Teises teorija
5 (100%) 1 vote

Teises teorija

Įvadas

Vienas svarbiausių žmonijos raidos etapų – tai bendruomenės sukūrimas. Šis veiksnys padėjo ženkliai pastūmėti į priekį visą žmonijos evoliuciją. Bendruomenė pasižymi tuo, jog jos narius sieja begalė saitų – pradedant papročiais ir baigiant sutartimis. Kartais yra bandoma šiuos santykius sugrupuoti tam tikra tvarka, nustatyti jų hierarchinius ryšius. Pavyzdžiui, marksistai teigia, jog svarbiausias ir esminis yra “gamybinis ryšys”. Dėl jo atsiranda visi kiti santykiai. Kaip ten bebūtų, teisės teorijai svarbu ne pati hierarchija, bet kokiu būdu šie santykiai pavirsta į teisinius. Kitos teorijos iškelia ne materialinius, bet psichologinius, dvasinius ar religinius motyvus. Savaime aišku, jog šių socialinių ryšių virtimas teisiniais yra tik teisei reguliuojant – stabilizuojant, vystant, keičiant.

1. Teisinių santykių sąvoka

Taigi teisiniai santykiai yra visuomeninių santykių atmaina. Reikia pastebėti, kad tam tikri žmonių santykiai atsiranda pasireiškiant konkrečiai asmens valiai, kiti santykiai yra objektyvūs. Objektyvumas pasireiškia tuo, kad kiekvienas žmogus objektyviai patenka į jau susiklosčiusių santykių sistemą. Tuo tarpu žmogaus valia turi savo ribas. Laisvė tampa subjektyvia teise, o jos ribos – pareiga, draudimu ar teisiniu ribojimu.

Galima išskirti dvi teisinių santykių sampratas:

1. teisiniai santykiai – tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai;

2. teisiniai santykiai – tai ypatingos rūšies santykiai, t.y. visuomeninių santykių teisinė forma .

Galima į teisinius santykius žiūrėti, kaip į reguliuojančius faktinius visuomenės santykius. Tada daroma prielaida, kad teisiniai santykiai – tai teisinis šio santykio subjekto ryšys. Faktinis visuomeninis santykis yra reguliuojamas teisinių santykių. Teisės norma yra sukonkretinama teisiniame santykyje, kuris įstatymų pagrindu atsiranda tarp konkrečių subjektų, ir teisinis santykis veikia visuomenės santykius. Jeigu subjektų elgesys yra teisėtas, tai tarp faktinių ir teisinių santykių yra vienybė , t.y. jie sutampa.

Tačiau toks apibrėžimas nėra pakankamai konkretus. A. Vaišvila savo knygoje “Teisės teorija” pateikia išsamesnį teisinių santykių apibrėžimą: “Teisiniai santykiai – tai teisės normomis sureguliuoti ir dėl to socializuoti žmonių santykiai, kurių dalyviai tarpusavyje susaistyti privalomos abipusių teisių ir pareigų pusiausvyros, kurią gina valstybė” .

Suprantama, kad reguliavimas teisės normomis visuomenės santykius yra svarbus ta prasme, kad jis įpareigoja santykių dalyvius įgyvendinti savo interesus remiantis teisių ir pareigų vienove. Iš to plaukia, kad teisiniai santykiai yra visų visuomenės narių gerovės interesais valdomi žmonių santykiai. Būtent visuomeninių santykių turinį sudaro jų dalyvių elgesys, todėl natūralu, kad visuomenės (socialiniai) santykiai yra teisinio santykio objektas.

Apibendrinant minėtus apibrėžimus, galima teigti, kad teisiniai santykiai – tai visuomeniniai santykiai, reguliuojami teisės. Tuo tarpu teisinis reguliavimas – tai procesas, kurio metu visuomeninių santykių dalyviai gauna įgalinimus, prievoles, atsakomybę. Teisinis santykis – tai ypatinga, juridinė skirtingų socialinių procesų dalyvių jungtis, žmonių bendruomenės pamatinis elementas. Vienų subjektų įgalinimai yra paremti kitų visuomeninių santykių dalyvių įpareigojimais.

Visų šių teisinių santykių fone yra valstybė. Ji užtikrina, kad nebūtų pažeidinėjami kurio nors iš santykių dalyvių teisės. Realybėje tai būtų galimybė paduoti į teismą, galimybė panaudoti valstybės prievartos priemones. Nustatyti, kurio iš santykių dalyvių teisės ir pažeistos naudojamos jau išleistos teisės normos. Tai jos sudaro tą pozityviąją teisę, kuri išreiškiama įstatymuose ir kitose teisės formose. Tuo tarpu konkrečiu atveju ši objektyvi teisė pavirsta į subjektyvią, tuo konkrečiu atveju suteikiančia galias santykių dalyviams.

Reikia paminėti, jog dalies visuomeninių santykių teisė negali (bei nėra reikalo) reguliuoti. Pavyzdžiui, teisė nereguliuoja draugystės santykių, stovėjimo eilėje ar mokytojo santykių su mokiniais.

2. Teisinių santykių požymiai

Remiantis pirmoje darbo dalyje pateiktais apibrėžimais, galima išskirti bent šešis bendruosius teisės požymius:

1. Teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teisės normos pagrindu . Be teisės normos kaip tokios negali atsirasti joks teisinis santykis, nes teisinis santykis jau pačia savo prasme reiškia tokį visuomeninį santykį, kuriam pritaria valstybė. Iš tokio santykio atsiradusios teisės ir pareigos yra ginamos valstybės prievartos mechanizmais. Kaip jau ir buvo minėta, ne visi visuomeniniai santykiai yra reguliuojami valstybės, vadinasi iš to seka išvada, kad teisinių santykių forma yra suteikiama tik tiems visuomenėje egzistuojantiems santykiams, kurie yra svarbūs žmogaus teisių atžvilgiu.

Teisės normoje yra numatytos teisinių santykių atsiradimo, pakitimo ir pasibaigimo sąlygos . Šios sąlygos yra apibrėžtos teisės normos hipotezėje yra vadinamos teisiniais (juridiniais) faktais. Hipotezė ir dispozicija numato teisinių santykių reguliuojamus visuomeninių santykių požymius. Teisės normos sankcija modeliuoja apsauginį teisinį
santykį, kuris galėtų atsirasti, jeigu teisinio santykio dalyviai pažeistų draudimus ar atsisakytų vykdyti savo teisines pareigas.

2. Teisinis santykis yra teisės normos įgyvendinimo forma (būdas) . Jei teisiniai santykiai yra tik valstybės pripažinti visuomeniniai santykiai tai suprantama, kad būtent teisiniu santykiu pasireiškia reali valstybės nurodymų ir palipimų galia ir jų veiksmingumas, tuo būdu pasiekiamas norimas tikslas. Tam, kad reali valstybės galia pasireikštų būtina, kad teisės norma būtų veikianti.

3. Teisės norma yra idėjinis ir norminis teisinio santykio modelis. Apibrėžiant šį požymį reikia dar kartą grįžti prie to kas jau buvo pasakyta ir apibendrinti, kad teisės normos hipotezė nurodo, kokių sąlygų reikia, kad teisinis santykis atsirastų, dispozicija – kokias teises ir pareigas įgyja to santykio subjektai, o sankcija – galimus neigiamus padarinius, jeigu vienas iš santykio dalyvių nevykdys iš santykio kylančių pareigų .

4. Teisės normos paprastai nesukuria paties visuomeninio santykio, o tik suteikia jam teisinę formą ir vertybinę kryptį . Kaip jau buvo minėta pirmojoje darbo dalyje, teisiniai santykiai yra visuomeninio santykio forma, visos visuomenės narių interesas yra užtikrinti, kad teisės normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai atitiktų teisinius santykius. Tokiu atveju yra kalbama apie teisinių ir socialinių santykių vienovę. Konkretaus santykio metu bendri teisės normų reikalavimai individualizuojasi ir virsta konkrečiomis asmenų teisėmis ir pareigomis.

5. Valstybė remdamasis teisės normomis negali savavališkai keisti pradinio vienų ar kitų santykių pobūdžio ar laisvai savo nuožiūra jų sukurti . Toks valstybės negalėjimas susijęs su žmogaus teisių specifika, vidinė šių teisių prigimtis demokratinėje visuomenėje lemia teisinių santykių pobūdį. Remiantis šiuo požiūriu, valstybė gali tik paspartinti kai kurių santykių raidą, suteikti jiems daugiau erdvės arba juos slopinti ir siaurinti. Tokiu atveju teisė tikrai negali būti laikoma santykių kūrėja, bet tik jų reguliuotoja.

Tačiau reikia pastebėti, kad tokie apibendrinimai kaip “demokratinė visuomenė”, “valstybė gali paspartinti kai kurių santykių raidą” tikrai nėra tokie jau aiškūs ir neginčijami. Visų pirma demokratija yra Vakarų kultūros produktas, tačiau jos įstatyminis įtvirtinimas vyko anksčiau nei žmogaus teisių institutas galutinai susiformavo, antra, toks individualizmo idėjomis paremtos žmogaus teisės taip pat yra krikščioniškų, t.y. Vakarietiškų, vertybių išraiška, kuri vargu ar yra priimtina į rytus nuo Uralo bei kontinente esančiam žemiau Raudonosios jūros esančioms valstybėms. Tačiau tose kolektyvinėse visuomenėse taip pat veikia įstatymai, yra laikomasi papročių ir tradicijų, daugelis iš kurių yra artimos Vakarų demokratijos sampratoje plėtojamoms žmogaus teisėms, tačiau tai visiškai nereiškia, kad tos Azijos ir Afrikos valstybės yra tai, ką mes vadiname „state under the rule of law“ – „valstybė, kurioje viešpatauja teisė“. Tačiau, kad ir gerbdamos Vakarų primestą (ar savanoriškai perimtą) “žmogaus teisų” koncepcijos turinį, tos valstybės iki šiol viršenybę teikia kolektyviniam interesui, o tai reiškia, kad ir valstybė turi daugiau teisių, nuo jos noro ir iniciatyvos priklauso teisės normos, reguliuojančios teisinius santykius keitimas. Ir tai iš esmės leidžia papildytą minėtą teisinių santykių požymį tuo, kad teisinių santykių specifika susijusi su ne tik su žmogaus teisių specifika, bet ir su visuomeninių ir teisinių tradicijų, papročių bei jų laikymosi specifika.

6. Teisės norma ir teisinis santykis yra sudedamosios teisinio reguliavimo mechanizmo dalys .

Apibendrinant bei paprastumo dėlei galima pateikti schemą, kurioje gana glaustai yra įvardijami svarbiausi teisinių santykių požymiai (Schema Nr. 1) :

Schema Nr. 1.

Suprantama ši schema nėra išsami, todėl toliau darbe bus remiamasi A. Vaišvilos ir S. Vansevičiaus pateiktais teisinių santykių požymių apibrėžimais. Apskritai teisiniai santykiai padeda subjektui suvokti savo veiksmų pobūdį ir juos valdyti, nes jie yra reguliuojami valstybės. Tačiau iš kitos pusės teisiniuose santykiuose nebūtina visada vadovautis teisės normomis, jų dalyviai gali laikytis analogiškos moralės normos ar veikti pagal nusistovėjusius papročius ir tradicijas. Tai leidžia visuomeninių ir teisinių santykių vienovė.

Išskyrus bei apibrėžus teisinių santykių požymius labai nesunku įvardinti ir jų prielaidas, t.y. tas būtinas sąlygas, kurių reikia, kad teisiniai santykiai atsirastų ir funkcionuotų:

a) teisės norma;

b) teisiniai faktai;

c) teisinis subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas kaip santykio dalyvių charakteristikos, leidžiančios asmeniui tapti tų santykių dalyviu) .

Svarbiausia, kad tik būdamos visos kartu, šios prielaidos sudaro sąlygas teisiniams santykiams atsirasti. Bent vienos iš jų nebuvimas nesukuria teisinių santykių.

Kalbant apie teisės norma reikia pasakyti, kad teisės normos tiesiogiai reguliuoti visuomeninius santykius, užtenka to, kad konkreti norma neuždraudžia vienokios ar kitokios veikos, t.y. galioja principas: viskas leidžiama, kas nėra tiesiogiai įstatymo draudžiama.

3.
faktai kaip teisinių santykių pagrindas

Teisinių faktų išskyrimas iš kitų teisinių santykių prielaidų ir platesnis jų apibendrinimas yra svarbus tuo, kad būtent teisiniai faktai yra teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.

Teisinis faktas – tai konkrečios gyvenimo aplinkybės, įvykiai, su kurių buvimu teisės norma sieja konkrečių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ir pasibaigimą. Taigi pagal savo veikimą teisiniai faktai skirstomi į teisę kuriantys, teisę keičiantys ir teisę pabaigiantys . Be to, anot A. Vaišvilos, teisiniai faktai gali būti skirstomi:

1) pagal žmogaus valios dalyvavimą: įvykius ir veiksmus;

2) pagal santykį su teisės normomis: teisėtus ir neteisėtus;

3) ir kaip minėta, pagal sukeliamų padarinių pobūdį: kuriais remiantis atsiranda teisiniai santykiai, kuriais remiantis pasikeičia teisiniai santykiai, kuriais remiantis nutrūksta teisiniai santykiai .

Esmės nekeičiant gali būti išskiriamos ir tokios teisinių santykių grupės:

a) pagal gnoseologinę prigimtį: įvykiai, veika (veikimas arba neveikimas), būklė;

b) pagal teisines pasekmes: sukuriantys, pakeičiantys ar nutraukiantys teisinius santykius;

c) pagal juridinę prigimtį: teisėti, neteisėti;

d) pagal struktūrą: parasti, sudėtiniai .

Pagal savo turinį juridiniai faktai, jie skirstomi į teisines aplinkybes, teisines veikas ir būklę. Tarkim pilietybė yra tam tikra būklė, kuri sukuria atitinkamus teisinius santykius, kurių nėra tarp nepiliečių ir valstybės, pavyzdžiui, valstybė turi ginti savo piliečius net už valstybės ribų .

Visus minėtus teisnius faktus galima pavaizduoti ir schematiškai (Žr. schemą Nr. 2) .

Schema Nr. 2.

4. Teisinių santykių struktūra

Galima teigti, jog tam tikri santykiai atsiranda tik esant mažiausiai dviem pusėm. Abi jos gali būti žmonės arba viena iš šalių gali būti valstybė. Tačiau egzistuoja galimybė, jog net ir žmogus ar organizacija gali būti nepripažinta esanti santykių subjektu. Visų pirma, subjektas turi turėti tokią savybę kaip galimybė gauti teises. Pavyzdžiui, LR pilietis teisę į žmogaus laisves įgyja gimęs. Organizacija panašiai pradeda egzistuoti, kai įregistruojama.

Iš šio įvado galima pasidaryti visiškai teisingą išvadą, kad yra trys struktūriniai teisinių santykių elementai: teisinio santykio objektas, subjektas ir turinys.

4.1. Teisinių santykių objektas

Trumpai teisinių santykių objektą galima apibrėžti kaip vertybes, į kurias nukreiptos tokio santykio dalyvių teisės ir pareigos, dėl ko asmenys sueina į tam tikrą teisinį santykį .

Suprantama, kad toks apibrėžimas yra pakankamai abstraktus, kad įneštų tam tikrų nesusipratimų, tačiau tai, kad A. Vaišvila pažymi, jog didžiausias trūkumas to apibrėžimo yra tas, kad jis neapima tokių objektų, koks yra pats žmogus . Tačiau remiantis ta pačia individualistine žmogaus teisių samprata, kurią autorius akcentuoja, reikia pastebėti, kad žmogus šia prasme yra vertybe pats savaime, o tai jau telpa ir į minėtą apibrėžimą. Ir toks traktavimas visiškai nereiškia, kad asmuo būtinai turi tapti kieno nors nuosavybe (vergovės ar vaiko globos atveju), bet priešingai, kad būtų apigintos jo teisės. Autorius sutinka, kad toks požiūris egzistuoja bei mini tokias teisės šakas kaip šeimos teisė, kur sprendžiami tokie klausimai kaip vaiko globa.

Iš kitos pusės A. Vaišvilai yra artimesnis požiūris, kad ne žmogus pats savaime, bet jo teisių apsauga yra teisinių santykių objektas. Ši nuomonė, kaip ir pirmoji nėra klaidinga bei negali būti visiškai atmesta. Žmogus, sprendžiant globos, prostitucijos ir kitus teisinius klausimus negali būti verčiamas teisinių santykių objektu, t.y. negali būti paneigtas žmogaus orumas. Taigi iš čia seka išvada, kad teisinių santykių objektas yra tai, kuo santykio dalyviai gali naudotis, t.y. vertybes, kurias įsigyti ir kuriomis pasinaudoti siekia teisinio santykio dalyviai.

Vertybės gali būti materialinės ir dvasinės:

1. materialiosios vertybės (gamtos ar kultūros daiktai), esantys turtinių santykių objektais;

2. asmeninės nematerialiosios vertybės (garbė, orumas, laisvė, saugumas, teisė į vardą, asmens neliečiamybė, žmogaus gyvybė, sveikata);

3. teisinio santykio subjektų elgesys, įvairios paslaugos, jų rezultatai, t.y. tie, kurie formuojasi valdymo, buities, ūkinės ir kitos veiklos srityse;

4. dvasinės kūrybos rezultatai (mokslo, meno kūriniai, racionalizatorių siūlymai), dėl kurių atsiranda autorių teisių apsaugos teisiniai santykiai;

5. vertybiniai popieriai, oficialūs dokumentai (obligacijos, akcijos, vekseliai, loterijos bilietai, pinigai, diplomai, atestatai ir kt.).

Taigi ta pati vertybė gali būti ne vieno, bet kelių teisinių santykių objektas.

Tokius teisinių santykių objektus išskiria pliuralistinės teisės teorijos šalininkai, tuo tarpu monistinės teorijos šalininkai, tvirtina, kad yra vienintelis teisinių santykių objektas, t.y. teisinių santykių subjektų veikos (veikimas arba neveikimas) .

Siekiant kuo konkrečiau įvardinti teisinių santykių objektus, reikėtų paminėti, kad veiksmai, kaip objektas, gali būti skiriami į dvi grupes: į veiksmus nesusijusius su kitais objektais ir susiję su kitais objektais. “Savarankiškais”
veiksmais gali būti laikomi tokie veiksmai procesinėje teisėje kaip atvykimas pagal kompetentingų organų kvietimą, parodymų davimas ir pan. “Iš to seka, kad asmenų veiksmai, jų konkretūs elgesio aktai yra visų be išimties teisinių santykių objektai, nes subjektinės teisės ir juridinės pareigos visada kyla iš santykinai galimo arba būtino šalių veikimo” . Tokiu atveju teisinių santykių objektu kažką perkant – parduodant yra ne tik gėrybės, bet ir patys pirkėjo ir pardavėjo veiksmai pagal jų perdavimą ir paėmimą nuosavybės. O tai lėmė jau minėtos monistinės teorijos susiformavimą.

4. 2. Teisinių santykių subjektai

Teisinio santykio subjektai (dalyviai) yra teisės subjektai, turintys vienas kito atžvilgiu įstatymo ginamas teises ir pareigas . Buvimas teisinių santykių subjektu nustatomas pagal tam tikrą charakteristiką, kuri teisinėje literatūroje yra vadinama teisiniu subjektiškumu. Ši sąvoka savyje talpina du struktūrinius elementus: teisnumą ir veiksnumą.

4.2.1. Teisnumas

Teisnumas – tai teisės normų suteiktas asmeniui leidimas turėti, įgyti subjektines teises ir pareigas . Šią galimybę turi kiekvienas asmuo tik gimęs ir ji galioja visą gyvenimą. Tokio leidimo sutekimo pagrindas yra žmogaus teisių, kaip prigimtinių, teorija. Lietuvos teisėje taip pat galioja šis principas, kuris yra užfiksuotas Lietuvos Konstitucijoje 18 straipsnyje: “Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės” . Naujo Civilinio kodekso 2.1 straipsnyje teisnumas apibrėžiamas: “Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims” . Tuo tarpu 2.2 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus. Taip pat yra išskiriamos teisės, kurios įstatymais yra pripažįstamos pradėtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo jo gimimo. Gimimo momentas asmens teisnumui yra labai svarbus, todėl Civiliniame kodekse įtvirtinama nuostata, kad nesant galimybei nustatyti ar vaikas gimė gyvas ar negyvas, preziumuojama, kad jis gimė gyvas.

Taigi iš pateikto apibrėžimo ir pavyzdžio matyti, kad teisnumas nėra pati subjektinė teisė, bet tik tos teisės galimybė. Čia galima išskirti bent šešis teisnumui būdingus bruožus:

1. Jis yra neatskiriamas nuo asmenybės, jo negalima atimti iš žmogaus, tačiau praradus tam tikrą subjektinę teisę suspenduojamas ir asmens teisnumas, bet tik atitinkamoje srityje;

2. Jis yra nepriklausomas nuo lyties, rasės, tautybės, amžiaus socialinės padėties, gyvenamosios vietos;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2709 žodžiai iš 9016 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.