Kasdien mums prireikia išsamios informacijos įvairiomis temomis. Šiame informaciniame kataloge rasite informacijos visomis mokslo, verslo, mokymosi, išsilavinimo temomis, kurią galėsite pritaikyti savo darbui, mokslui ir informacijos analizei. Talpinami tekstai ir kiti rašiniai padės jums pagilinti žinias ar rasti pavyzdį. Nesvarbu kokia yra jūsų tema ir rašomas tekstas, geri šaltiniai visada yra būtini norint parašyti išsamiai ir pagrįsti savo nuomonę. Dauguma tekstų yra nemokami, o norimą informaciją galėsite rasti per paiešką ar pagal kategorijas.
Mėnulis3
Mėnulis Mėnulis yra artmiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis: jo skersmuo 3476 km, pabėgimo greitis 2,4 km/s. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą. Kiek sveria mėnulis Svoris – labai svarbi kūno savybė, … Daugiau…
Lėktuvų heinkel istorija
Ernst Heinkel Vokiečių aviakonstruktorius Ernst Heinkel gimė 1888 metų sausio 24 dieną Grunbach mieste (Viurtembergo žemėje), 1907 – 1911 metais mokėsi Štutgarto Aukštojoje Technikos mokykloje. 1908 metais susižavėjo aviacija – jį įkvėpė pirmieji Zeppelin`o dirižablių skrydžiai. 1909 metais pradėjo savo pirmojo lėktuvo statybą – tai buvo Farmano tipo biplanas. 1911 … Daugiau…
Marsas5
Saulės sistemos planeta, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 24.1 km/s vid. greičiu . Geriausiai matomas opozicijos metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija (ji pasikartoja vidutiniškai kas 14 m.). Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna … Daugiau…
Astronomija3
ĮVADAS XX amžiaus pradžioje astronomų tarpe vyko didžiulės diskusijos apie objektus, vadintus nebulomis. Kai kurie astronomai tikėjo, kad nebulos – tai tiesiog maži mūsų Galaktikos žvaigždžių spiečiai. Kiti nebulas laikė tolimais žvaigždžių spiečiais, didesniais nei pats Paukščių takas. 1924 metais E.Hablas išmatavo atstumą iki vienos iš nebulų – Andromedos nebulos. … Daugiau…
Mėnulis2
MėnulisMėnulis yra artmiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km. Mėnulio skersmuo 3476 km, jo spindulys – 1,737 . 106. Mėnulio masė yra 7,37 . 1022 kg. Laisvojo kritimo pagreitis mėnulio paviršiuje – 1,623 m/s2. Mėnulio skriejimo aplink Žemę periodas 27,3 d. Per tiek pat laiko … Daugiau…
Score
Pirmasis pasaulio komunikacinis palydovas buvo Projektas SCORE (Signal Communication by Orbiting Relay Equipment), paleistas 1958 m. gruodžio 18 d. Kanaveralo kyšulyje Atlas B raketa. Tarp kitų pirmųjų, tai buvo pirmasis sėkmingas Atlaso, kaip kosminės paleidimo raketos, bandymas. Šioje ankstyvoje pasaulinių kosmoso programų stadijoje – Sputnik 1 ir 2 buvo paleisti … Daugiau…
Astronomijos samprata
Astronomija (gr. astron – žvaigždė, nomos – dėsnis) – tai mokslas, tiriantis dangaus kūnų ir jų sistemų judėjimą, sandarą bei vystymąsi. Dangaus šviesulius žmonės ėmė stebėti dar žiloje senovėje. Pagal jų padėtį ir judėjimą danguje orientavosi medžiodami ar keliaudami. Žvaigždės rodydavo kelią jūrų laivams ir dykumų karavanams. Sekdami Mėnulio fazes, … Daugiau…
Novos
Novos – glaudžios dvinarės žvaigždės, kurių vienas narys baltoji nykštukė, o antras narys – raudonoji milžinė ar submilžinė. Normaliame būvyje novos, atrodo, yra labai karštos melsvai baltos subnykštukės, kurių paviršiaus temperatūra siekia 50 000 C. Su dvilypumu gali būti susijusios ir sprogimo priežastys. Jos netikėtai sužimba, t.y. ima staiga pūstis, … Daugiau…
Galaktika
Astrofizikai, stebėdami tolimas visatos galaktikas, nutolusias milijardus šviesmečių nuo žemės, per pastaruosius metus aptiko nemažai tamsiosios energijos egzistavimo įrodymų. Tarptautinė mokslininkų grupė pasinaudojo Hubble teleskopo duomenimis, norėdama aptikti tamsiosios energijos pėdsakų mūsų galaktikos ribose. Pagal gautus duomenis superkompiuteris pateikė tokį Visatos vaizdą: milijardai galaktikų, tarsi iškilusios salos tamsiosios energijos vandenyne, … Daugiau…
ZvaigZdZių evoliucija
Žvaigždžių evoliucija Visos žvaigždės susiformavo iš dujų ir dulkių debesų, vadinamų ūkais. Debesies viduje formuojasi maži debesys, jie sukasi, kondensuojasi, veikiami gravitacijos traukiasi i centrą. Kai medžiaga suspaudžiama, jos temperatūra kyla. Medžiagai įkaitus iki 10 milijonų laipsnių prasideda branduolinės reakcijos – vandenilis virsta heliu – gimsta žvaigždė. Karščiausios žvaigždės yra … Daugiau…
Jupiteris ir jo palydovai
JupiterisTai didžiausia ir masyviausia saulės šeimos planeta. Jupiterio masė didesnė už visų kitų didžiųjų planetų bendrą masę net pustrečio karto. Tačiau iki Saulės masės jam dar toli gražu: iš vienos Saulės būtų galima padaryti beveik 1050 tokių kosminių kūnų kaip Jupiteris. Vidutiniškas Jupiterio tankis – pats artimiausias Saulės tankiui: 0,08 … Daugiau…
Vilniaus observatorija
Vilniaus ObservatorijaIštakos Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos galėjo būti panaudojamos ir astronominiams … Daugiau…
Didžiosios planetos saturnas
Trumpai apie Saturną________________________________________ Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita vidutiniškai 9.64 km/s greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos atstumo kinta nuo -0.2 iki 1.3 ryškio. Susiplojęs, nes greitai … Daugiau…
Astronomija ir kalendoriai
Senovėje astronomijos centrai Vakaruose buvo Babilonas, Finikija, Aleksandrija, Atėnai, Roma; Rytuose – Indija, Vidurinė Azija, Kinija. Prie Saulės kalendoriaus sukūrimo nemažai prisidėjo didieji astronomai. Chronologijos tėvu laikomas Eratostenas (276 – 194 m. pr. M. e.). Jis apskaičiavo žemės spindulį (6311 km.)ir pasiūlė skaičiuoti pagal metus, o ne pagal karalių, faraonų, … Daugiau…
Meteorai
Mažesnio negu l km skersmens kūnai, skriejantys aplink Saulę ir planetas, vadinami meteoroidais (gr. meteoron — atmosferos reiškinys, eidos — pavidalas), arba meteoriniais kūnais. Tai kometų liekanos ar asteroidų nuolaužos. Dideliu greičiu (11—72 km/s) įlėkęs į Žemės atmosferą, meteoroidas dėl trinties smarkiai įkaista ir sudega virsdamas švytinčiu meteoru, arba bolidu … Daugiau…
Vilniaus astronomijos obstervatorijos istorija
VILNIAUS ASTRONOMIJOS OBSTERVATORIJOS ISTORIJAIštakos Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos galėjo būti panaudojamos … Daugiau…
Kosminio tyrimo problemos dirbtiniai žemės palydovai kasdieniniame gyvenime kosminių kelionių reikšmė
REFERATAS Kosminio tyrimo problemos, dirbtiniai žemės palydovai kasdieniniame gyvenime, kosminių kelionių reikšmė Mažeikių Pavasario vidurinės mokyklos 12c klasės mokinio Igno Karnatovo Raketos senovėje XXI a. pradžioje vienintele priemone, leidžiančia išvystyti pirmąjį kosminį greitį (8 km/s) lieka raketa. Nors idėja panaudoti raketas kelionėms į kosmosą atsirado XIX a. pabaigoje, bet pats … Daugiau…
Merkurijus1
MERKURIJUS.Merkurijus, arčiausiai Saulės esanti Saulės sistemos planeta, ilgą laiką buvo astronomams tikra mįsle. Nebuvo tiksliai išmatuotas jo sukimosi aplink savo ašį periodas. Dėl to, kad Merkurijus neturi palydovų, nebuvo tiksliai žinoma masė. Artumas prie Saulės trukdė vykdyti paviršiaus tyrinėjimus. Tuo metu, kai planetos spektrai teigė apie tai, kad planeta neturi … Daugiau…
Mėnulis
MėnulisMėnulis yra artmiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis: jo skersmuo 3476 km, masė lygi 1/81 Žemės masės, pabėgimo greitis 2,4 km/s. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą. Mėnulio judėjimas Teigti, kad Mėnulis … Daugiau…
Venera2
Senovëje ne tik paprasti þmonës , bet ir daugelis mokslininkų manė, kad Aušrinė ir Vakarinė – tai šviesuliai, kažkodėl nepasirodantys danguje tuo pačiu metu. Tik garsusis graikų mokslininkas Pitagoras vienas pirmųjų buvo įsitikinęs, kad Aušrinė ir Vakarinė yra tas pats šviesulys. Venera, antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta, yra beveik … Daugiau…
Miestas mėnulyje
Mėnulio paviršiuje nuo senų laikų buvo aptinkama objektų, primenančių įvairius technogeninius darinius. Tačiau 1822-ieji Mėnulio tyrimo istorijoje buvo ypatingi. Tų metų liepos 12 dieną Miuncheno universiteto astronomijos profesorius Francas fon Gruituizenas padarė sensacingą pranešimą: Mėnulyje, Šreterio kraterio rajone, jis rado miestą, primenantį, pasak jo, voratinklį, išsidriekusį 37 km. Jo ribose … Daugiau…
Kas yra astronomija
Kas yra astronomijaKą tiria astronomija. Astronomijos ryšys su kitais mokslais, jos reikšmė. Astronomija(sudurtinis žodis , kilęs iš graikų kalbos žodžių astron-šviesulys ir nomos-dėsnis)-mokslas, tiriantis dangaus kūnų ir jų sistemų judėjimą, sandara, kilmę bei raidą.Jos sukauptos žinios taikomos praktiniams žmonijos poreikiams tenkinti. Astronomija-vienas seniausių mokslų. Jo pradmenys jau prieš kelis tūkstančius … Daugiau…
Saulė
Turinys: 1. Įžanga 2. Liepsnos 3. Saulės blyksnių poveikis žemei 4. Aktyvūs rajonai 5.Ar saulė yra kintanti žvaigždė? 6.Saulės dėmių skaičiaus kitimai 7. Saulės kitimai ir Žemės klimatas ĮžangaVienas įspūdingiausių reiškinių Saulės vainike, tai iškyšuliai. Per amžius šie iškyšuliai buvo stebimi teleskopais Saulės užtemimų metu, kur jie pasirodydavo raudoni, ugnies … Daugiau…
Venera
Venera, antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta, yra beveik tokio pat dydžio kaip Žemė, o jos masė prilygsta 80%Žemės masės. Nepaisant to, ji turi storą , tankią debesuotą atmosferą, kuri neleidžia matyti planetos paviršiaus. Veneros vidutinis nuotolis nuo Saulės 108 200 000 km. Kadangi Veneros orbita apskričiausia iš visų planetų … Daugiau…
Kometos1
Kometa – tai uodeguotoji žvaigždė, mažos masės, ūkanoto debesies išvaizdos kosminis kūnas, skriejantis Saulės sistemoje. Daugelis kometų matoma tik pro teleskopą, kai priartėja prie Saulės iki 4 – 5av. Kai kometa priartėja prie Žemės iki kelių dešimtųjų astronominių vieneto, ją galima matyti plika akimi. Tuomet kometa būna sudaryta iš branduolio, … Daugiau…
Kometos
Didelė kometa su ryškia galva ir uodega, nusidriekusia per pusę dangaus, yra įspūdingas reiškinys, ir nesunku suprasti, kodėl kometos senovėje keldavo siaubą. Žmonės jas laikė nelaimių pranašais; ši baimė ir dabar gyva ten, kur įprasta primityvi gamtos samprata. Iš tikrųjų kometa ne toks jau didelis objektas. Ji susideda iš mažų … Daugiau…
Marsas
Priešistorė Maždaug prieš 10 000-9 000 m. iš kaimyninių vakarinių ir pietinių regionų dabartinės Lietuvos teritorijoje pasirodė pirmieji gyventojai. Tai yra vėlyvojo paleolito laikotarpis. Ankstesnių žmonių gyvenimo šiame regione pėdsakų nėra, nes sąlygos apgyvendinimui susidarė tik pasitraukus paskutiniam ledynui. Ar pirmieji Lietuvos teritorijoje apsigyvenę žmonės gali būti siejami su baltų … Daugiau…
Lietuvos dangus saulė ir mėnulis
Lietuvos dangus: Saulė ir MėnulisSėsliai lietuvių žemdirbių tautai būdingos gana gyvybingos dvasinės kultūros tradicijos, siekiančios baltų priešistorę. Jose ryškėja archajinės pasaulėžiūros bruožai ir pirmosios gamtamokslio žinios. Lengviausiai pastebimi ir suvokiami tie gamtos reiškinių dėsningumai, kurie kartojasi be išimčių. Tai dienos ir nakties ritmas, mėnulio fazių, metų sezonų kaita, ryškiausių žvaigždžių … Daugiau…
ZvaigZdZių sandara1
Kas yra žvaigždė Žvaigždė yra didelės masės (1029 -1032 kg) ir skersmens (3.105-1.109 km) įkaitusios plazmos rutulys, sudarytas daugiausiai iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesnių cheminių elementų priemaiša ir skleidžiantis elektromagnetinius spindulius, elektrintąsias daleles, neutrinus ir gravitacinį lauką. Žvaigždė įkaista vykstant ties jos centru ir aplink jį termobranduolinėms reakcijomis … Daugiau…