Saturnas2

SATURNAS. ATMOSFERA IR DEBESŲ SLUOKSNIS. Kiekvienas, kas stebėjo planetas per teleskopą, žino, kad Saturno paviršiuje pastebima mažai detalių ir jų kontrastas su aplinkiniu fonu nedidelis. Tuo Saturnas skiriasi nuo Jupiterio, kur yra daug kontrastinių detalių, t.y. tamsių ir šviesių juostų, bangų, Šios detalės byloja apie Jupiterio atmosferos aktyvumą. “Vojadžeriams” pavyko … Daugiau…

Pirmasis sraigtasparnis vs-300

Igorio košmaras Pirmasis sraigtasparnis VS-300 Igoris Sikorskis sraigtasparnių projektavimu ir statyba susidomėjo pirmame XX amžiaus dešimtmetyje. Savo pirmąjį sraigtasparnį pastatė 1909 metais. Su 18 kV „Anzani“ varikliu jis negalėjo pakilti nuo žemės. Antrasis sraigtasparnis pastatytas 1910 metais – jis vos galėjo pakilti pats. Suprasdamas, kad jam neužtenka žinių iškilusių problemų … Daugiau…

ZvaigZdės3

XX amžiaus pradžioje daugelis astronomų manė, kad žvaigždės evoliucionuoja taip, kaip rodo Hercšprungo ir Raselo diagrama (Raktas), t.y. evoliucijos pradžioje jos yra baltos ir spindulingos, o pabaigoje – raudonos ir silpnos. Pagal šią teoriją, žvaigždė atsiranda, kondensuojantis tarpžvaigždinėms dujoms ir dulkėms. Veikiant gravitacijai, šis dulkių ir dujų gumulas traukiasi, jo … Daugiau…

Skrydžiai į žvaigždes

Mokslo istorijos referatas ‚‚Kosmosas vakar, šiandien ir rytoj“ Darbą atliko: Renaldas Gudas Plungė,2005 ĮVADAS „Skrydžiai į žvaigždes“-amžina žmogaus svajonė,kurios ryški šviesa sklinda iki mūsų iš amžių glūdumos.Ji atsispindi senovės Graikijos legendose ir mituose,indų poemos“Ramajana“eilutėse,senuosiuose rusų metraščiuose.Žmogus veržėsi į Saulę Ikaro sparnais.Tolimas,mįslingas ir rūstus žvaigždžių,didelių bei mažų planetų pasaulis šiandien atskleidžia … Daugiau…

Paslaptingi javų ratai

Paslaptingieji javų ratai Crop Cycles – pažodžiui tariant, „javų ratai“, – tai piešiniai javų laukuose, atsirandantys nematomai jėgai „suplūkus“ javus, derinant su nepaliesta dalimi ir kruopščiai sukuriant norimą piešinį. Dažniausiai tai geometrinės formos, pradedant nuo paprastų apskritimų, – kas ir nulėmė fenomeno pavadinimą, – iki nepaprastai sudėtingų figūrų, užimančių kartais … Daugiau…

Saules sistema

Saulės sistemaSaulės sistemą sudaro centrinis jos kūnas Saulė ir aplink ją skriejantys įvairūs kosminiai kūnai: planetos, asteroidai, kometoidai, įvairios tarpplanetinės dulkės bei dujos ir kt. Nors saulės sistema galima vadinti bet kurią sistemą turinčią vieną arba kelias žvaigždes, šitame straipsnyje „saulės sistema“ reiškia mūsų Saulės sistemą. Pagrindiniai Saulės sistemos kūnai … Daugiau…

Saulės sistema1

Turinys 1. Saulės sistema 2 psl. 2. Saulė 3 psl. 3. Merkurijus 9 psl. 4. Venera 10 psl. 5. Žemė 12 psl. 6. Mėnulis 15 psl. 7. Marsas 18 psl. 8. Jupiteris 23 psl. 9. Saturnas 31 psl. 10. Uranas 40 psl. 11. Neptūnas 45 psl. 12. Plutonas 49 psl. … Daugiau…

Galaktika1

[Paukščių takas]: daugybės silpnų žvaigždžiųč nematomų pavieniuič telkinys /balzgana juosta nakties danguje, matoma tamsiomis be Mėnulio naktimis. Rudens vakarais driekiasi per visą dangų iš šiaurės rytų pietvakarių link (maždaug sutampa su migruojančių paukščių skridimo kryptimi). Tai milžiniškos disko pavidalo žvaigždžių sistemos-Galaktikos-projekcija dangaus sferoje Galaktiką sudaro šimtai milijardų žv. ,jų spiečių, … Daugiau…

Tinkamiausia planeta gyvybei be žemės

Tinkamiausia planeta gyvybei be žemės Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės. Jam skiriama itin daug dėmesio. Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija. Dabar šis mitas yra sugriautas. Jau nebetikima, kad egzistuoja net ir primityvi organinė medžiaga.Marso atmosferą sudaro anglies dioksidas (95%), azotas (2,7%), … Daugiau…

Jupiteris

Toli anapus asteroidų žiedo skrieja didžiausia planeta Jupiteris. Jos masė daug didesnė negu visų kitų planetų suminė masė, todėl kartais sakoma, kad „Saulės sistema susideda iš Saulės, Jupiterio ir visokios smulkmės“, Jupi¬terio vidutinis nuotolis nuo Saulės 778 mln, km, skriejimo aplink Saule periodas 11,86 m., sinodinis perio¬das (vidutinis laiko tarpas … Daugiau…

Mėnulis žemės palydovas

Mėnulis yra vienintelis gamtinis Žemės palydovas, artimiausias jai kosminis kūnas. Vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km, greitis 1,023 km/s. Apskriejimo periodas — žvaidždinis mėnuo — yra 27,3 vidutinės saulinės paros. Potvyniai būna į Mėnulį atgręžtoje ir priešingoje Žemės pusėje, atoslūgiai — 90 kampu į Mėnulio kryptį. Mėnulio skersmuo yra 3476 … Daugiau…

Nso ir kitos pasaulio paslaptys

1.ĮVADASKosmosas, visata iki šiol mums kelia beribį susidomėjimą bei nerimą. Mūsų mokslas nėra dar taip toli pažengęs, kad galėtume išsamiau išnagrinėti šią, Žemę supančią erdvę. Žinoma, įvairios technologijos taip greitai vystosi, tobulėja, kad galbūt po kurio laiko iš tiesų sugebėsime ištirti visatą, išsiaiškinti begalę dalykų, kuriuos, šiuo metu, mes vis … Daugiau…

Zemė visatoje

Žmogus – Žemės planetos kūdikis. Jo atsiradimas ir raida priklausė nuo mūsų Žemės įvykių, o šie – nuo Visatos veiksnių. Mums atrodo, kad sistemoje Visata-Žemė-Žmogus svarbiausia vieta priklauso mums. Tačiau žinios apie Žemę rodo, kad planeta su visomis savo geosferomis yra labai sudėtingai organizuota, bet vientisa sistema. Ją palaiko energijos … Daugiau…

Asteroidai

AsteroidaiBe devynių didžiųjų planetų, aplink Saulę arti pagrindinės Saulės plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais (gr. aster — žvaigždė, eidos — pavidalas). Plika akimi jie nematomi, o žiūrint pro teleskopą, atrodo tik kaip šviečiantys taškai. Tuo jie panašūs į žvaigždes. Šiuo metu mažosiomis planetomis (asteroidais) sutarta vadinti … Daugiau…

Planetų judėjimas

Sukimasis apie ašį. Daugelis reiškinių įtikinamai rodo, kad Žemė sukasi apie savo ašį. Reikšmingiausias jų – Fuko švytuoklės svyravimo plokštumos sukimasis, pirmą kartą pademonstruotas 1851 m. Paryžiuje. Jeigu be sunkio jėgos svyruoklės neveikia jokia kita jėga, tai jos svyravimo plokštuma erdvėje turi nesikeisti. Pakabinę svyruoklę, pavyzdžiui Šiaurės ašigalyje, pastebėtume, jog … Daugiau…

Venera1

Venera yra antroji planeta pagal atstumą nuo Saulės. Venera priklauso žemės grupės planetoms. Jos yra sudarytos iš silikatų ir metalų. Venera yra beveik tokio pat dydžio kaip Žemė, o jos masė prilygsta 80% Žemės masės. 1. Venera ir Žemė beveik vienodos: jų matmenys, ir laisvojo kritimo pagreitis prie paviršiaus skiriasi … Daugiau…

Galaktikų tipai

Stebint vizualiai pro teleskopus arba žiūronus, galaktikos atrodo kaip miglotos, dažniausiai pailgos, maždaug elipsoido arba lęšio formos šviečiančios, į kraštus palaipsniui blunkančios dėmelės. 1755m. I. Kantas rašė, jog miglotos dėmelės danguje- tai atskiros žvaigždžių sistemos, panašios į Paukščių Tako Galaktiką. Jos visos sudaro Didžiąją paukščių takų sistemą. V. Heršelis 18a. … Daugiau…

Galaktikos keistuoliai

Galaktikos keistuoliaiVieną 1967 metų naktį Kembridžo universiteto aspirantė Dž.Bel radioteleskopu aptiko keistus radijo signalus, kurie nuostabiai tiksliai kartojosi kas 1,337 sek., tarsi danguje būtų budėjęs radijo švyturys. Kembridžo astronomai iš karto labai apsidžiaugė – manė pagaliau suradę ilgai lauktus nežemiškų civilizacijų signalus. Tariamus jų siuntėjus Dž.Bel pavadino „mažais žaliais žmogeliukais“… … Daugiau…

Nso paslaptys

Tai atsitiko 1985 metų vasario 17 dieną. Prekinis traukinys važiavo įprastu maršrutu per Petrozavodską, Suojervį į Kostomušką, jį sudarė 70 tukstančių gondolų ir dviejų sekcijų šilumvežis. Traukinį vairavo mašinistas S.Orlovas ir jo padėjėjas V.Mironovas. 20 val. 35 minutės šilumvežio brigada pastebėjo, kad iš dešinės, už medių, lygiagrečiai traukiniui juda kažkoks … Daugiau…

Kometos ir meteorai

Didelė kometa su didelia galva ir uodega, nusidriekusi per pusę dangaus, yra įspūdingas reiškinys, ir nesunku suprasti, kodėl kometos senovėje keldavo siaubą. Žmonės jas laikė nelaimių pranašais; ši baimė ir dabar gyva ten, kur tarpsta primityvi gamtos samprata. Liaudis apie kometas Žmonių dėmesį jau žiloje senovėje patraukė kometos (gr.kometes (aster) … Daugiau…

Horoskopai

Horoskopai Avinas kovo 21 – balandžio 20 ( Jautis balandžio 21 – gegužės 21 ( Dvyniai gegužės 22 – birželio 21 ( Vėžys birželio 22 – liepos22 α Liūtas liepos 23 – rugpjūčio 22 β Mergelė rugpjūčio 23 – rugsėjo 22 χ Svarstyklės rugsėjo 23 – spalio 23 δ Skorpionas … Daugiau…

Dievu planeta

DIEVŲ PLANETAVieta: Armedos planeta. Laikas: 3551-ieji metai. Tikslas: sutramdyti maištą.Kapitonui Horacijui Lezerubui ir Dzeusui pavyko išlaikyti taiką laive. Didesnių incidentų nebuvo visiškai, o nuo išsilaipinimo valandos, aš tikiu, griausmasvaidis Dzeusas, nusikratęs draudimų, sugebės pažaboti nepaklusniuosius.Nors dauguma keleivių, galima sakyti, dieviškos prigimties, tačiau jautėsi, kad prie jų atsiradimo prikištos žmogaus rankos … Daugiau…

Astronomija Lietuvoje

1241 P.Dusburgiečio „Prūsų žemės kronikoje“ aprašomas Saulės užtemimas. 1264 Vokiečių ordino brolis Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“ rašė: „pasirodė tokia ryški kometa, kokios nė vienas žmogus dar nebuvo matęs“. 1265 Šventaragio slėnyje greta Perkūno šventyklos pastatoma pirmoji dangaus kūnų stebykla kalendoriui tvarkyti. 1300-1413 Palangoje ant Birutės kalno veikia stulpinė stebykla … Daugiau…

Orbitines stotys

Orbitinės stoties arba pilotuojamo dirbtinio palydovo, nuolat skriejančio aplink Žemę už atmosferos ribų, idėją šio ir praėjusio amžių sandūroje iškėlė rusų mokslininkas Konstantinas Ciolkovskis, bet tais laikais tai atrodė fantazij2a. Jis žiūrėjo į orbitinę stotį kaip į tarpinę bazę kosminiams laivams, skrendantiems į kitas planetas, taip pat kaip į laboratoriją, … Daugiau…

Zemė2

Žemė yra didžiausia ir masyviausia tarp vidinių planetų. Žemės masė yra 5,974 • 1024 Kg. Mažiausiai skiriasi Žemė ir Venera – jų masės santykis 1:0,82. Žemės tankis yra 5520 kg/m3, skersmuo – 12 756,3 km. Lyginant Žemę ir gretimas planetas, randama ne tik bendrų bruožų, bet ir žymių skirtumų. Pirmiausia … Daugiau…

Saulės – mėnulio kalendorius kalendoriaus istorija

Saulės kalendorius Kalendorių sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipų galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Metų pradžia pagal šį kalendorių yra laikoma diena, kada pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo prieš saulėtekį po … Daugiau…

Apie kosmosą

ĮvadasSaulę, Mėnulį, žvaigždes ir kitus dangaus kūnus žmogus stebėjo nuo savo egzistavimo pradžios. Jis jau ankstyvajame paleolite žvaigždes jungė į žvaigždynus ir suteikė jiems pavadinimus, kūrė apie juos mitus. Tai rodo didelį senovės žmogaus sumanumą, nepaprastą kūrybiškumą. Dangaus šviesulius senovės žmogus susiejo su savotiškomis fantastinėmis būtybėmis. Sekdami Mėnulio fazes nuo … Daugiau…

Chernaja dira

ЧЕРНАЯ ДЫРА, область в пространстве, возникшая в результате полного гравитационного коллапса вещества, в которой гравитационное притяжение так велико, что ни вещество, ни свет, ни другие носители информации не могут ее покинуть. Поэтому внутренняя часть черной дыры причинно не связана с остальной Вселенной; происходящие внутри черной дыры физические процессы не могут … Daugiau…

Galaktikos1

Galaktikos – tai didelės žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos (dujų ir įvairiausių dulkių) sistemos, kurių narius sieja gravitacinė sąveika. Visatoje, manoma, yra ne mažiau, kaip 300 milijardai galaktikų. Visos galaktikos yra skirstomos į kelis pagrindinius tipus: elipsinės galaktikos, spiralinės galaktikos, netaisyklingos galaktikos. Lietuvos danguje plika akimi galima matyti vienintelę galaktiką – … Daugiau…

Asteroidai2

ASTEROIDAI Saulës sistemà į dvi dalis dalija platus tarpas tarp išorinės planetos Marso ir vidinės planetos milžinės Jupiterio. Skaitmeninis sąryšis, žinomas kaip Ticijaus ir Bodės dėsnis, kurį 1772 m. atrado Ticijus Vitenbergietis (1729-1796) ir pagarsi- no Johanas Bodė (1747-1826), vertė astronomus manyti, kad čia galėjo būti dar viena planeta. XVIII … Daugiau…