Konspektas

Mišrieji miškaiLapuočiai, palyginus su spygliuočiais, auga geresniuose dirvožemiuose. Todėl medynuose, kur derlingesnis dirvožemis, tarp spygliuočių (dažniausiai eglių) nemažai vietos užima lapuočiai – ąžuolas, uosis, kai kur liepa ir klevas. O pietinėje Respublikos dalyje dažnai įsimaišo ir skroblas. Tai plačialapis lapuotis, turintis stambesnius lapus nei kiti medžiai, augantis lėčiau, bet geresnės … Daugiau…

ŽMOGAUS ODA Žmogaus oda dengia kūną, saugodama po ja esančius darinius nuo fizinių traumų, mikrobinių sužeidimų ir vandens netekimo, reguliuoja kūno temperatūrą, padeda suvokti aplinką. EPIDERMIS Išorinis, plonesnis odos sluoksnis, plokščias sluoksniuotas epitelis, kurio ląst atsiranda iš nenutrūkstamai besidalijančių pagrindo ląst. Kai naujai susidariusios ląst yra stumiamos paviršiaus link ir … Daugiau…

Mus supa vis įvairesnė elektroninė aparatūra. Jau pas daugelį Lietuvos gyventojų namuose garbingoje vietoje stovi kompiuteris, prie kurio ilgas valandas dirba ar žaidžia tiek tėveliai, tiek ir jų atžalos. Kompiuteriai statomi auditorijose, biuruose, klasėse. Neretai studentiško bendrabučio nedideliame kambarėlyje stovi keli kompiuteriai ir nemažas kitokios aparatūros kiekis. Darbas būna organizuotas … Daugiau…

5. MITYBA IR MAISTO MEDŽIAGOS AUGALĖDŽIAI MĖSĖDŽIAI VISAĖDŽIAI MEDŽIAGŲ IR ENERGIJOS APYKAITA LĄSTELĖJE KAIP VEIKIA FOTOSINTEZĖ FOTOSINTETINANČIOS BAKTERIJOS FOTOSINTEZĖ JŪROSE BŪTINOS MEDŽIAGŲ APYKAITOS GRANDININĖS REAKCIJOS RŪGIMAS Maistas – tai kuras, kurio dėka gyvūnai išlieka gyvi. Jis teikia žaliavų augimui ir aprūpina ,,degalais“ raumenis bei kūno viduje vykstančius procesus. Gyvūnai ėda … Daugiau…

Skyrius. Oomikotai –oomycota, klasė-oomicetai-oomycetes. Oomicetų klasė yra vienitelė Oomikotų skyriuje. Tai didelė įvairovė primityvių vandens organizmų, taip pat nemažai specializuotų augalų parazitų. Oomicetams būdinga gerai išvystyta, į ląsteles nesuskirstyta, neląstelinė grybiena. Nelytiniu būdu dauginasi konidijomis ir zoosporomis. Nelytiniu dauginimosi būdu susidariusios zoosporos turi du žiuželius:vieną plunksnišką kita lygų. Lytinis jų … Daugiau…

Dvigeldžiai (geldutė) Kūno sandara Susideda iš visceralinės masės, mantijos ir kojos. Dvigeldis kiautasiš baltymo ir kalcio karbonato bei vidinio perlamutro, yra suveriamųjų raumenų. Virškinimas Burna-skrandis-žarna(virškinimo liauka)-žarna-analinė anga. Maitinasi filtravimo būdu. Nešamos dalelės prilimpa prie žiaunų ir blakstienėlės jas nuneša burnos link. Kvėpavimas Žiaunomis, drėkinamos išorinio vandens šaltinio. Kraujotaka Atvira, Perikardo … Daugiau…

ŽUVYSŠiandien pasaulyje yra iš viso 24000 rūšių žuvų. Žuvys priklauso bežandžių potipiui. Jos yra skirstomos į kremzlines ir kaulines rūšis. Kremzlinių žuvų ( ryklių, rajų, chimerų) pelekai yra nejudrūs, nes jie suaugę vienas su kitu. Šios žuvys hidrostatiką reguliuoja kepenimis. Iš viso yra 300 ryklių rūšių, iš jų tik 50 … Daugiau…

Pulsas. Kraujospūdis. Kraujo tekėjimo greitisPulsas.Tose vietose, kur stambios arterijos yra arti kūno paviršiaus, o po jomis yra kaulas, pavyzdžiui, vidinėje riešo pusėje, smilkiniuose, kaklo šonuose, apčiuopiami pulso tvinksniai.Kiekvieną kartą susitraukiant kairiajam širdies skilveliui, kraujas smarkiai atsimuša į aortos sieneles.Tada Arterijose atsiranda tvinkčiojanti spaudimo banga, kuri greitai plinta jų sienelėmis. Toks … Daugiau…

1 Planeta Žemė nutolusi nuo Saulės _150mln.km, 3-oji planeta nuo Saulės. Amžius 4,6mlrd.m. Prieš 4,2mlrd.m. Žemė pradėjo vystytis geologine raida. Prieš 3,5mlrd.m atsirado gyvybė. Iš Žemės atmosferos į kosminę erdvę gali patekti kai kurios lengvesnės dujos (kitos sulaikomos atmosferoje). 365000km nuo žemės skrieja Mėnulis.Žemės skriejimo orbita – elipsė. Žemės sukimasis … Daugiau…

Pagal vartojimą ir poveikį žmogaus organizmui vaistingieji augalai skirstomi:1.Širdį ir kraujagysles veikiantieji. 2.Kraujospūdį mažinantieji. 3.Centrinę nervų sistemą raminantieji. 4. Centrinę nervų sistemą stimuliuojantieji augalai. 5.Skausmą slopinantys augalai. 6.Temperatūrą mažinantieji. 7.Atsikosėjimą lengvinantieji: 8.Reumatą gydantieji: 9.Virškinamojo trakto uždegimą ir opas gydantieji: 10.Vidurių pūtimą mažinantieji: 11.Vidurius laisvinantieji: 12.Viduriavimą stabdantieji: 13.Virškinimą gerinantieji: 14.Tulžies išsiskyrimą … Daugiau…

Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465© Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI – XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2002. IntegruotAS gamtos mokslas Dalyko paskirtisIntegruotas gamtos mokslų kursas vidurinės mokyklos XI-XII klasėje skirtas tiems humanitarinį profilį … Daugiau…

PelkėsVažiuojant per Lietuvą ar pėsčiomis keliaujant po ją, gėrintis kraštovaizdžiu, galima išvysti iš pirmo žvilgsnio nykių vietų: tarsi kažkieno nuskriaustos, skurdžios pušaitės, kreivi berželiai, rodos niekad neišaugsiantys didesni, žemė apaugusi samanomis, kerpėmis. Pakeleivį viliotų uogomis nuberti spanguolynai. Pelkės – nuolat šlapi paviršiaus plotai, apaugę drėgmę mėgstančiais augalais. Svarbiausioji sąlyga pelkėms … Daugiau…

Vėžiagyviai Kūno sandara Kieta danga iš chitino. Galvoje yra pora sudėtinių akių ir 5 poros galūnių. Pirmos dvi poros yra prieš burną ir skirtos skutimui-antenulės ir antenos. Kitos 3 poros yra už burnos, jomis smulkinamas maistas. Yra 5 poros vaikščiomųjų galūnių, 1 pakinta į žnyples. Pilvelyje yra 4 p.. plaukiamų … Daugiau…

Įvairaus maisto – augalinio ir gyvulinio – pradžia yra žalieji augalai. Jų skiriamasis bruožas – fotosintezė, kurios metu neorganiniai junginiai virsta organiniais. Anglies dioksidą augalai ima iš oro (vandenyje gyvenantys augalai – iš vandens). Kad jis galėtų reaguoti su vandens molekule, reikia nemažai energijos, kurią suteikia saulė. Tačiau to neužtenka: … Daugiau…

Oda Oda (lot. cutis) – žmogaus ir gyvūnų kūno paviršiaus dangalas, kuris su specializuotais dariniais – plaukais, nagais ir odos liaukomis sudaro bendrąją kūno dangą. Bendras žmogaus odos paviršiaus plotas – 1,6 m². Žmogaus oda sudaryta iš epidermio (epidermis), tikrosios odos (corium, derma) ir poodžio (subcutis, hypoderma). Ji saugo organizmą … Daugiau…

*Mitozė (interfazė, profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – vyksta visose augalinėse, gyvūninėse ir grybų somatinėse ląstelėse. Jos metu susidaro dvi dukterinės ląstelės. Abi turi diploidinį chromosomų rinkinį. Genetiškai vienodos – kiekvienam dukteriniam branduoliui perduodama visa paveldimoji informacija. Sutrikus mitozės eigai, ląstelė žūva arba pakinta jos gyvybinė veikla – atsiranda mutacijos. Mitozės … Daugiau…

Virusai-neląstelinė gyvybės forma. 50 k. mažesni nei bakterijos. Virusai dauginasi tik gyvose ląstelės šeimininkėse, nes už ląstelės ribų nevyksta medžiagų apykaita ir nėra jokių gyvybės požymių, nes tam neturi fermentų. Virusas patekęs į ląstelę šeimininkę., panaudoja jos replikacijos sistemą ir baltymų sintezės kompleksą, dauginasi, sintetinasi virusinis baltymas. Virusai- ligų sukėlėjai, … Daugiau…

VIRŠKINIMAS IR MITYBA Virškinamųjų traktų palyginimas Dauguma gyvūnų turi kokią nors žarną arba virškinamąjį traktą, kur maistas suvirškinamas iki mažų maistinių medžiagų molekulių, galinčių pereiti plazminę membraną. Virškinimas padeda palaikyti homeostazę, teikdamas ląstelių gyvybę palaikančias medžiagas. Virškinamajame trakte 1) maistas nuryjamas, 2) suskaidomas į mažas molekules, kurios gali pereiti plazmines … Daugiau…

Pagrindiniai inžinerinės ekologijos aspektai: mikroklimatas, vibracijos, elektromagnetinė spinduliuotė, radiacija. Aspektai vertinami ekologiniu, higieniniu, landšaftiniu ir urbanistiniu požiūriu. Ekologinis požiūris – žmogus turi prisitaikyti prie gamtos, nepažeisti vandens sistemos, kad automobilių išmetamųjų dujų koncentracija neviršytų normos, nutekamieji teršalai, išsaugoti želdinius, reljefą, pusiausvyrą tarp žmogaus ir aplinkos. Higieninis požiūris – vertinama pagal … Daugiau…

okslininkai?A.Levenhuko mikrooskopiniai stebejimai, laikomi mikrobu tyrinejimo pradzia, paskatino kitus tyrinetojus gilinytis i mirkopasaulio paslaptis.L.Pasteras (1822-1895) pradejo mikroorganizmu nasuja, fizoologijos, tyrinejimo laikotarpi.jis irode,kad mikrobai vieni nuo kitu skiriasi ne tik isvaIZDA,BET IR GYVYBINE VEIKLA.JIE ARDO NEGYVAS GYVUNU IR AUGALU LIEKANAS,GADINA MAISTP PRODUKTUS IR GERIMUS,SKALDO BALTYMUS- SUKELIA PUVIMA ir ivairiu produktu rugima. … Daugiau…

Nervinis organizmo funkcijų reguliavimasŽmogaus smegenys lemia sąmoningą žmogaus veiklą, abstraktų mąstymą, gebėjimą dirbti, kalbėti, bendrauti su kitais žmonėmis, kurti ir suprasti meną. Nervų sistemos reikšmė. Organizmo funkcijas daugiausia reguliuoja nervų sistema. Jutimo organai dirginimus iš aplinkos nuolat perduoda nerviniams centrams. Jie lemia organizmo reakciją į dirgiklį. Žmogaus nervų sistema yra … Daugiau…

NUKLEORŪGŠTYS Nukleorūgščių makromolekulės yra informacijos nešikliai – jose saugoma genetinė informacija, jos padeda genetinę informaciją realizuoti bei perduoti ją palikuonims. Jas sudaro monomerai nukleotidai. Nukleotidai. Nukleotidas – tai molekulė, sudaryta iš trijų medžiagų – azotinės bazės, monosacharido (ribozės ar dezoksiribozės) ir fosforo rūgšties – molekulių liekanų. Nukleorūgščių azotinės bazės yra … Daugiau…

Populiacinės bangos- tai populiacijos gausumo svyravimai Populiacijos dydis- tai individų skaic. populiacijoje Populiacijos tankis-individų sk. Tam tikrame ploto vienete Koperacija-organizmų gyvenimas grupėmis ,ne pavieniui Populiacija-viena nuo kitos atskirtos tos pacios rūsies grupės Konkurencija-organizmai kovoja dėl geresnės vietos,maisto, patelės toks runktyniavimas rūšies viduje Popul. Ekologinė niša-tai ne tikvieta, kurioje gyvena popul., … Daugiau…

ParazitologijaŽmogaus parazitų morfologinė ir biologinė – epidemiologinė klasifikacija  Parazitologija (gr.parasitos – įnamis, veltėdis, logos – mokslas)  Parazitologija – mokslas tiriantis parazitus, jų sandarą, gyvybinę veiklą, prisitaikymą gyventi šeimininko organizme, vystymosi ciklus, parazitizmo reiškinius, parazitų sukeliamas ligas.s Parazitai skirstomi:  1.Tikruosius – tai organizmai, kuriems parazitinis gyvenimas yra būtina … Daugiau…

01. Augalų ir gyvūnų audinių sandara ir funkcijų palyginimas. Audinys – tai visuma ląstelių, panašių savo sandara ir atliekamomis funkcijomis. Visi augaliniai audiniai yra skirstomi į gaminamuosius ir pastoviuosius. Gaminamieji audiniai sudaro sėklų gemalą, jų yra stiebų bei šaknų viršūnėse ir šonuose, taip pat įsiterpusių kai kurių augalų stiebuose, lapkočiuose, … Daugiau…

KIAULYTĖ (Parotitis epidemica) Tai ūminė virusinė infekcija, pirmiausia apimanti seilių liaukas. Kiaulyte, arba epideminiu parotitu, vadinama liga gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai serga mokyklinio amžiaus vaikai. Pagrindinis šios ligos požymis – padidėjusi prieš ausies kaušelį ir už jo esanti paausinė seilių liauka. Pirmieji požymiai – tai nestiprus … Daugiau…

Žemėje gyvena maždaug 1 250 000 gyvūnų rūšių. Iš jų apie 80 yra vabzdžiai, priskiriami nariuotakojų tipui. Jau vien skaičiai rodo vabzdžių klasės klestėjimą, be to, jie visame pasaulyje paplitę plačiau už kurią kitą nors grupę. Visur esantys vabzdžiai Nedaug yra jūrose gyvenančių vabzdžių; kai kurie jų gyvena vandens paviršiuje, … Daugiau…

Organizmo funkcija reguliuoja nervų sistema(nervinis reguliavimas) ir cheminės medžiagos, patenkančios į kraują- hormonai(humoralinis reguliavimas). Hormonai- tai biologiškai labai aktyvios medžiagos, susidarančios vidaus sekrecijose(endokrininėse) liaukose.(veikia medž.apykaitą,organizmo augimo, vystymosi procesus) Vykstant neurohumoralinio reguliavimo procesams, visas organizmas dirba darniai, gali prisitaikyti prie įvairių aplinkos pokyčių, palaikoma pastovi jo vidinė terpė. Organizmą sudarančių ląstelių, … Daugiau…

VitaminaiVitaminais (lot. Vita – gyvenimas ) buvo pavadintos maisto sudėtinės dalys, esančios jame mažiausiais kiekiais, bet labai reikalingos normaliam žmogaus ir gyvulių gyvenimui. Kai vitaminų chemine prigimtis dar buvo nežinoma, juos sąlygiškai žymėjo lotyniškomis raidėmis. Nors dabar vitaminų struktūra nustatyta, vietoj ilgų cheminių pavadinimų tebevartojamas įprastinis žymėjimas raidėmis. Pastaruoju metu … Daugiau…

PAPRASTOJI KRAUJAŽOLĖ Daugiametis, 10-70cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis plonas, šakotas, gausiai išleidžiantis palaipų. Stiebas status, truputi briaunotas, apaugęs trumpais plaukeliais, lapuota viršūnė dažnai šakota. Lapai pražanginiai, pailgai lencetiški, 2 arba 3 kartus plunksniškai suskaldyti, apatiniai apie 20cm, viršutiniai trumpesni, apatinė pusė nusėta taškinėmis liaukutėmis. Žiedai graižuose, kurie savo ruožtu stiebo … Daugiau…