Konspektas

1.Chordiniai (Tipas Chordata) gyvūnai. |Tipas |CHORDATA | |Potipi|VERTEBRATA (STUBURINIAI) | |s |TUNICATA (GAUBTAGYVIAI) | | |ACRANIA (BEKAUKUOLIAI) | Chordinių tipui priklauso visi stuburiniai Vertebrata, be to kai kurie primityvūs jūrų gyvūnai- tunikatai Tunicata ir bekaukuoliai Acrania. Žemesnieji chordiniai neturi daugelio stuburiniams būdingų požymių, tačiau juos sieja panaši svarbiausių organų sistemų … Daugiau…

Virškinimas-tai fizinis ir cheminis maisto apdorojimas, kurio metu sudėtingos medžiagos suskaidomos i paprastesnius junginius, galinčius pereiti i limfą ir kraują (pasklisti po organizmą). Virškinimo sulčių veikiami baltymai virškinimo trakte baltymai suskyla į aminorūgštis, angliavandeniai-į gliukozę ir kitus monosacharidus, riebalai-i glicerolį ir riebalų rūgštis. Fermentai-baltyminės kilmės, bioligiškai aktyvios medžiagos, gaminami paties … Daugiau…

Judėjimo aparatas1.Judomojo aparato funkcijos 1. darbas 2.judėjimas 3.med�iagų apykaita4.Vidaus organų veiklos intensyvumas 5. kraujo gamyba2.Kraujo cheminė sudėtis: -vanduo 50 % -riebalai 15-16% -kitos organinės ir neorganinės med�iagos 34-35%3.Kaulai Kaulai sudaryti i� kaulinio audinio. Vaikų kaulai mink�tesni greičiau gali diformuotis.Kaulų i�rėtėjimas osteoporozė. 4.Fiziologinės stuburo kreivės 1.lordozės (i�linkimas į priekį) a)Kaklo b)juosmens … Daugiau…

VIRŠKINIMO ORGANŲ SISTEMA (v.o.s.) Virškinimo organų sistemą jungia daug įvairių organų, kurių pagrindinė funkcija aprūpinti organizmą energrtinėmis ir plastinėmis medžiagomis. Šios sistemos organai taip paruošia augalinės, bei gyvūninės kilmės medž., kad jas galėtų įsisavinti organizmas. Žmogaus v.o.s. sudaro 8-10 m. kanalas ir stambios virškinimo liaukos: kasa ir kepenys. V.o.s.prasideda burnos … Daugiau…

BIOLOGIJA Virusai ir bakterijos virusai Virusai (lot, virus – nuodas) yra įvairios formos negyvos dalelės (iki šiol nėra vieningos nuomonės ar virusas gyvas, ar negyvas organizmas), kurios turi tam tikrų bendrų bruožų. Visi virusais yra užkrečiami. Virusai nėra ląstelės. Viruso dydį galima palyginti su didele baltymo makromolekule. Paveikslėlyje pavaizduotas DNR … Daugiau…

JudėjimasPIRMUONIŲ JUDĖJIMAS AMEBA Kai citoplazmos srovė juda kurio nors vieno amebos paviršiaus taško kryptimi, toje vietoje atsiranda iškyšulys. Jis didėja , virsta kūno išauga – pseudopodija, į kurią suteka citoplazma, ir taip ameba pasislenka. EUGLENA Euglenos kūno forma judant mažai tekinta. Euglena gali tik šiek tiek susitraukti – sutrumpėti ar … Daugiau…

AUGALŲ SELEKCIJOS RAIDA IR PASIEKIMAI LIETUVOJE Augalų selekcija Lietuvoje pradėta 1922 metais, Dotnuvos selekcijos stotyje. Stoties įkūrėjas ir pirmasis jos vadovas buvo prof. D.Rudzinskas, savo selekcinę veiklą pradėjęs 1902 m. Maskvoje. Genetinė bazė naujų veislių kūrimui buvo surinktos vietinės augalų veislės bei selekcinė medžiaga, kurią prof. D.Rudzinskas sukūrė ankstesnėje savo … Daugiau…

Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus) – unikalus Australijos žemyno gyvūnas, turintis panašų į anties snapą, plėvėtas kojas ir panašią į bebro uodegą. Jis ir dvi echidnų rūšys yra vieninteliai, kiaušinius dedantys, žinduoliai, aptinkami žemėje. Tokie gyvūnai turi žemesnę, nei kitų žinduolių, kūno temperatūrą. Ančiasnapio snapas nepanašus į kietus paukščių snapus – tai … Daugiau…

Samanos Samanos priskiriamos augalams, nes turi netikras šaknis(rizoidus), stiebą ir lapus, o taip pat turi chlorofilo, todėl atlieka fotosintezę. Rizoidai- įtvirtina dirvožemyje. Stiebas- siurbia vandeni ir palaiko augalo forma. Lapai- siurbia vandeni ir atlieka fotosintezę. Sporų dėžutė- formuoja sporas. Samanos sugeria ir kaupia vandeni taip drėkindamos dirvožemi, o iš kiminu … Daugiau…

Diabetinė retinopatija Diabetinė retinopatija Cukrinis diabetas (CD) – viena sudėtingiausių, didelį medikų susidomėjimą kelianti mūsų amžiaus problema. Tai paaiškina šie faktoriai : • Nuolat didėja sergančiųjų CD (2010m. prognozuojama, jog pasaulyje bus beveik 240 milijonų sergančiųjų – dvigubai daugiau nei 1994 m.) • Vystosi ūmios ir lėtinės (vėlyvosios) komplikacijos, dėl … Daugiau…

Lasteles sandara Dauguma augalu ir gyvunu priklauso eukalijotams ju lasteliu sandara yra panasaus tipo.Augalu ir gyvunu lasteles skiriasi: Augalu:1)turi celiuliozine sienele;2)turi chloroplastus;3)turi centrine vakuole;Gyvunu:1)neturi sieneles;2)neturi chloroplastu;3)neturi centrines vacuoles. Augaliniu ir gyvuliniu lasteliu bendros strukturos ir funkcijos.1)Plazmine membrana-tai isorines lasteles augalas,reaguliuojantis medziagu patekima I lastele ir salinima is jos.PATENKA:maisto medz.,deguonis.Salinamas dioksidas.2)Citoplazma-yra … Daugiau…

1. ZOOLOGIJOS MOKSLO OBJEKTAS. Zoologija (gr.)- mokslas apie gyvūnus; tiksliau- mokslų sistema apie gyvūnus. Kiekviena stambi gyvūnų grupė tapo atskiros mokslo šakos tyrimų objektu. Teriologija- mokslas apie žinduolius, ornitologija- paukščius, entomologija- vabzdžius, malakologija- moliuskus, akarologija- erkes irkt. Zoologija apima gyvūnų morfologiją, fiziologiją, ekologiją, zoogeografiją, genetiką, paleontologiją ir daugelį kitų šakų. … Daugiau…

2. BIOLOGIJOS KRYPČIŲ RAIDA IR ISTORINIAI DUOMENYS Biologijos krypčių raida Istoriniai duomenys Paskaitos temos Biologijos krypčių raida BIOLOGIJA (bio.+ gr. logos — mokslas), gamtos mokslų šaka; mokslas apie gyvybę, kaip ypatingą materijos judėjimo formą. Tiria gyvybės kilmę, raidą ir įvairovę Žemėje, bendruosius jos reiškinius ir specifinius dėsnius, organizmų (mikroorganizmų, augalų, … Daugiau…

Pagal Europos Sąjungos Paukščių ir Buveinių Direktyvas saugomos ir Lietuvoje sutinkamos gyvūnų rūšys ir jų apsaugos bei naudojimo ypatumai Lithuanian species included into EU Habitat and Bird Directives and their national and international conservation status PAUKŠČIAI BIRDS Rūšis Statusas pagal ES Paukščių Direkty-vą Statusas pagal ES Buveinių Direktyvą Statusas pagal … Daugiau…

Fascioliozė, paramfistomozė Fascioliozė Pagrindiniai šeimininkai avys ir galvijai (dažniausiai). Tarpiniai šeimininkai moliuskai. Helmintai parazituoja tulžies latakuose, o nesubrendę migruoja kepenų parenchimoje. Prieš patekdami į kepenis būna 1-2 cm ilgio lapo formos. Subrendę helmintai būna 3,5 cm ilgio ir 1 cm pločio. Vystymasis Kiaušinėliai su išmatomis patenka į aplinką. Optimalioje temperatūroje … Daugiau…

Plaučiai. Pagrindiniai bronchai plaučiuose šakojasi ( panašiai kaip medis) į vis smulkesnius bronchus. Mažiausia šakelė vad.- bronchiole. Bronchiolės pereina į alveoles – tai vienasluoksnės pūslelės, išraizgytos kapiliarų tinklu. Plaučių alveolės, bronchų šakos ir sudaro plaučius. Pro alveolių ir kapiliarų sieneles vyksta dujų apykaita. Kraujyje O2 98 proc.perneša Hb – oksihemoglobinas. … Daugiau…

Nervinė reguliacija- nervų sistemos veikla koordinuojanti organizmo fiziologinius procesus. Nervinė ir humoralinė reguliacija sudaro vientisą neurohumoralinę reguliaciją. Informacija apie organizmo vidaus ir išorės pokyčius nervų sistema gauna iš receptorių taip tiesiogiai reaguodama į vidaus terpės pakitimus. Ši informacija nervinėmis skaidulomis ir smegenų laidais patenka į smegenų centrus. Centrinė nervų sistema … Daugiau…

LĄSTELĖS DALIJIMASIS Mitoze Mitozės tipai Mejozė (redukcinis dalijimasis) Dauginimasis ApvaisinimasKartų kaita Partenogenezė Gyvenimo ciklai Dauginimosi ciklai Kontracepcija Kontracepcija ir jos pasekmės Pasekmės gyvūnijai Dauginimasis yra vienas svarbiausių gyvybės požymių. Daugintis gali visi be išimties gyvi organizmai, pradedant bakterijomis ir baigiant žinduoliais. Tik dauginimasis palaiko kiekvieną gyvūnų ir augalų rūšį, ir … Daugiau…

1. Genetikos mokslas ir jo uždaviniai. Pagr genetikos uždaviniai – tirti genų perdavimą iš kartos į kartą, nustatyti, kaip genuose esanti informacija virsta požymiu. Genetika tiria vieną iš pagrindinių gyvų organizmų savybių – paveldimumą, todėl ji savaime atsiranda visų biologinių reškinių centre. 2. Genetikos metodai. 3. Genetikos mokslo raida. 4. … Daugiau…

ADP – adenozindifosforo rūgštis, sudaryta iš azoto bazės adenino, anglevandenilio ribozės arba monosacharido pentozės, fosforo rūgšties dviejų liekanų. Aerobai – organizmai, galintys gyventi tik gaudami laisvo deguonies Aktyvusis transportas – procesas, kai membraną baltymai gabena per membraną į ląstelę medžiagas, kurią koncentracija viduje gerokai didesnę negu išorėje. Proceso metu naudojama … Daugiau…

AKYS Akimis daug ką sužinome apie aplinkinį pasaulį.Kiekvienas akies obuolys yra 25mm skersmens,įstatytas kaukolės akiduobėn.Akyduobėse akys gali sukiotis,kad pamatytune daiktus viršuje,apačioje ir šonuose.Kiekviena akis turi judinamą lęšiuką ir kiek kitaip mato tą patį vaizdą.Abi akys veikia kartu;jas reguliuoja smegenys.Toka matymas vadinamas abiake rega.Per lęšiukus is lauko įėję šviesos spinduliai kuria … Daugiau…

3. GYVYBĖS SAMPRATA IR EGZISTAVIMO PAGRINDAI Struktūra būdinga gyvoms būtybėms Dalių sumavimas Gyvos būtybės gauna medžiagų ir energijos HomeostazėGyvos būtybės reaguoja Gyvos būtybės dauginasi ir vystosi Gyvos būtybės prisitaiko Gyvybė ir vanduo Pagrindiniai cheminiai elementai Baltymai Baltymų struktūra Nukleotidai ir nukleorūgštys Nukleotidų struktūra ir svarbiausi dariniai Nukleorūgščių struktūra ir funkcijos … Daugiau…

ENTOMOLOGIJA.Entomologija („entomon“ – vabzdys) – yra bendroji, žemės ūkio, miško, medicininė, veterinarinė entomologija. Tiria pagrindines vabzdžių savybes, organų veiklą, sandarą. Bendroji entomologija: morfologinė, išorinė, vidinė anatomija. Priklauso Arthropoda tipui Vabzdžiams yra artimesni vėžiagyviai. Mandibulinių potipis jungia nariuotakojus, vėžiagyvius ir vabzdžius. Vabzdžių klasei būdinga formų įvairovė. Aprašyta apie 1 mln. vabzdžių. … Daugiau…

Biologija Biologija yra mokslas apie gyvąją gamtą, jоs dėsnius. Graikiškai βίος (bios) reiškia gyvybę ar gyvenimą, o λόγος (logos) – žodį, sąvoką, mokslą. Terminą Biologija pirmą kartą pasiūlė 1802 m. Žanas Baptistas Lamarkas ir G. R. Treviranas (nepriklausomai vienas nuo kito). Biologijos sritys Biologija apima platų akademinių sričių spektrą: Anatomija … Daugiau…

Visus mitozės procesus ir vykdo MPF. Ciklino ir CPK kompleksas vykdo ląstelės pasidalijimą. Tokių kompleksų gali būti daug ir įvairių. MPF vykdo tik patį pasidalijimą. Kiti vykdo DNR replikaciją ir tt Ląstelės kontrolės genai kurie atsakingi už CPK. ciklinų gamybą, evoliucijos metu nedaug pakito. Ląstelė gali užtikrinti, kad pažeista DNR … Daugiau…

Biosfera- tai aplinka kurioje egzistuoja gyvybė. Ekobendrija- tai visi organizmai sutinkami tam tikroje teritorijoje. Ekosistema- tai ekobendrija su gyvenamaja aplinka. Ekosistema sudaro biota ir abijota. Kiekviena rūšis areole yra paplitus populiacijomis. Populiacijos paplitusios tose vietose kurios yra tinkamos tai rūšiai egzistuoti. Populiacija- tai vienos rūšies individų grupė, daugiau ar mažiau … Daugiau…

1. ŽMOGAUS ADAPTACIJOS Genetinė įvairovė nulemia vieną dalį žmogaus fenotipinio varijavimo. Individui sąveikaujant su aplinka, jos poveikyje taip pat labai įvairuoja organizmo morfologinės ir fiziologinės charakteristikos. Net homozigotiniai (genetiškai identiški) dvyniai ilgainiui ima skirtis fenotipiškai dėl aplinkos sąlygų įtakos. Pastebėti taip pat fenotipų kitimai tarp migrantų (japonų persikėlėlių į Havajų … Daugiau…

edszfdsgfdmzsnfcm,,bd kjSCmksnbd>

Javų ligos bei kova su jomis Kietosios kūlės (Tilletia spp.) Yra viena pavojingiausių kviečių ligų. Užkrėstus kviečius galima pastebėti grūdų pieninėje brandoje. Augalai žemesni, varpos pasišiaušusios, tamsesnės, stovi stačios. Varpose vietoje grūdų yra tamsūs kūlgrūdžiai, pilni grybo sporų. Kuliant kviečius sporos išdulka ir patenka ant sveikų grūdų. Augalai kietosiomis kūlėmis … Daugiau…

ARBATA Apie arbatos atsiradimą mums pasakoja trys seniausios ir gražiausios legendos. KinijaViena kiniečių legenda pasakoja apie imperatorių Shen Nungą. Jis gyveno apie 2750 metus prieš Kristų. Vieną saulėtą dieną, kai Shen Nungas virė sau vandenį, jam tiesiai į puodą įkrito keli lapeliai nuo krūmo, augusio šalia. Netrukus pasklido nuostabus aromatas, … Daugiau…