos etapas. Suteikia tirkajai teisei „ius naturale“

vardą. Romėnai kūrė įstatymus, kurie reguliavo vienos bendruomenės

santykius ir nereguliavo santykių tarp romėnų ir svetimtaučių.

Prasidėjo visiems žmonėms bendros teisės paieška. Juristas Paulius

suformavo tokius pozityviosios ir prigimtinės teisės skirtumus:

a) Prigimtinė teisė yra pozityviosios teisės pagrindas.

b) Prigimtinė teisė yra kriterijus pozityvios teisės kokybei įvetinti.

III) Nuo XVIII a. susiformavo racionalsitinės filosofijos kryptis.

Pabandyta matematikos ir gamtos mokslų dedukcinius metodus

pritaikyti prigimtinei teisei. Formuluojama aksioma, kad žmogaus

prigimtis yra laisva. Šios aksiomos pagrindu bandoma suformuoti

prigimtinių dėsnių visumą. Racionalizmo dėka prigimtinė teisė yra

išlaisvinima iš sekuliarinio jos pobūdžio, tačiau prigimtinė teisė

netapo vyraujančia teisės samprata ir nuo XVIII a. yra jaučiama

visiška prigimtinės teisės krizė.

IV) Nuo XVIII a. prigimtinės teisės nuostatos apie žmogaus teises ir

valstybės pareigą jas ginti persikelia į pozityviąją (žmonių

skurtą) teisę. Moderni žmogaus sauga siejama su 1789m. Prancūzijos

Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Dauguma jos nuostatų

perkelta į Europos šalių konstitucijas. 1766m. JAV

nepriklausomybėsz deklaraciją. Tačiau Prancūzijos prigimtinė teisė

išgyveno visišką fiasko. XIX a. šią mokyklą visiškai užgožė

teisinis pozityvizmas, o Europoje istorinė teisės mokykla.

V) Renesansas. Prigimtinės teisės renesansas po II-o Pasaulinio karo .

Bendražmogiškų vertybių sulaužymas tapo pagrindu spręsti problemą

ar nėra dėl to kalta pozityvistinė teisės samprata, išvaliusi teisę

nuo vertybių.

Prigimtinės teisės sampratos bšiandien:

Teologinė

Filosofinė

Sociologinė

Teologinė išlaiko panašią formulę kaip ir A.Akviviniečio, nors jau yra

kintamo turinio.

Filosofinė prigimtinė teisė Kanto mintys. Jo pasiekėjas Štamleris bandė

loginiais būdais išvesti normas iš Kanto kategorinio imperatyvo ir kūrė jau

kintamo turinio teisės koncepciją.

Sociologinės krypties prigimtinės teisės koncepcija tiria žmonių poreikių

ir siekių sistemą ir šiuo pagrindu bando kurti normas tiem poreikiams ir

siekiams realizuoti.

Šiandien teoretikai mėgsta demonstruoti savo simpatijas prigimtinės teisės

tradicijai, tačiau dažnaiusiai tai daroma tokiomis miglotomis formuluotėmis

ir dažnaiusiai neturi jokio mokslinio pagrindo.

Prigimtinė teisė pačią teisę supranta kaip:

I) Taisykles reguliuojančias ir įvertinančias žmogaus elgesį.

II) Taisykles, kurios nėra tikslingos žmonių veklos rezultatas.

III) Galioja neprikalusomai nuo pozityvios teisės.

IV) Sudaro pozityvios teisės įvertinimo,o kartais ir

V) Galiojimo pagrindą.

Prigimtinė teisė yra teocentristinės arba antropocentristinės krypties.

Teocentrizmas- pažiūra, kad žmogaus gyvenimas prikaluso nuo Dievo
kaip

aukščiausios ar net vienintelės vertybės.

Antropocentrizmas- pažiūra, kad žmogus yra visatos centras ir aukščiausias

jos raidos tikslas.

Teisinis pozityvizmas

Tai teisine ideologija, pagrista valstybes vaidmens teiseje

pabrezimu.Isliko dvieju skirtingu versiju teisinis pozitywizmas: amglosaxu

ir kontinentinis.Teisiniam pozitywizmui bendri bruozai:

1) Subjektivystine tesies samprata. Teise – tai valstybes sukurtu teises

normu rinkinys.Pasak Johno Austino , teises norma tj bendra, abstrakti

suvereno nustatyta elgesio taisykle, kuri ka nors isako arba

uzdraudzia ir kurios vykdimas garantuotas valstybes priewarta.

Valstybes valia cia near saistoma jokiu nuo valstybes nepriklausomai

egzistuojanciu vertybiu. Todel ir pati teisekura teisiniams

pozitywistams near didesnio demesio verta sritis.

2) Kadangi teise tapatinama su istatymu, tai teises problema cia is esmes

pakeiciama istatymo problema: kiekwienas istatymas – teisnis, nes nera

istatymo kuris meturetu teises normu. O koks tu teises normu turinys –

ne jurisprudencijos reikalas, nes jurisprudencija domisi ne elgesio

tasykles turiniu, o pacia elgesio taisykle (teises norma).

3) Teise grieztai skiriama nuo morales. Ipareigojancios tesies normos

esancios nepriklausomos nuo to, jos realizuoja ar ignoruoja moralines

wertybes. Teisniai pozitywistai neginciojo paziuros, kad teises normos

gali rasti atramos moraleje irk ad teise is esmes gali buti vertinama

morales poziuriu, bet teige kad toks wertinimas nera teises mokslo

reikalas. Teise perkeliama I valstybes sriti, pawirsta formalumais

kurie iformina valstybes aparato komandas.

4) Buvo skiriami teiginiai KAS YRA nuo to KAS PRIVALO BUTI. Buties

pasaulis , kaip empirine tikrove yra pazinus o privalejimo pasaulis

yra tas kuris vertinamas kaip geras teisingas priwalomas ir kuris esa

neprieinamas pazinimui.Mokslas galis iwertinti tik tai, kas yra

objektywiai gera, teisinga, priwalu.

5) Teises mokslas priwalas uzsimineti uzsiimineti tik teisines dogmatikos

problemomis ir tai daryti formaliu budu, t.y. tirti teises forma,

neiieskant jos turinio.Uztenka atskleisti tik teisiniu tekstu prasme,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2514 žodžiai iš 8356 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.