Žinios ir informacija visomis temomis
Kasdien mums prireikia išsamios informacijos įvairiomis temomis. Šiame informaciniame kataloge rasite informacijos visomis mokslo, verslo, mokymosi, išsilavinimo temomis, kurią galėsite pritaikyti savo darbui, mokslui ir informacijos analizei. Talpinami tekstai ir kiti rašiniai padės jums pagilinti žinias ar rasti pavyzdį. Nesvarbu kokia yra jūsų tema ir rašomas tekstas, geri šaltiniai visada yra būtini norint parašyti išsamiai ir pagrįsti savo nuomonę. Dauguma tekstų yra nemokami, o norimą informaciją galėsite rasti per paiešką ar pagal kategorijas.
Teleskopai. Hablo kosminis teleskopas 1. TELESKOPAI Teleskopas yra pagrindinis astronomų instrumentas. Be jo mūsų žinios būtų labai ribotos, nes kiti instrumentai, pavyzdžiui, veikiantys spektroskopo principu, yra susiję su teleskopu, kuris surenka jiems reikalingą šviesą. Daug metų didžiausias pasaulyje buvo 508 cm skersmens Maunt Palomaro observatorijos (JAV) reflektorius, pastatytas Džordžo Elerio … Daugiau…
Baltų kalendoriusPirmųjų žmonijos istorijoje kalendorių pagrindą sudarė Mėnulio ciklas. Jį imta skaičiuoti dar paleolito medžiotojų bendruomenėse. Gamta žmogui dovanojo patogų laiko matuoklį. Kas kelios paros kintanti Mėnulio išvaizda buvo labai patogi laiko atskaitai. Žvelgdamas į Mėnulio atmainas pirmykštis žmogus pajuto laiko tėkmę ir išmoko jį skaičiuoti. Todėl ir sudievino blyškiaveidį … Daugiau…
[kas yra žvaigždė]: žvaigždės yra didelės masės ir didelio skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, susidarę iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementø priemaiša. žvaigždžių gelmėse vyksta branduolinės reakcijos. Jų metu vandenilis virsta heliu ir sunkesniais elementais. Reakcijų metu išsiskirianti energija palaiko žvaigždžių spinduliavimą. [žvaigždžių vidaus sandara]: Branduolinių reakcijų metu atsiradusi … Daugiau…
Mėnulis yra artimiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384 400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis: jo skersmuo 3476 km, masė lygi ‘/81 Žemės masės. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą.Mėnulio kilmės hipotezės Mėnulis oficialiai vadinamas Žemės palydovu, bet … Daugiau…
Su-27 – vienvietis viršgarsinis fronto naikintuvas ir naikintuvas – perėmėjas. Naujos kartos naikintuvo kūrimo darbai pradėti “Kulono” konstruktorių biure, 1969 metais. Projektui vadovavo Pavlas Osinovičius Suchovas. Septyniasdešimtųjų viduryje buvo suformuluota naikintuvo koncepcija. Ji numatė sukurti manevringą naikintuvą, turintį didelį skrydžio nuotolį, galingą ginkluotę, naujausias taikymosi ir navigacijos sistemas. Naikintuvas turėjo … Daugiau…
Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl – Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus … Daugiau…
Saulės sistemą sudaro viena žvaigždė Saulė, devynios didžiosios planetos ir įvairūs mažesni kūnai pvz.: kai kurių planetų palydovai. Visus šiuos kūnus valdo Saulė, kuri yra daug kartų už juos masyvenė ir tik viena spinduliuoja. Kiti Saulės sistemos kūnai šviečia tik atspindėta Saulės šviesa, ir, nors danguje atrodo ryškūs, sunku patikėti, … Daugiau…
SAULĖS ELEMNTAI Žodis fotogalvaninis kilęs iš Graikų žodžio Šviesa ir fiziko A. Volto kombinacijos. Jis reiškia tiesioginį saules virtimą energija tai ir atlieka saules elementai. Virtimo procesas pagristas foto efektu kurį pirma karta atrado Alexander Bequerel 1839m. Fotoefektas apibudinamas teigiamų ir neigiamų krūvių nešėjų išlaisvinimu apšvietus paviršių. KAIP VEIKIA SAULĖS … Daugiau…
Marsas dėl raudonos spalvos pavadintas romėnų karo dievo vardu. Kitos civilizacijos Marsą vadindavo taip pat su šiuo pažymiu susijusiais vardais. Pavyzdžiui, egiptiečiai vadino „Her Desher“, kas reiškė „Raudonas“. Marsas turi du palydovus: Fobą ir Deimą. Fobas yra didesnysis Marso palydovas. Jo forma netaisyklinga: 27 x 22 x 19 km, orbitos … Daugiau…
ĮvadasSaulę, Mėnulį, žvaigždes ir kitus dangaus kūnus žmogus stebėjo nuo savo egzistavimo pradžios. Jis jau ankstyvajame paleolite žvaigždes jungė į žvaigždynus ir suteikė jiems pavadinimus, kūrė apie juos mitus. Tai rodo didelį senovės žmogaus sumanumą, nepaprastą kūrybiškumą. Dangaus šviesulius senovės žmogus susiejo su savotiškomis fantastinėmis būtybėmis. Sekdami Mėnulio fazes nuo … Daugiau…
Galaktikų spiečiai, galaktikų grupės Galaktikų telkiniai, kurių narius sieja tarpusavė gravitacija. Mažesni telkiniai, turintys nuo kelių iki kelių dešimčių galaktikų, dažniausiai vadinami galaktikų grupėmis. Galaktikų spiečiai susideda iš šimtų ir tūkstančių galaktikų. Vidutinės galaktikų spiečių masės ~1015 M , skersmenys 5-15 mln. šm. Galaktikų spiečiai grupuojasi į galaktikų superspiečius, kurių … Daugiau…
Dangaus kūnams tirti reikia giedro ir gryno oro bei tamsaus dangaus. Tiek senoji Vilniaus universiteto observatorija (įkurta 1753 metais), tiek ir Vilniuje, šalia Vingio parko esanti universiteto observatorija (įkurta 1921 metais) pamažu atsidūrė miesto ribose, todėl teko ieškoti naujos vietos. Vieta naujai observatorijai buvo parinkta Molėtų rajone 70 km į … Daugiau…
ŽemėSaulės sistemos planeta, trečia pagal nuotolį nuo Saulės. Pagal masę yra pirma tarp Žemės grupės planetų ir penkta tarp visų planetų (lent.). Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 29.8 km/s vid. greičiu; apskrieja ją per metus. Arčiausiai Saulės (perihelyje) Žemė būna apie sausio 3 d., toliausiai nuo Saulės (afelyje) – … Daugiau…
Mėnulis Mėnulis yra artimiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis: jo skersmuo 3476 km, masė lygi 1/81 Žemės masės, pabėgimo greitis 2,4 km/s. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą. Mėnulio judėjimas Teigti, kad … Daugiau…
1877 m. Asafas Holis (1829-1907) pro Vašingtono observatorijos (JAV) 66 cm skersmens refraktorių atrado du Marso palydovus; vėliau jie bus pavadini Fobu ir Deimu. Palyginti su Mėnuliu, abu jie itin maži. Palydovai spindi labai blyškiai, dėl to, nepaisant daugelio mėginimų juos aptikti, tai padaryti pavyko tik 1877m. Fobas ir Deimas … Daugiau…
Saulės sistemaSaulės sistemą sudaro pati saulė, devynios didžiosios planetos (žemės grupės planetos: merkurijus, venera, žemė, marsas; didžiosios planetos: jupiteris, saturnas, uranas, neptūnas; prie šių tipų nepriskiriamas – plutonas), daugybė mažų planetų (asteroidų), kometoidų, meteorinių kūnų, dulkių ir dujų.Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis negu žemės, paviršius nusėtas daugybe įvairasių dydžių kraterių. … Daugiau…
Dangaus kūnų judėjimas Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus . Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl Žemė apsisuka apie savo ašį per 24 valandas. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą.Į Saulę atsisukusioje Žemės pusėje yra diena ,o priešingoje pusėje –naktis. Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems … Daugiau…
“ Kiekvienam Žvaigždės skirtingos. Keliautojams žvaigždės – tai kelio rodyklės. Kitiems tik menki žiburėliai. Mokslininkams žvaigždės – tai problemos…” (A. de Sent Egziuperi). Giedrą be Mėnulio naktį danguje matyti apie 2500 žvaigždžių . Vienos ryškios, tarsi žiburiai, kitos silpnutės, vos įžiūrimos, buriasi grupelėmis, švytinčiomis grandinėlėmis per dangaus skliautą nusidriekia. Žvaigždėtas … Daugiau…
Astronominės interneto svetainės, kuriose kalbama apie ateivius yra antros pagal lankomumą, po sekso svetainių. Tokios svetainės lankytojus pritraukia savo neįtikėtinamomis istorijomis, kaip: “aš mačiau skraidančią lėkštę”, “mane buvo pagrobę ateiviai” ar net “aš turiu vaiką nuo ateivio”! Gal iš ties tie žmonės yra matę ar patyrę kažką panašaus, tačiau mes … Daugiau…
Mënulis – vienintelis kosminis kūnas, kurio atstumas ir matmenys yra žinomi nuo priešteleskopinių laikų. Kadangi jo atstumas nuo Žemės palyginti nedidelis, dieninis paralaksas lygus kone 1o, todėl nesunkiai išmatuojamas. Jau Vilniaus astronomas A. Diblinskis savo “ Astronomijos šimtinėje” (1639) pateikia Mėnulio paralaksą 57’38” ir atstumą nuo Žemės – 367000 km. … Daugiau…
1766 m. vokiečių astronomai Johanas Ticijus ir Johanas Bodė sugalvojo paprastą formulę planetų nuotoliams nuo Saulės reikšti. Pagal ją apskaičiuoti šešių tuomet žinomų planetų atstumai labia nedaug skyrėsi nuo tikrųjų. Ji tiko ir 1781 m. atrastam Uranui. Tačiau tarp Marso ir Jupiterio orbitų ties 2,8av aiškiai trūko vienos planetos, ir … Daugiau…
Planetos, svarbiausi kosmonautikos Įvykiai Saulės sistema parengė rita bertulytė SVARBIAUSI KOSMONAUTIKOS ĮVYKIAI 19571004 Į orbitą aplink Žemę paleistas pirmasis dirbtinis palydovas „Sputnik–1“ (TSRS); 1959 Pirmasis TSRS automatinis zondas „Luna 1“praskriejo pro Mėnulį; Pirmąkart perduotos nematomosios Mėnulio pusės nuotraukos iš zondo „Luna 3“; 1961 04 12 Rusas Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju … Daugiau…
Žvaigždės – Visatoje labiausiai paplitę dangaus kūnai. Žvaigždės yra didelės masės ir skersmens įkaitusios plazmos rutuliai iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementų priemaiša. Jos skleidžia elektromagnetinius spindulius, elektringąsias daleles ir neutrinus. Žvaigždę kaitina ties jos centru ir aplink jį vykstančios termobranduolinės reakcijos tarp vandenilio ir kitų elementų atomų … Daugiau…
Saulės sistemaNaujos informacinės technologijos ženkliai keičia informacijos prieinamumo ir platinimo galimybes, o tai neišvengiamai veikia mokymosi ir mokymo organizavimo būdus.Saulės sistemą sudaro: ✓ Saulė; ✓ 9 planetos; ✓ Planetų palydovai; ✓ Asteroidų žiedas; ✓ Kometos; ✓ Meteoritai ir meteorai. ✓ [pic]Saulė – tai viena žvaigždė milijardus žvaigždžių jungiančioje sistemoje, kuri … Daugiau…
Visatos modeliaiStacionari ir begalinė Visata. Nors kosmologijos elementų galima įžvelgti daugelio įžimiausių pasaulio mąstytojų pažiūrose, jos apžvalgą pradėsime nuo paties paprasčiausio, bet drauge ir sudėtingiausio Visatos modelio. Tai begalinė laike ir erdvėje, stacionari ir tolydinė Visata. Erdvė joje trimatė, euklidinė. Tokią Visatą – tolygiai užpildytą žvaigždėmis ir galaktikomis euklidinę erdvę … Daugiau…
TurinysŽymiausi užfiksuoti NSO pasirodymai Rosvelo incidentas NSO gali būti žmogaus kūriniai Įžanga Ar egzistuoja ateiviai? Ar esama gyvybės kitose planetose? Ar jie kada nors lankėsi žemėje ir netgi prisidėjo prie mūsų civilizacijos kūrimosi ar padėjo pamatą jos griuvimui? Ar neatpažinti skraidantys objektai (NSO) tai tik lakios žmonių fantazijos vaisius? Kaip … Daugiau…
TurinysMarso charakteristika 2 – 3psl. Marso pavadinimo kilmė 3psl. Trumpai apie Marsą 4psl. Marso palydovai 5psl. Marso tyrinėjimai 6 – 7psl. Paslaptingi Fobo krateriai 8psl. Nuotraukos 9– 10psl. Naudota literatūra 11psl.Marso charakteristika Pusiaujo skersmuo 6794.4 km Ašigalinis skersmuo 6754.6 km Paplokštumas 0.0058 Masė 6.419•1023 kg (0.1074 Žemės masės) Vid. tankis 3.93 g/cm3 Laisvojo kritimo pagreitis (prie paviršiaus) 3.71 … Daugiau…
Turinys Įvadas 3-4 lapas Saulės sistema ir planetos 5-6 lapas Merkurijus 6-7 lapas Venera 7-8 lapas Žemė 8 lapas Marsas 8-9 lapas Jupiteris 9-10 lapas Saturnas 10-11 lapas Uranas 11 lapas Neptūnas 12 lapas Plutonas 12-13 lapas Saulė 13 lapas Naudota medžiaga 14 lapas Įvadas Saulės sistemą sudaro pati saulė, devynios didžiosios planetos (žemės grupės planetos: merkurijus, venera, žemė, marsas; didžiosios planetos: jupiteris, … Daugiau…
Saturnas – septintoji Saulės sistemos planeta, vienas įdomiausių dangaus kūnų, kurį supa švytintis žiedas. Tai paskutinė planeta, kurią giedrą naktį galima matyti plika akimi. Saturnas žinomas nuo neatmenamų laikų. Kaip ir kitos didžiosios planetos (Jupiteris, Uranas, Neptūnas) Saturnas yra dujinė planeta. Jis aplink ašį apsisuka per 10 h. ir 14 … Daugiau…
ĮvadasKas yra Saulės sistema? Paprastas klausimas, į kurį nesunkiai galėtume atsakyti. Daugelis atsakytų trumpai ir lakoniškai: Saulės sistema tai saulė ir apie ją skriejančios planetos. Tačiau toks atsakymas nėra visiškai tikslus net dėl kelių priežasčių. Pirma, Saulės sistema neapsiriboja tik mums žinomomis nuo pradinių klasių planetomis, antra, tarp planetų ir … Daugiau…