Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Lietuvių kalba, viso 2356 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Lietuvių kalba.
Jonas Mačiulis, pasirašinejęs Maironiu, gimė 1862 metais Pasandravyje (dabar Raseinių raj.) turtingo valstiečio šeimoje.Mokėsi namie, nuo 1873 metų Kauno gimnazijoje. Mėgo literatūrą, ypač lenkų poetų ir rašytojų Adomo Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio. Pats ėmė rašyti eilėraščius. Baigęs gimnaziją (1883), išvyko į Kijevo universitetą studijuoti literatūros. Čia susipažino su Puškino, … Daugiau…
XX a. lietuvių literatūros panoramoje Balys Sruoga – viena iš pastebimiausių figūrų. Savo reikšme literatūros raidai jis neabejotinai prilygsta patiems įžymiausiems šio laikotarpio lietuvių rašytojams, o interesų platumu, kūrybos gausa ne vieną jų ir pranoksta. Akivaizdžių jo įvairiapusio talento pėdsakų randame daugelyje mūsų literatūros sričių, ir visur jie – pastebimi, … Daugiau…
Analizė Bernardas Brazdžionis „Šaukiu aš tautą“ B. Brazdžionio eilėraščių rinkinį „Šaukiu aš tautą“ sudaro pilietiniai, patriotiniai eilėraščiai, kuriuose dominuoja tiesioginis idėjos išsakymas, iškilminga kalbėsena. Avangardistinio laikotarpio agitacinio pobūdžio eilėraštis „Šaukiu aš tautą“ susilaukė didelio susidomėjimo Atgimimo metu. Eilėraščio lyrinis „aš“ kalba kaip oratorius, šauklys. Jis save vadina protėvių dvasia ir … Daugiau…
Antanas Škėma- žymiausias katastrofinio modernizmo atstovas XXa. vidurio lietuvių literatūroje, išsakęs didžiuosius Vakarų civilizacijos sukrėtimus išgyvenusio žmogaus dvasinę patirtį ir suradęs meninę kalbą, tinkamą išreikšti suskilusiam žmogaus pasauliui, nevilties, grėsmės, baimės ir aistringo prarastų vertybių ilgesio išgyvenimams. Škėmos kūryba labai autobiografiška, jis atsisako klasikinių prozinio pasakojimo bei draminės kalbos formų. … Daugiau…
Adomas Mickevičius – romantizmo epochos rašytojas. Keliaudamas po platujį pasaulį parašė daug kurinių. Gyvendamas Kaune jis sukurė „Gražiną“. To meto menininkai savo kūriniuose išaukštindavo vyrą, jo gerasias savybes pabrėždavo, o blogąsias pasistengdavo susilpninti, paslėpti. Adomas Mickevičius – priešingai – savo kūrinyje išaukštino moterį. Tačiau jo Gražina -tai ne to meto … Daugiau…
Gamta ir žmogus „Kodėl žmogus gamtoje atsigauna?“Gamta – visas materialus pasaulis – visa materija, apimanti įvairių formų energiją. Tai, kas nepaliesta žmogaus. Gamta apima visa, kas egzistuoja – biotinę ir abiotinę aplinką – biologinius organizmus, jų elgesį, ypatybes bei juos supančią terpę. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų esame bent kartą miške … Daugiau…
Henriko Radausko eilėraščio „Laiškai sau pačiam“ interpretacijaHenrikas Radauskas – moderniosios literatūros atstovas, estetinės poezijos meistras, siekęs meninio tobulumo, susikūręs savitą stilių bei poetinį pasaulėvaizdį. Jo eilėraščių centre – daiktų ir reiškinių pasaulis, išreiškiantis asmenybės nerimą, atsiribojimą nuo pasaulio, realaus gyvenimo problemų. Būtent toks ir yra H. Radausko eilėraštis „Laiškai sau … Daugiau…
Henriko Radausko eilėraščio “Mergaitė pajūry” interpretacija Henrikas Radauskas – lietuviško eilėraščio meistras. Poetas gamtoje, aplinkoje, buityje ieško grožio, estetinių emocijų, meninės prassmės. Grožis tampa aukščiausia vertybe, o meno kūryba – vienintele gyvenimo prasme. Radausko eilėraštis “Mergaitė pajūry” sudarytas iš dviejų posmų, kurių kiekvienas yra tarsi padalintas pusiau. Vaizdas primena impresionisto … Daugiau…
Antanas Strazdas aštuoniolikto amžiaus poetas. Gimęs 1760 metais. Strazdas buvo baudžiauninkas, tačiau pabėgo nuo savo šeimininko ir pasivadinęs Antanu Drazdausku sukurė knygelę „Giesmės“. Ši giesmė paraštyta aštuoniolikto amžiaus kalba, joje daug slavizmo. Tekste kalbama daugiskaitos trečiuoju asmeniu „mes“. Žodis „pulkim“ giesmės pradžioje reiškia ne veiksmą, o dvasios būseną. Žmonės raginami … Daugiau…
Tokia jau žmogaus prigimtis – jis nuolat priešinasi nepalankiems aplinkos veiksniams. Ne tik priešinasi, bet ir nugali, jei ne dabar, tai rytoj, jei ne aš, tai kiti. Žmogus unikalus tuo, kad šios kovos ir laimėjimai akivaizdūs, tik deja, ne visi juos sugeba pastebėti ir įvertinti. Visa tai V. M. Putinas … Daugiau…
1 BILIETAS 1. Lietuvių liaudies pasakos arba mitologinės sakmės. Vienos pasakos arba sakmės analizė pasirinktu aspektu. 2. V. Mačernio poezija. Pasirinktų eilėraščiu analizė. 1. Pasaka – tai pasakojamosios tautosakos rūšis. Jų pagrindą sudaro pramanyti įvykiai, veikėjai – „gražus melas“, kuris patinka ir mažiems, ir dideliems. Lietuvių liaudies pasakos žanriniu atžvilgiu … Daugiau…
Henrikas Radauskas (1910-1970) – Nepriklausomos Lietuvos lyrikas, augęs ir brendęs Lietuvoje, kūrybos viršūnių pasiekęs išeivijoje. Henrikas Radauskas gimė 1910m. Krokuvoje (Lenkijoje). Augo Gikonių kaime, Rozalimo valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Pirmąjį pasaulinį karą praleido Rusijoje, Sibire (Novo-Nikolajevske) lankė pradžios mokyklą. 1921m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Studijų metais … Daugiau…
„Gatvės žmonės“: gyvenimas be namų Per keletą pastarųjų dešimtmečių daugelio šalių miestuose formuojasi naujas reiškinys – benamių subkultūra, kurios atsiradimą lėmė didėjantis atotrūkis tarp turtingų ir vargšų. Kartą į ją patekus, labai sunku iš išsiveržti, kadangi žmonės prisitaiko ir net įpranta prie tokio gyvenimo būdo. Benamiais paprastai laikomi žmonės, neturintys … Daugiau…
Pirmoji žmonijos pažanga įvyko, kai žmogus paėmė į ranką akmenį ir suvokė, kaip jį būtų galima panaudoti, taip jie stengėsi išvesti savo gentį, tautą į geresnį ir šviesesnį gyvenimą. Nuo to laiko praėjo 55tūkst. metų.Dabar gyvename XXI amžiuje, turime beveik viską, ką prieš amžių buvo aprašę geriausi fantastai. Televizorius, kompiuteris, … Daugiau…
„Baltaragio malūno“ folkloriškumasAr galima būtų įsivaizduoti tikrovėje ant aukšto Udruvės kalno stovintį Baltaragio malūną, jo šeimininką, pražilusį Baltaragį, gražuolę jo dukrą Jurgą, pas kurią vis važiuoja piršliai su jaunikiais, bet niekas neatvažiuoja, nes jiems sukliudo Paudruvės pelkių velnias Pinčiukas? Tikrovėje tokių dalykų nėra, taigi K.Borutos romane yra nemažai mitų ir … Daugiau…
Šiuolaikinis miestas – tai ne tik gyvenamieji ir pramonės rajonai, sudėtingos transporto ir inžinerinės komunikacijos, bet ir aplinka, kurioje žmogus gyvena, dirba, mokosi ir poilsiauja, bendrauja su kitais žmonėmis. Taigi mieste reikia sudaryti tinkamas sąlygas šiai žmonių veiklai ir suformuoti humanišką aplinką šiuolaikinės bendruomenės poreikiams tenkinti. Miesto gyventojai ir ūkio … Daugiau…
Funkciniai stiliai Stilius Vartojimo sritis St. f – ja arba paskirtis Stiliaus ypatybės (bruožai) 1. Buitinis Kasdieninė aplinka Paprastas bendravimas, nesudėtingos informacijos perdavimas. • neoficialumas • dialogai • trumpinimas • ekspresyvumas • nutylėjimai 2. Mokslinis Mokslinė sfera: labaratorijos, teoriniai sampratavimai, mok. argumentų ir didelių prasmės idejų aptarimas. Perteikti mokslinę informaciją, … Daugiau…
BarokasXVI a. pab. – XVII a. Europoje kuriamas naujųjų laikų menas, vyksta svarbūs pokyčiai valstybių ir politikos istorijoje, žmonių sąmonėje. Greta klasicizmo XVI – XVII a. suklesti ir barokas: literatūra, teatras, architektūra, skulptūra, tapyba, muzika, sukuriama baroko meno teorija, estetika.Baroko sąvoka žinoma jau XVIII a. pabaigoje. XIX a. pab. vokiečių … Daugiau…
Antanas Baranauskas – lietuviško žodžio saugotojas ir puoselėtojas„ Graudus yra mažos tautos ir jos kultūros likimas: amžinas budėjimas, amžina gynyba“, kalbėjo poetas Justinas Marcinkevičius viename lietuviškam žodžiui skirtame renginyje. Kai 1904 metų gegužės mėn. 7 dieną caras Nikolajus II panaikino spaudos lietuviškais rašmenimis draudimą, šis įvykis, anot to meto kalbininkų, … Daugiau…
Adomas MickevičiusPasaulinės literatūros olimpe Adomas Mickevičius stovi greta Goethes, Schillerio, Byrono, Puškino. Tai iškiliausia Vidurio Europos literatūros figūra, pakelta į aukštybes „tautų pavasario“ bangos. Lenkams Adomas Mickevičius – Lenkijos nepriklausomybės pranašas ir lenkiškumo simbolis. Lietuviams – savo žemės ir savo istorijos augintinis, ištaręs šventus žodžius: „Lietuva, mano tėvyne…“ Gudams – … Daugiau…
Jaunystės metai. Mickevičius Vilniuje ir Kaune. A. Mickevičius gimė 1798 m. Zaosės sodyboje, netoli Naugarduko (dabartinėje Baltarusijos Resp.), nusigyvenusių bajorų šeimoje. Jo tėvas buvo advokatas, labai populiarus ir aplinkinių gyventojų gerbiamas žmogus. Būsimasis rašytojas mokėsi vietinėje domininkonų mokykloje, o ją baigęs, 1815 m. įstojo į Vilniaus universitetą. Pradžioje studijavo fizikos … Daugiau…
J.Grušas “Meilė, džiazas ir velnias”. Kūrinio analizė Juozas Grušas (1901 – 1986) 1967 m. parašė dramą “Meilė, džiazas ir velnias”. Pavadinimas simbolinis. Gėris ir blogis (meilė ir velnias) grumiasi šiuolaikiniame pasaulyje, kurį simbolizuoja džiazo vaizdinys. Rašytojas svarsto amžinus dalykus, mąsto paie žmogaus gerumą ir apie išsigimimo, nužmogėjimo priežastis. Dramos veiksmas: … Daugiau…
Macernio “vizijos” Įžanga„Vizijos“ – reikšmingiausias Mačernio eilėraščių ciklas. Poetas jį rašė labai jaunas, vos aštuoniolikos – dvidešimt vienerių metų. Atkakliai ieškojo atsakymų į jaunystėje iškilusius klausimus: kodėl žmogus ateina į šį pasaulį, kokia gyvenimo prasmė? Mąstyti jam padėjo skaitytos knygos. „Vizijų“ ciklas sudarytas iš įžangos, septynių regėjimų ir pabaigos. Būdamas … Daugiau…
Adomas Mickevičius (1798-1855) Adomas Mickevičius – pasaulinio masto rašytojas, rašęs lenkų kalba, vienas žymiausių romantizmo atstovų visuotinėje literatūroje. Jis gimė 1798m. gruodžio 24d. Zaosėje, netoli Naugarduko (dab. Baltarusijoje). Tėvas buvo Minsko matininkas ir dirbo advokatu Naugarduko teisme, motina – ekonomo duktė. Šeima turėjo Harbatovičių, Zaosės dvarus ir namą Naugarduke. Tai … Daugiau…
GRAIKŲ LYRIKA Atsiranda VII a. pr. Kr. 1) Deklamuojamoji Elegija – jos būdavo giedamos puotose ir liaudies sueigose. Mimnensis pirmas rašė meilės lyriką. Tirtajas – rašė patrijotines elegijas. Jambas – () pradininkas Archilakas. Atsiranda monologas. Pokalbis su siela. 2) Dainuojamoji (melika) Monodinė – suklesti VII a. pr. Kr. Pab. Lezbo … Daugiau…
Ar puikybė vis dar nuodėmė?Visi žmonės vienaip ar kitaip yra išpuikę. Vieni puikuojasi savo išvaizda, kiti turtais, treti taip pat nelieka nuošaly ir randa kuo pasipuikuoti prieš kitus. Žinoma, didžiuotis tuo, ką turi, galima, bet per įkyrus pranašumo rodymas ir dažnas gyrimasis perauga į puikybę. Dažnai žmonės nejaučia ribų ir … Daugiau…
EKSKURSIJA Į VĖŽIAKOJO SODYBĄPirmoji mūsų klasės naujos klases ekskursija buvo tikrai smagi. Kelionė buvo suplanuota į už Trakų esantį kaimelį Vėžiakojį. Daugiau nei puse klasės važiavusių moksleivių gerai pasilinksmino ir pailsėjo: pasikaitino gerai iškūrentoj pirty, pasimaudė ežere (buvo ir lieptelis), taip pat buvo futbolo, tinklinio, krepšinio aikštelės. Visi puikiai praleido … Daugiau…
Esė ,,Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mintis iš Biblijos)Kasdien susiduriu su žmonėmis. Vieni mane traukia, žavi, man su jais gera ir malonu. Su kitais dėl išorinio įspūdžio ar gilesnių priežasčių nenorėčiau bendrauti. O Biblija mus moko mylėti savo artimą- kiekvieną žmogų- Dievo kūrinį, prie kurio neretai nelabai linksta širdis. … Daugiau…
Alfonsas Čipkus lyg tikrąjį savo paties ženklą pasirinko Alfonso Nykos – Niliūno pavardę. Šis žmogus į lietuvių literatūrą įėjo kaip poetas, kritikas ir vertėjas. Tiksli jo gimimo data nežinoma, bet manoma, kad A.Nyka-Niliūnas gimė 1919 metais (kai kurioje literatūroje galima rasti 1920 m.) Nemeikščių kaime, Utenos apskrityje. Gimtinės kraštovaizdis – … Daugiau…
B. Vilimaitės novelės „Per Želvių girelę“ interpretacija B. Vilimaitė yra akyla gyvenimo stebėtoja. Tai rašytoja realistė, kurios dėmesio centre- socialinė ir moralinė problematika. Jos psichologinės prozos kūriniai turi didelę apibendrinančią galią. Juose parodomos svarbiausios laikmečio problemos, paprastas, silpnas bei skriaudžiamas žmogus. Šio autorės kūrybai būdingas minimalizmas, lakoniškumas, todėl jos novelės … Daugiau…