Astronomija

Žvaigždžių evoliucija Visos žvaigždės susiformavo iš dujų ir dulkių debesų, vadinamų ūkais. Debesies viduje formuojasi maži debesys, jie sukasi, kondensuojasi, veikiami gravitacijos traukiasi i centrą. Kai medžiaga suspaudžiama, jos temperatūra kyla. Medžiagai įkaitus iki 10 milijonų laipsnių prasideda branduolinės reakcijos – vandenilis virsta heliu – gimsta žvaigždė. Karščiausios žvaigždės yra … Daugiau…

JupiterisTai didžiausia ir masyviausia saulės šeimos planeta. Jupiterio masė didesnė už visų kitų didžiųjų planetų bendrą masę net pustrečio karto. Tačiau iki Saulės masės jam dar toli gražu: iš vienos Saulės būtų galima padaryti beveik 1050 tokių kosminių kūnų kaip Jupiteris. Vidutiniškas Jupiterio tankis – pats artimiausias Saulės tankiui: 0,08 … Daugiau…

Vilniaus ObservatorijaIštakos Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos galėjo būti panaudojamos ir astronominiams … Daugiau…

Trumpai apie Saturną________________________________________ Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita vidutiniškai 9.64 km/s greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos atstumo kinta nuo -0.2 iki 1.3 ryškio. Susiplojęs, nes greitai … Daugiau…

Didelė kometa su ryškia galva ir uodega, nusidriekusia per pusę dangaus, yra įspūdingas reiškinys, ir nesunku suprasti, kodėl kometos senovėje keldavo siaubą. Žmonės jas laikė nelaimių pranašais; ši baimė ir dabar gyva ten, kur įprasta primityvi gamtos samprata. Iš tikrųjų kometa ne toks jau didelis objektas. Ji susideda iš mažų … Daugiau…

Priešistorė Maždaug prieš 10 000-9 000 m. iš kaimyninių vakarinių ir pietinių regionų dabartinės Lietuvos teritorijoje pasirodė pirmieji gyventojai. Tai yra vėlyvojo paleolito laikotarpis. Ankstesnių žmonių gyvenimo šiame regione pėdsakų nėra, nes sąlygos apgyvendinimui susidarė tik pasitraukus paskutiniam ledynui. Ar pirmieji Lietuvos teritorijoje apsigyvenę žmonės gali būti siejami su baltų … Daugiau…

Lietuvos dangus: Saulė ir MėnulisSėsliai lietuvių žemdirbių tautai būdingos gana gyvybingos dvasinės kultūros tradicijos, siekiančios baltų priešistorę. Jose ryškėja archajinės pasaulėžiūros bruožai ir pirmosios gamtamokslio žinios. Lengviausiai pastebimi ir suvokiami tie gamtos reiškinių dėsningumai, kurie kartojasi be išimčių. Tai dienos ir nakties ritmas, mėnulio fazių, metų sezonų kaita, ryškiausių žvaigždžių … Daugiau…

Kas yra žvaigždė Žvaigždė yra didelės masės (1029 -1032 kg) ir skersmens (3.105-1.109 km) įkaitusios plazmos rutulys, sudarytas daugiausiai iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesnių cheminių elementų priemaiša ir skleidžiantis elektromagnetinius spindulius, elektrintąsias daleles, neutrinus ir gravitacinį lauką. Žvaigždė įkaista vykstant ties jos centru ir aplink jį termobranduolinėms reakcijomis … Daugiau…

Teleskopai. Hablo kosminis teleskopas 1. TELESKOPAI Teleskopas yra pagrindinis astronomų instrumentas. Be jo mūsų žinios būtų labai ribotos, nes kiti instrumentai, pavyzdžiui, veikiantys spektroskopo principu, yra susiję su teleskopu, kuris surenka jiems reikalingą šviesą. Daug metų didžiausias pasaulyje buvo 508 cm skersmens Maunt Palomaro observatorijos (JAV) reflektorius, pastatytas Džordžo Elerio … Daugiau…

Baltų kalendoriusPirmųjų žmonijos istorijoje kalendorių pagrindą sudarė Mėnulio ciklas. Jį imta skaičiuoti dar paleolito medžiotojų bendruomenėse. Gamta žmogui dovanojo patogų laiko matuoklį. Kas kelios paros kintanti Mėnulio išvaizda buvo labai patogi laiko atskaitai. Žvelgdamas į Mėnulio atmainas pirmykštis žmogus pajuto laiko tėkmę ir išmoko jį skaičiuoti. Todėl ir sudievino blyškiaveidį … Daugiau…

MERKURIJUS.Merkurijus, arčiausiai Saulės esanti Saulės sistemos planeta, ilgą laiką buvo astronomams tikra mįsle. Nebuvo tiksliai išmatuotas jo sukimosi aplink savo ašį periodas. Dėl to, kad Merkurijus neturi palydovų, nebuvo tiksliai žinoma masė. Artumas prie Saulės trukdė vykdyti paviršiaus tyrinėjimus. Tuo metu, kai planetos spektrai teigė apie tai, kad planeta neturi … Daugiau…

MėnulisMėnulis yra artmiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis: jo skersmuo 3476 km, masė lygi 1/81 Žemės masės, pabėgimo greitis 2,4 km/s. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą. Mėnulio judėjimas Teigti, kad Mėnulis … Daugiau…

Senovëje ne tik paprasti þmonës , bet ir daugelis mokslininkų manė, kad Aušrinė ir Vakarinė – tai šviesuliai, kažkodėl nepasirodantys danguje tuo pačiu metu. Tik garsusis graikų mokslininkas Pitagoras vienas pirmųjų buvo įsitikinęs, kad Aušrinė ir Vakarinė yra tas pats šviesulys. Venera, antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta, yra beveik … Daugiau…

Kas yra astronomijaKą tiria astronomija. Astronomijos ryšys su kitais mokslais, jos reikšmė. Astronomija(sudurtinis žodis , kilęs iš graikų kalbos žodžių astron-šviesulys ir nomos-dėsnis)-mokslas, tiriantis dangaus kūnų ir jų sistemų judėjimą, sandara, kilmę bei raidą.Jos sukauptos žinios taikomos praktiniams žmonijos poreikiams tenkinti. Astronomija-vienas seniausių mokslų. Jo pradmenys jau prieš kelis tūkstančius … Daugiau…

Turinys: 1. Įžanga 2. Liepsnos 3. Saulės blyksnių poveikis žemei 4. Aktyvūs rajonai 5.Ar saulė yra kintanti žvaigždė? 6.Saulės dėmių skaičiaus kitimai 7. Saulės kitimai ir Žemės klimatas ĮžangaVienas įspūdingiausių reiškinių Saulės vainike, tai iškyšuliai. Per amžius šie iškyšuliai buvo stebimi teleskopais Saulės užtemimų metu, kur jie pasirodydavo raudoni, ugnies … Daugiau…

Kometa – tai uodeguotoji žvaigždė, mažos masės, ūkanoto debesies išvaizdos kosminis kūnas, skriejantis Saulės sistemoje. Daugelis kometų matoma tik pro teleskopą, kai priartėja prie Saulės iki 4 – 5av. Kai kometa priartėja prie Žemės iki kelių dešimtųjų astronominių vieneto, ją galima matyti plika akimi. Tuomet kometa būna sudaryta iš branduolio, … Daugiau…

Galaktikų spiečiai, galaktikų grupės Galaktikų telkiniai, kurių narius sieja tarpusavė gravitacija. Mažesni telkiniai, turintys nuo kelių iki kelių dešimčių galaktikų, dažniausiai vadinami galaktikų grupėmis. Galaktikų spiečiai susideda iš šimtų ir tūkstančių galaktikų. Vidutinės galaktikų spiečių masės ~1015 M , skersmenys 5-15 mln. šm. Galaktikų spiečiai grupuojasi į galaktikų superspiečius, kurių … Daugiau…

Dangaus kūnams tirti reikia giedro ir gryno oro bei tamsaus dangaus. Tiek senoji Vilniaus universiteto observatorija (įkurta 1753 metais), tiek ir Vilniuje, šalia Vingio parko esanti universiteto observatorija (įkurta 1921 metais) pamažu atsidūrė miesto ribose, todėl teko ieškoti naujos vietos. Vieta naujai observatorijai buvo parinkta Molėtų rajone 70 km į … Daugiau…

ŽemėSaulės sistemos planeta, trečia pagal nuotolį nuo Saulės. Pagal masę yra pirma tarp Žemės grupės planetų ir penkta tarp visų planetų (lent.). Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 29.8 km/s vid. greičiu; apskrieja ją per metus. Arčiausiai Saulės (perihelyje) Žemė būna apie sausio 3 d., toliausiai nuo Saulės (afelyje) – … Daugiau…

Mėnulis Mėnulis yra artimiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis: jo skersmuo 3476 km, masė lygi 1/81 Žemės masės, pabėgimo greitis 2,4 km/s. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą. Mėnulio judėjimas Teigti, kad … Daugiau…

1877 m. Asafas Holis (1829-1907) pro Vašingtono observatorijos (JAV) 66 cm skersmens refraktorių atrado du Marso palydovus; vėliau jie bus pavadini Fobu ir Deimu. Palyginti su Mėnuliu, abu jie itin maži. Palydovai spindi labai blyškiai, dėl to, nepaisant daugelio mėginimų juos aptikti, tai padaryti pavyko tik 1877m. Fobas ir Deimas … Daugiau…

Saulės sistemaSaulės sistemą sudaro pati saulė, devynios didžiosios planetos (žemės grupės planetos: merkurijus, venera, žemė, marsas; didžiosios planetos: jupiteris, saturnas, uranas, neptūnas; prie šių tipų nepriskiriamas – plutonas), daugybė mažų planetų (asteroidų), kometoidų, meteorinių kūnų, dulkių ir dujų.Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis negu žemės, paviršius nusėtas daugybe įvairasių dydžių kraterių. … Daugiau…

Dangaus kūnų judėjimas Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus . Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl Žemė apsisuka apie savo ašį per 24 valandas. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą.Į Saulę atsisukusioje Žemės pusėje yra diena ,o priešingoje pusėje –naktis. Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems … Daugiau…

“ Kiekvienam Žvaigždės skirtingos. Keliautojams žvaigždės – tai kelio rodyklės. Kitiems tik menki žiburėliai. Mokslininkams žvaigždės – tai problemos…” (A. de Sent Egziuperi). Giedrą be Mėnulio naktį danguje matyti apie 2500 žvaigždžių . Vienos ryškios, tarsi žiburiai, kitos silpnutės, vos įžiūrimos, buriasi grupelėmis, švytinčiomis grandinėlėmis per dangaus skliautą nusidriekia. Žvaigždėtas … Daugiau…

[kas yra žvaigždė]: žvaigždės yra didelės masės ir didelio skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, susidarę iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementø priemaiša. žvaigždžių gelmėse vyksta branduolinės reakcijos. Jų metu vandenilis virsta heliu ir sunkesniais elementais. Reakcijų metu išsiskirianti energija palaiko žvaigždžių spinduliavimą. [žvaigždžių vidaus sandara]: Branduolinių reakcijų metu atsiradusi … Daugiau…

Mėnulis yra artimiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384 400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis: jo skersmuo 3476 km, masė lygi ‘/81 Žemės masės. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą.Mėnulio kilmės hipotezės Mėnulis oficialiai vadinamas Žemės palydovu, bet … Daugiau…

Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl – Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus … Daugiau…