Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Lietuvių kalba, viso 2356 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Lietuvių kalba.
Daiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai? Daiktavardis kaitomas linksniais, skaičiais ir yra vyriškosios arba moteriškosios giminės. Semantiniu požiūriu daiktavardis yra labai įvairi kalbos dalis. Jos pagrindą sudaro konkrečių objektyviosios tikrovės daiktų, gyvų būtybių ir įvairių reiškinių pavadinimai (žemė, pušis, akmuo, upė, skruzdėlė, … Daugiau…
Šiandien Gintaras Beresnevičius gerai žinomas kaip romanų, straipsnių, esė, mokslinių studijų rašytojas. Bet tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad daugiausiai vis dėlto nuveikęs tyrinėjant baltų, lietuvių religiją bei mitologiją. Jei ne tautosakos egzaminas, šios knygos tikriausiai taip ir nebūčiau niekada paėmusi į savo rankas. Tačiau nesigailiu. Ši G. Beresnevičiaus studija ne tik … Daugiau…
Gyvenimo prasmė Bitės Vilimaitės novelėje “Namai”. Bitė-Vilimaitė- žymi šiuolaikinė rašytoja.ji rašo apie gyvenimą, apie patirtą skausmą, girtaujančius tėvus…,tarsi mus pamoko, kad gyvenime yra ir blogio. Viena įdomesniu rašytojos novelių yra :Namai”. Nors kūrinys pavadintas “Namai” tačiau galima teigti, kad tai yra namai, į kuriuos nesinori grįžti. Kiekvienas iš mūsų grįžta … Daugiau…
Jonas Biliūnas- švietėjiškojo racionalizmo epochos lietuvių rašytojas, ištobulinęs apsakymą, suteikęs jam europietišką formą. J. Biliūnas rašė publicistinius straipsnius, eilėraščius, apsakymus. Didžiausios rašytojo vertybės buvo teisybė, dora ir laisvė. Jis sukūrė lyrinio pasakojimo būdą, visažinį epinį pasakotoją pakeitęs pasakotoju kuris dalyvauja kūrinyje užjausdamas, suvokdamas, prisiimdamas atsakomybę. Atrodo, kad už regimų įvykių, … Daugiau…
Avangardizmas XX amžiaus lietuvių poezijoje Saulius Keturakis XX amžiaus avangardinės lietuvių poezijos studijoje remiasi dviem pagrindinėm metodologijom: kultūros istoriko Arnoldo Hauserio avangardizmo, kaip fenomeno, samprata ir kultūrologo Endre’s Bojtaro avangardizmo, kaip struktūros, interpretacija. Remiantis Hauserio teorija, avangardizmo branduolį sudaro ne dėsniai, bet procesas – nuolatinis ieškojimas, kaip ištrūkti iš istorijos, … Daugiau…
Barokas Baroko epocha įsiviešpatavo Europoje XVII-XVIII a. pirmoje pusėje po Renesanso (itališkai barocco reiškia keistas, įmantrus, portugališkai netaisyklingos formos). Tuo laikotarpiu vėl sustiprėjo religinės pažiūros, tarsi atgimė Viduramžiai, ypač tuose kraštuose, kur katalikybei pavyko įveikti protestantizmą. Barokas reiškėsi ir protestantiškoje, daugiausia liuteroniškoje Mažojoje Lietuvoje. Protestantų religinė doktrina buvo paprastesnė, racionalesnė … Daugiau…
???Dievų miškas“ – atsiminimų knyga, kurioje B.Sruoga aprašė ne tik skausmą ir pažeminimą. Jis sugebėjo aprašyti ir juoką sukeliančius įvykius bei charakterius. B.Sruoga – šakoto talento rašytojas. Knyga „Dievų miškas“ – atsiminimai apie koncentracijos lagerį. Joje rašytojas kelia gilius klausimus : kodėl atsirado nežmoniška fašizmo ideologija, kodėl žmogus virsta žvėrimi. … Daugiau…
„Baltaragio malūno“ folkloriškumas „Pasaką ne pasaką skaitau“, galvojau skaitydama KazioBorutos „Baltaragio malūną“.Šiame romane riba, skirianti folklorišką pasaulį nuo tikroviško yra labai nežymi. Sakmišką romano liniją brėžia sakmių veikėjas velnias Pinčiukas.Jam autorius sudėjo visus būdingiausius velnio bruožus.Pinčiuko buveinė-pelkės,“klampios, neišbrendamos,… apaugusios krūmokšniais ir uogienojais“.Klastingos, nesaugios tai buvo vietos: „Mauras nutrauks į dugną … Daugiau…
“Anykščių šilelis”A.Baranausko poema „Anykščių šilelis“, klasikinis lietuvių poezijos kūrinys. Antras šimtas metų tebejaudina daugiaprasme metafora „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę“. Romantiška elegijos intonacija, susiliejusi su folklorine rauda, tarsi sielvarto šauksmas ne vien dėl prarastų girių, bet ir dėl pavergtos tėvynės, kartų kartoms atveria vis naujus prasmių ir meninių idėjų klodus. Lietuvių … Daugiau…
reiškimo būdas, kylantis iš autoriaus (kalbančiojo, rašančiojo) psichikos ir tikslų atitinkamai paveikti adresatą (klausytoją, skaitytoją) ir lemiantis kalbos priemonių (jų variantų) pasirinkimą.[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] pagal pagrindines kalbos funkcijas ir kalbos vartojimo sritis skiriami penki funkciniai stiliai: *šnekamasis (buitinis), *grožinis (meninis), *mokslinis, *publicistinis ir *kanceliarinis (administracinis). Paskutinieji trys stiliai kartais vadinami … Daugiau…
(1910-1970) Atsižadėjęs politinio ir tautinio užsiangažavimo („Aš nestatau namų, aš nevedu tautos“), pasirinko meno autonomiškumą vieninteliu kūrybinės egzistencijos principu. Į poetinės kūrybos centrą iškėlė estetinio suvokimo ir konstravimo galią, pakeitęs lietuviško lyrizmo emocinį atvirumą skeptiško intelekto pozicija, širdingų išsiliejimų stichiją – racionalia architektonika, užuominų punktyrą – ryškiu vaizdo kontūru. Studijuodamas … Daugiau…
Balys SruogaBalys Sruoga gimė 1896 metais vasario mėnesio 2 dieną Panevėžio apskrityje, Vabalninko valsčiuje, Baibokų vienkiemyje. Tėvai – Agota ir Pranciškus – nors ir didžiažemiai, gyveno įprasto valstiečio gyvenimą su jo darbų ciklu ir kasdieniais rūpesčiais. Vaikų Agota ir Pranciškus susilaukė aštuonių. Du iš jų mirė visai maži, o dukra … Daugiau…
Bažnyčia – parapijos centras Pirmoji Čedasų kaimo bažnyčia Viduramžių laikais pagrindiniai akcentai besikuriančioje visuomenėje buvo dvaras ir bažnyčia. Pirmąją Romos Katalikų bažnyčią apie 1516 metus Čedasuose pastatė Gedeonas Rajeckis. 1620 – 1644 metais bažnyčia atiteko reformatams, kurie čia skaitydavo pamokslus. Bet XVII amžiaus antrojoje pusėje jų parapija sunyko. Antroji Čedasų … Daugiau…
„Milžino paunksmės” interpretacija B.Sruoga- įvairiapusio talento rašytojas, palikęs ryškų pėdsaką daugelyje mūsų literatūros ir kultūros sričių. Sruoga- dramaturgas, dramaturgijos ir teatro tyrinėtojas. „Milžino paunksmė”- tikroji B.Sruogos dramaturgijos pradžia. 2 veiksmo, 3 paveikslo antroje scenoje B.Sruoga vaizduoja Jogailos monologą, kurį būtų galima pavadinti „Rašyk, rašyk…” Tai Jogailos išpažintis, sukrečianti savo dramatiškumu. … Daugiau…
Pagrindinis Vaičiulaičio kūrybos bruožas yra orientacija į amžinus, pastovius dalykus, nuvalytus nuo laiko apnašų, išgrynintus ir patikrintus. Tai meilė, supratimas, užuojauta, tolerancija, tikėjimas geraisiais žmogaus pradais. Rašytojas daug dėmesio skiria ir rašymo būdui – aiškiam, skaidriam, elegantiškam stiliui, meniškumas Vaičiulaičiui – pagrindinė sąlyga. Jo tekste estetinį pasigėrėjimą kelia taisyklingas ir … Daugiau…
“Baltaragio malūnas” – neįprastas kūrinys. Jame susikerta dvi vaizdavimo plotmės – realioji ir stebuklingoji. Kazio Borutos, romano autoriaus, meistriškumo dėka, perėjimo iš vienos plotmės į kitą, mes nepajuntame. “Baltaragio malūnas” yra labai sakmiškas ir paslaptingas kūrinys. Bene paslaptingiausias kūrinio veikėjas – velnias Pinčukas. Romano ,,blogiukas” gyvena Paudruvės pelkėse ir žmonėms … Daugiau…
DonKichotas Kvestimas, pozityvistas, konstruktyvus, demokratas Apibendrinantys bruožai Tai nepavargstantis naujų įdėjų generatorius, nuolat ieškantis naujovių, parodantis senų metodų ydas, paaiškinantis, kaip jas pakeisti. Jis mąsto abstrakčiai, linkęs tirti paslėptą objektų esmę. Gana įžvalgus, bet nemoka savo minčių aiškiai išdėstyti kitiems – jo idėjos atrodo šiek tiek “miglotos”. Don Kichotas lyg … Daugiau…
Ar Juza tragiškas herojus? (Pagal J.Baltušio romaną “Sakmė apie Juzą”)“Sakmė apie Juzą” – geriausias J.Baltušio kūrinys, kuriame autorius bandė pavaizduoti lietuvio charakterį, sukaupusį savyje ilgaamžę patirtį. Šio kūrinio pagrindinis herojus Juza – įdomus, patraukiantis skaitytoją savo charakteriu ir likimu, nesuprantamas keistuolis, mažakalbis, bet giliai jaučiantis žmogus. Juza per tamsus, kad … Daugiau…
Pirmiausia, žinoma, prieškambaris: pigi kabykla, dėžė batams, veidrodis metaliniais rėmais, pri- menančiais kapų tvoreles. Iš karto – durys į miegamąjį, kur tvyro apgaulingas paprastumas: raudonos užuolaidos, žydru dirbtiniu kailiu užtiesta dvigulė lova, džiuto kilimėlis, kietas, šiurkštus; tualetinis stalelis – pudra, kremai, kvepalai, šešėliai, dirbtinės blakstienos; sausos gėlės: saulutės, lapės uodegos, … Daugiau…
Perskaičius Birutės Pūkelevičiūtės kūrinį “Saulės rūmai”, užplūsta daugybė minčių ir emocijų. Mane labai žavi tai, kad autorė pasakoja apie savo paauglystės metus praleistus ,,Saulės” gimnazijoje – pastate kuriame, daugiau kaip po šešiasdešimties metų šį savo gyvenimo laikotarpį leidžiu ir aš. Vaikštau tais pačiais koridoriais, alsuojančiais kiekvieno, praleidusio čia nors akimirką, … Daugiau…
Čia turi būti titulinis lapas Turinys1. Turinys ….. 2 psl. 2. Įvadas …… 3 psl. 1. Terminai . 3 psl. 2. Egzistencializmo filosofijos apžvalga 3 psl. 2. Egzistencializmas 7 psl. 3.1 Srovės atsiradimo priežastys 7 psl. 2. Dramatizmas 8 psl. 3. Santykis su … Daugiau…
Aristotelis “Poetika”Pasirinkau “Poetiką”, nes poezijos, kūrybos klausimas man yra artimas. Dalykai, apie kuriuos kalba Aristotelis savo veikale atrodo seniai visiems žinomi, ir Aristotelis norėjo griežtai apibrėžti tuos remus, į kuriuos turi tilpti visi rašomi kūriniai. Nors man ir patiko kai kurie Aristotelio apibudinimai, mano manymu, kūryba – žmogaus sielos vaisius, … Daugiau…
TURINYSTURINYS 2 ĮVADAS 3 DALYVIŲ VARTOJIMAS 4 PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS 8 IŠVADOS 11 LITERATŪRA 12 ĮVADAS Kalbant apie taisyklinga dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio taisyklingą vartojimą reikėtų pirmiau aptarti kas tai yra dalyvis, pusdalyvis ir padalyvis. Dalyvis – veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių. Pusdalyvis yra veiksmažodžio forma turinti bendraties kamieną, priesagą –dam- ir derinamąsias … Daugiau…
1.Kuri pasaulio kalba seniausia? Egiptiečiai manė, kad jie atsirado pirmieji ir jų kalba yra seniausia. Tačiau ši jų nuomonė yra neteisinga. Nors kalbos mokslas pasiekė didelių laimėjimų, tačiau kuri pasaulio kalba yra seniausia, mes ir šiandien negalime atsakyti. 2.Ar galima sužinoti, kaip kirčiavo lietuviai prieš 3000 metų? Taip, galima. 1963m. … Daugiau…
Diskusija apie poeto Justino Marcinkevičiaus kūrybą nusitęsė per keletą literatūrinės ir kultūrinės spaudos leidinių. Šios diskusijos pradžia bene 2003 m. balandžio mėnesio “Naujojo Židinio-Aidų” numeryje pasirodžiusi tema “Marcinkevičiaus fenomenas”. Šiai temai nagrinėti žurnale skirtos trijų skirtingu autorių nuomonės, taip pat diskusija, vykusi “Naujojo Židinio-Aidų” redakcijoje, kurioje dalyvavo Eligijus Raila, Pranas … Daugiau…
MASTAIČIŲ PAGRINDINE M-KLA Darbo dainos REFERATAS Rašė:Vaidas Maksvytis Tikrino:Ieva Valutkevičienė Mastaičiai,2003 Darbas- daugumos žmonių gyvenimo būtinybė. Tad koks gali būti ryšys tarp sūriu prakaitu laistomos kasdienybės veiklos ir, rodos, praktinės naudos neteikiančių liaudies darbų. Kaimo žmonės dainas į pagalbą pasitelkė savo nuotaikai, jausmams išreikšti, ūpui pakelti. Dainuoti prieš ir po … Daugiau…
Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki? Kur toj puikybė jūsų pasidėjo? Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo, Kai balto miško lapeliai šlamėjo Ir senos pušys siūravo, braškėjo? Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, Katrų čilbančių teip ramu klausytis? Kur jūsų žvėrys, gyvuliai, žvėreliai? 10 Kur žvėrų olos, laužai … Daugiau…
Gražinos paveikslasGražina – Lydos kunigaikštytė. Ji pagrindinė Adomo Mickevičiaus poemos „ Gražina“ veikėja .Ji ištekėjusi už puikaus vyro Liutauro. O geriausias ir ištikimiausias jos tarnas Rimvydas. Gražina buvo išskirtinė moteris.Ji nebuvo tokia kaip visos „Kurios tik džiaugias židiniu namų“.Ji buvo labai rūpestinga, rūpinosi ne tik savo vyro reikalais, bet ir … Daugiau…
GAMTA RAŠYTOJŲ AKIMISDonelaičio „Metai“ – nepaprastas ir įvairiai reikšmingas lietuvių literatūros faktas. Tai pirmas tokio masto, lygio bei žanro kūrinys mūsų literatūros istorijoje, savitas ir įdomus reiškinys Europos kultūriniame kontekste. Pradėjus skaityti „Metus“, pirmiausia į akis krinta tikroviškas gamtos ir tiesiogiai su ja susijusios žmogaus buities traktavimas. Vaizduodamas būrų gyvenimą … Daugiau…
Ieva Simonaitytė (1897-1978) – lietuvių literatūros klasikė, kilusi iš Mažosios Lietuvos krašto. Jos gyvenimas buvo susijęs su šio krašto dramatiška istorija, žmonių gyvenimo būdu, jų kalba ir papročiais. I. Simonaitytės romane “Aukštųjų Šimonių likimas” svarbiausia ne įvykiai, o likimai. Pasakojama graudi istorija apie seną bajorą Šimonį ir jo vaikus, apie … Daugiau…