Žinios ir informacija visomis temomis
Kasdien mums prireikia išsamios informacijos įvairiomis temomis. Šiame informaciniame kataloge rasite informacijos visomis mokslo, verslo, mokymosi, išsilavinimo temomis, kurią galėsite pritaikyti savo darbui, mokslui ir informacijos analizei. Talpinami tekstai ir kiti rašiniai padės jums pagilinti žinias ar rasti pavyzdį. Nesvarbu kokia yra jūsų tema ir rašomas tekstas, geri šaltiniai visada yra būtini norint parašyti išsamiai ir pagrįsti savo nuomonę. Dauguma tekstų yra nemokami, o norimą informaciją galėsite rasti per paiešką ar pagal kategorijas.
Vasario 7 d. yra Clyde Tombaugh gimtadienis (mirė 1997 m. sausio 17 d., Las Cruces, Nju Meksiko valstija). Jis gimė 1906 m. Ilinojaus valstijoje netoli Streator miestelio ir užaugo fermerio šeimoje į šiaurės vakarus nuo Burdett miestelio. 1925 m. baigė Burdett aukštesniąją mokyklą. Jaunystėje Clyde tyrinėjo dangų savo paties pasigamintu … Daugiau…
[pic]Žemė – trečia pagal nuotolį nuo Saulės planeta. Ji, kartu su Merkurijumi, Venera, Marsu, priskiriama prie vidinių planetų. Vidinėmis vadinamos todėl, nes jos yra tarp Saulės ir asteroidų žiedo. Planetos, esančios už šio asteroidų žiedo, vadinamos išorinėmis. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita, 29,8 km/s vidutiniu greičiu; Žemės siderinis periodas … Daugiau…
PAUKŠČIŲ TAKO TYRINĖTOJAI Saulės sistema, kurios centre spindi Saulė, yra nedidelė dalelė maždaug 200 mlrd. žvaigždžių jungiančios sistemos, vadinamos Galaktika. Tai paplokščia sistema, ir žiūrint išilgai jos pagrindinės plokštumos, viena kryptimi matome daug žvaigždžių. Dėl to žvaigždės Paukščių Take atrodo išsidėsčiusios labai tankiai ir vietomis net susilieja. Paukščių Takas ryškiausias … Daugiau…
Saulės sistemos planeta, penkta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 13.06 km/s vid. greičiu. Dėl greito sukimosi apie ašį jo skritulio paplokštumas matomas net pro mažai didinantį teleskopą. Pagal spindesį (didžiausias yra -2 ryškio) tarp planetų Jupiteris yra antras po Veneros. Kampinis skersmuo _40″. Jupiterį gaubia tanki … Daugiau…
Žvaigždžių vidaus sandara Žvaigždės yra didelės masės ir skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti daugiausia iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesnių elementų priemaiša. Jų paviršiaus temperatūra būna nuo 50-100 tūkst. K iki 1500-2000 K. Einant gilyn temperatūra, slėgis ir tankis didėja. Saulės centre temperatūra pasiekia 15 mln. K, o tankis … Daugiau…
Povilas Vaitkus Mėnulio judėjimas ir jo įtaka Žemei Mėnulis (lot. Luna) – astrologijoje savarankiška planeta. Žinomas kaip augantis (Artemidės fazė) ir dylantis (Persefonės/Hekatės fazė) dangaus kūnas. Po Saulės tai pats ryškiausias dangaus objektas. Jam pavaldžios tokios sritys, kaip kuklumas, mielaširdingumas ir kitos aukštojo plano emocijos, kasdieniai ir namų reikalai. Pasaulinėje … Daugiau…
Rūkymo poveikis vaisiaus ir embriono vystymuisi TABAKO KENKSMINGOS MEDŽIAGOS Tabako dūmuose yra 4000 cheminių junginių. Svarbiausios tabako dūmų kenksmingos medžiagos yra: 1. Nikotinas – lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, kuri stipriai veikia nervų sistemą. Jis skatina kraujagyslių spazmus ir pagreitina aterosklerozės atsiradimą. Svarbiausia yra tai, kad nikotinas sukelia priklausomybę. … Daugiau…
Žvaigždžių vidaus sandaros, chem. sudėties ir kitų charakteristikų lėtas negrįžtamas kitimas. Žvaigždės susidaro iš šaltos tarpžvaigždinės medžiagos dėl jos dujų atomų, molekulių ir dulkių gravitacinės sąveikos. Gravitacinio traukimosi stadijos medžiagos gniužulas vadinamas prožvaigžde. Kai prožvaigždė pasiekia Hercšprungo ir Raselo diagramos pagr. seką ir beveik nustoja trauktis, prasideda jos žvaigždinė stadija; … Daugiau…
Salininkų vidurinės mokyklos 10b klasės mokinės Junetos Baranauskiatės Referatas “Žvaigždės ir žvaigždynai”2004, Vilnius Astronomijos medžio šešėlyje. Nerasi žmogaus, kuris giedrą vakarą nebūtų grožėjęsis žvaigždėtu dangaus skliautu: vienas, pavargęs nuo dienos darbų, ieško jame nusiraminimo, kitas – įkvėpimo, trečias – savosios žvaigždės… Bežiūrint į žvaigždes, visiems kyla aibė klausimų. Žvaigždynai – … Daugiau…
Mėnulis – Žemės palydovasMėnulis – vienintelis natūralus Žemės palydovas ir kol kas vienintelis dangaus kūnas, kurį aplankė žmogus. Pirmieji ant Mėnulio paviršiaus nužengė Nylas Armstrongas ir Edvinas Oldrinas. Tai įvyko 1969 m. liepos 21 d. Mėnulis skrieja aplink Žemę gana ekscentriška orbita, o jo vidutinis nuotolis lygus 384 400 km. … Daugiau…
Saulės kalendoriusKalendorių sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipų galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Metų pradžia pagal šį kalendorių yra laikoma diena, kada pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo prieš saulėtekį po dviejų … Daugiau…
Nptūnas Neptūnas – aštunta nuo Saulės planeta, jis priskiriamas prie planetų- gigančių. Jo orbita kai kur kerta Plutono orbitą. Dar Neptūno orbitą kerta Galilėjo kometa.Jo vidutinis atstumas nuo Saulės lygus apie 4500 mln. km. Tai reiškia, kad šviesa nuo Saulės iki Neptūno eina daugiau nei 4 valandas. Vieneri metai ten … Daugiau…
Barnardo žvaigždė yra M4 spektrinės klasės rudoji nykštukė ir, nepaisant jos artumo, yra per silpna, kad pamatyti ją be teleskopo. Jos regimasis ryškis – 9,57. Palyginimui: Sirijus – -1.5 (šviesiausia naktinio dangaus žvaigždė). 6 ryškumo žvaigždės tai silpniausios plika akimi matomoms žvaigždėms, o 9,57 yra gana toli už šios ribos. … Daugiau…
Šiolaikinis mokslas turi nemaža žinių iš astronomijos ir glaudžiai su ja susijusių kalendorių istorijos. Senovėje astronomijos centrai Vakaruose buvo Babilonas, Finikija, Aleksandrija, Atėnai, Roma; Rytuose – Indija, Vidurinė Azija, Kinija. Prie Saulės kalendoriaus sukūrimo nemažai prisidėjo didieji astronomai. Chronologijos tėvu laikomas Eratostenas (276 – 194 m. pr. M. e.). Jis … Daugiau…
Avinas Tai pirmasis iš 12 Zodiako žvaigždynų, kuriais metų metais keliauja Saulė, Mėnulis ir planetos. Pirmasis, aišku, ne todėl, kad prasideda raide „A“. Prieš 8000 metų trumpiausiomis žiemos dienomis Saulė būdavo Avino žvaigždyne: daugelyje tautų žmonės meldėsi ir aukojo avinui, prašydami paleisti Saulę. Avino žvaigždyne buvo pavasario lygiadienio taškas. Žyniams … Daugiau…
Žvaigždės — tai didelės masės ir didelio skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti daugiausia iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesnių cheminių elementų priemaiša. (Plazma (gr. plasma — lipdinys, darinys) vadinamos jonizuotos dujos, kuriose įvairiarūšių elektringųjų dalelių koncentracija yra vienoda, todėl sistema beveik neutrali.) Žvaigždės skleidžia elektromagnetines bangas (šviesos, ultravioletinius, Rentgeno … Daugiau…
TurinysKaip susidarė Saulės sistema? 2 Žemė 3 Evoliucija 3 Ekosfera 4 Žemės magnetinis laukas 4 Vandens planeta 5 Žemės palydovas – MĖNULIS 6 Naudota informacija 8 Turinys 9 Kaip susidarė Saulės sistema? XVII a. teko galutinai atsisakyti teiginio, kad Žemė yra pasaulio centras, ir pripažinti, kad tai tik eilinė Saulės sistemos planeta. O Niutonui įrodžius, kad danguje, kaip ir … Daugiau…
S A T U R N A S Fizikos Referatas Roberta Kiudytė, 10b SATURNAS Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės (lent.). Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 9.64 km/s vid. greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai … Daugiau…
PlutonasTai tolimiausia Saulės sistemos planeta. Ir mažiausiai išstudijuota. Ji buvo atrasta 1930 metų kovą. Tai padarė amerikietis astronomas K. Tombo. Vėliau Plutonas buvo rastas ir ankstesnėse dangaus nuotraukose, pradedant nuo 1914 metų. Nuostabi Neptūno ir Urano atradimo istorija iš tikrųjų prasideda nuo Urano atradimo, nes jei nebūtų Urano stebėjimų, du … Daugiau…
Saulė ir viskas, kas juda aplink ją, sudaro SAULĖS SISTEMĄ. Didžiausi kūnai, judantys aplink saulę, yra PLANETOS. Planetos skrieja aplink saulę, veikiamos jos traukos. Lyginant su žvaigždėmis, planetos labai mažos. Jos nepalyginamai arčiau Žemės. Todėl penkios iš jų – Venera, Jupiteris, Saturnas, Marsas ir Merkurijus – matomos plika akimi. Visos … Daugiau…
Žvaigždės yra didelės masės (10’28 – 10’32 kg) ir skersmens (3•10’5 – 10’9 km) įkaitusios plazmos rutuliai, spinduliuojantis elektromagnetinius spindulius (šviesos, ultravioletinius, rentgeno, infraraudonuosius), elektringąsias daleles (žvaigždinį vėją – daugiausia protonus ir elektronus) ir neutrinus. Žvaigždės yra sudarytos iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementų priemaiša. žvaigždžių gelmėse vyksta … Daugiau…
Saulė ir jos spektrasSaulė yra viena iš maždaug 200 milijardų mūsų Galaktikos žvaigždžių. Visatos mastu Saulės vaidmuo nereikšmingas – ji viso labo tik geltona G spektrinės klasės nykštukė; mūsų planetų šeimoje – Saulės sistemoje – Saulė yra pagrindinis, viską lemiantis kūnas. Saulė daug didesnė už Žeme. Ji susideda iš vandenilio … Daugiau…
Žmogaus gyvenimas nuo fizinio kūno mirties iki naujo užgimimo Sakoma: ,,miegas panašus į mirtį“, ,,miegas yra mažoji mirtis“, po kurios prisikeliama, t.y. pabundama. Užmigdamas, žmogus išeina iš kūno laikinai, kelioms valandoms, o mirdamas palieka jį negrįžtamai. Apleisdamas kūną, žmogus tuo pačiu išeina ir iš šio pasaulio, kuris nustoja jam egzistavęs. … Daugiau…
Merkurijus – planeta, skriejanti arčiausiai Saulės. Nuo jos nutolusi per 57,9 mln. km. Ši planeta taip pat yra viena iš mažiausių visos Saulės sistemos planetų. Merkurijus aplink savo ašį apsisuka per 58 d. ir 13 h. , o aplink Saulę apskrieja per 87 d ir 23 h. Tačiau aplink Saulę … Daugiau…
Reiškiniai, kai Mėnulio diskas uždengia Saulės diską. Skiriami visiškieji ir daliniai. Visiškasis Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis yra arti perigėjaus ir abiejų diskų centrai beveik sutampa. Tada ant Žemės krinta apskritas Mėnulio šešėlis, kuris nebūna didesnis kaip 270 km. Šešėlį supa apskritas pusšešėlis, kurio skersmuo 3000-4500 km. Ten matomas … Daugiau…
JupiterisToli anapus asteroidų žiedo skrieja didžiausia planeta Jupiteris. Jos masė daug didesnė negu visų kitų planetų suminė masė, todėl kartais sakoma, kad “Saulės sistema susideda iš Saulės, Jupiterio ir visokios smulkmės”. Jupiterio vidutinis nuotolis nuo Saulės 778 mln. km, skriejimo aplink Saulę periodas 11,86 m., sinodinis periodas (vidutinis laiko tarpas … Daugiau…
astronomija 2003 TURINYSPratarmė 1 1. Visata ir mokslas 7 2. Arčiausieji Visatos objektai – Žemė, Saulė ir Mėnulis 18 3. Saulės imperija; Grožis ir pavojai – planetos, asteroidai ir kometos 29 4. Saulės imperija; Nuolatinis judėjimas 40 5. Kosminės kelionės 49 6. Saulės imperija; Atsiradimas ir likimas 59 7. Ką senovės išminčiai žinojo … Daugiau…
Saulės atmosfera ir spinduliavimasPro įprastą teleskopą galima pamatyti tiktai ryškų Saulės paviršių, arba fotosferą, ir tokius darinius kaip dėmės, granulės bei žiburiai(šviesūs šviesos dariniai virš fotosferos). Saulės atmosferą plika akimi arba pro teleskopą galima pamatyti tik visiško užtemimo metu, kai Mėnulis užstoja Saulės skritulį. Saulės atmosferai tirti ne užtemimo metu … Daugiau…
Kaip pasiekti kosminius greičiu, kokie varikliai gali suteikti kosminiams aparatams tokius milžiniškus greičius? Esame pastebėję, kad dušo rankenėlė, paleidus vandenį, juda priešinga vandens srovei kryptimi; pripūstas vaikiškas balionas paleistas neužrištas skrajoja, blaškosi, lyg turėtų motorėlį; stovint ant riedučių ir metus sviedinį, nuriedama į priešingą pusę; šūvio metu parako dujos kulką … Daugiau…
PLUTONAS Plutonas – tolimiausia Saulės sistemos planeta. Ir mažiausiai išstudijuota. Ji buvo atrasta 1930 metų kovą. Tai padarė amerikietis astronomas K. Tombo. Vėliau Plutonas buvo rastas ir ankstesnėse dangaus nuotraukose, pradedant nuo 914 metų. Plutona daugelis siūlė vadinti tiesiog Lowell. Flagstaff observatorijos personalas pasiūlė Kroną, Inervą ir Plutoną. Po kelių … Daugiau…