Jupiteris

Toli anapus asteroidų žiedo skrieja didžiausia planeta Jupiteris. Jos masė daug didesnė negu visų kitų planetų suminė masė, todėl kartais sakoma, kad „Saulės sistema susideda iš Saulės, Jupiterio ir visokios smulkmės“, Jupi¬terio vidutinis nuotolis nuo Saulės 778 mln, km, skriejimo aplink Saule periodas 11,86 m., sinodinis perio¬das (vidutinis laiko tarpas … Daugiau…

Mėnulis žemės palydovas

Mėnulis yra vienintelis gamtinis Žemės palydovas, artimiausias jai kosminis kūnas. Vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km, greitis 1,023 km/s. Apskriejimo periodas — žvaidždinis mėnuo — yra 27,3 vidutinės saulinės paros. Potvyniai būna į Mėnulį atgręžtoje ir priešingoje Žemės pusėje, atoslūgiai — 90 kampu į Mėnulio kryptį. Mėnulio skersmuo yra 3476 … Daugiau…

Nso ir kitos pasaulio paslaptys

1.ĮVADASKosmosas, visata iki šiol mums kelia beribį susidomėjimą bei nerimą. Mūsų mokslas nėra dar taip toli pažengęs, kad galėtume išsamiau išnagrinėti šią, Žemę supančią erdvę. Žinoma, įvairios technologijos taip greitai vystosi, tobulėja, kad galbūt po kurio laiko iš tiesų sugebėsime ištirti visatą, išsiaiškinti begalę dalykų, kuriuos, šiuo metu, mes vis … Daugiau…

Zemė visatoje

Žmogus – Žemės planetos kūdikis. Jo atsiradimas ir raida priklausė nuo mūsų Žemės įvykių, o šie – nuo Visatos veiksnių. Mums atrodo, kad sistemoje Visata-Žemė-Žmogus svarbiausia vieta priklauso mums. Tačiau žinios apie Žemę rodo, kad planeta su visomis savo geosferomis yra labai sudėtingai organizuota, bet vientisa sistema. Ją palaiko energijos … Daugiau…

Asteroidai

AsteroidaiBe devynių didžiųjų planetų, aplink Saulę arti pagrindinės Saulės plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais (gr. aster — žvaigždė, eidos — pavidalas). Plika akimi jie nematomi, o žiūrint pro teleskopą, atrodo tik kaip šviečiantys taškai. Tuo jie panašūs į žvaigždes. Šiuo metu mažosiomis planetomis (asteroidais) sutarta vadinti … Daugiau…

Planetų judėjimas

Sukimasis apie ašį. Daugelis reiškinių įtikinamai rodo, kad Žemė sukasi apie savo ašį. Reikšmingiausias jų – Fuko švytuoklės svyravimo plokštumos sukimasis, pirmą kartą pademonstruotas 1851 m. Paryžiuje. Jeigu be sunkio jėgos svyruoklės neveikia jokia kita jėga, tai jos svyravimo plokštuma erdvėje turi nesikeisti. Pakabinę svyruoklę, pavyzdžiui Šiaurės ašigalyje, pastebėtume, jog … Daugiau…

Venera1

Venera yra antroji planeta pagal atstumą nuo Saulės. Venera priklauso žemės grupės planetoms. Jos yra sudarytos iš silikatų ir metalų. Venera yra beveik tokio pat dydžio kaip Žemė, o jos masė prilygsta 80% Žemės masės. 1. Venera ir Žemė beveik vienodos: jų matmenys, ir laisvojo kritimo pagreitis prie paviršiaus skiriasi … Daugiau…

Apie kosmosą

ĮvadasSaulę, Mėnulį, žvaigždes ir kitus dangaus kūnus žmogus stebėjo nuo savo egzistavimo pradžios. Jis jau ankstyvajame paleolite žvaigždes jungė į žvaigždynus ir suteikė jiems pavadinimus, kūrė apie juos mitus. Tai rodo didelį senovės žmogaus sumanumą, nepaprastą kūrybiškumą. Dangaus šviesulius senovės žmogus susiejo su savotiškomis fantastinėmis būtybėmis. Sekdami Mėnulio fazes nuo … Daugiau…

Chernaja dira

ЧЕРНАЯ ДЫРА, область в пространстве, возникшая в результате полного гравитационного коллапса вещества, в которой гравитационное притяжение так велико, что ни вещество, ни свет, ни другие носители информации не могут ее покинуть. Поэтому внутренняя часть черной дыры причинно не связана с остальной Вселенной; происходящие внутри черной дыры физические процессы не могут … Daugiau…

Galaktikos1

Galaktikos – tai didelės žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos (dujų ir įvairiausių dulkių) sistemos, kurių narius sieja gravitacinė sąveika. Visatoje, manoma, yra ne mažiau, kaip 300 milijardai galaktikų. Visos galaktikos yra skirstomos į kelis pagrindinius tipus: elipsinės galaktikos, spiralinės galaktikos, netaisyklingos galaktikos. Lietuvos danguje plika akimi galima matyti vienintelę galaktiką – … Daugiau…

Asteroidai2

ASTEROIDAI Saulës sistemà į dvi dalis dalija platus tarpas tarp išorinės planetos Marso ir vidinės planetos milžinės Jupiterio. Skaitmeninis sąryšis, žinomas kaip Ticijaus ir Bodės dėsnis, kurį 1772 m. atrado Ticijus Vitenbergietis (1729-1796) ir pagarsi- no Johanas Bodė (1747-1826), vertė astronomus manyti, kad čia galėjo būti dar viena planeta. XVIII … Daugiau…

Health

In this topic I would like to talk about the health and how it is important to have a good health. To start with, health is important thing in person’s life, because it is the main and the biggest personal property. All parts of the body must work together properly … Daugiau…

Mėnulis3

Mėnulis Mėnulis yra artmiausias Žemei gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km; tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Mėnulis nedidelis: jo skersmuo 3476 km, pabėgimo greitis 2,4 km/s. Mėnulis per mažas, kad turėtų atmosferą. Kiek sveria mėnulis Svoris – labai svarbi kūno savybė, … Daugiau…

Lėktuvų heinkel istorija

Ernst Heinkel Vokiečių aviakonstruktorius Ernst Heinkel gimė 1888 metų sausio 24 dieną Grunbach mieste (Viurtembergo žemėje), 1907 – 1911 metais mokėsi Štutgarto Aukštojoje Technikos mokykloje. 1908 metais susižavėjo aviacija – jį įkvėpė pirmieji Zeppelin`o dirižablių skrydžiai. 1909 metais pradėjo savo pirmojo lėktuvo statybą – tai buvo Farmano tipo biplanas. 1911 … Daugiau…

Marsas5

Saulės sistemos planeta, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 24.1 km/s vid. greičiu . Geriausiai matomas opozicijos metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija (ji pasikartoja vidutiniškai kas 14 m.). Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna … Daugiau…

Dievu planeta

DIEVŲ PLANETAVieta: Armedos planeta. Laikas: 3551-ieji metai. Tikslas: sutramdyti maištą.Kapitonui Horacijui Lezerubui ir Dzeusui pavyko išlaikyti taiką laive. Didesnių incidentų nebuvo visiškai, o nuo išsilaipinimo valandos, aš tikiu, griausmasvaidis Dzeusas, nusikratęs draudimų, sugebės pažaboti nepaklusniuosius.Nors dauguma keleivių, galima sakyti, dieviškos prigimties, tačiau jautėsi, kad prie jų atsiradimo prikištos žmogaus rankos … Daugiau…

Astronomija Lietuvoje

1241 P.Dusburgiečio „Prūsų žemės kronikoje“ aprašomas Saulės užtemimas. 1264 Vokiečių ordino brolis Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“ rašė: „pasirodė tokia ryški kometa, kokios nė vienas žmogus dar nebuvo matęs“. 1265 Šventaragio slėnyje greta Perkūno šventyklos pastatoma pirmoji dangaus kūnų stebykla kalendoriui tvarkyti. 1300-1413 Palangoje ant Birutės kalno veikia stulpinė stebykla … Daugiau…

Orbitines stotys

Orbitinės stoties arba pilotuojamo dirbtinio palydovo, nuolat skriejančio aplink Žemę už atmosferos ribų, idėją šio ir praėjusio amžių sandūroje iškėlė rusų mokslininkas Konstantinas Ciolkovskis, bet tais laikais tai atrodė fantazij2a. Jis žiūrėjo į orbitinę stotį kaip į tarpinę bazę kosminiams laivams, skrendantiems į kitas planetas, taip pat kaip į laboratoriją, … Daugiau…

Zemė2

Žemė yra didžiausia ir masyviausia tarp vidinių planetų. Žemės masė yra 5,974 • 1024 Kg. Mažiausiai skiriasi Žemė ir Venera – jų masės santykis 1:0,82. Žemės tankis yra 5520 kg/m3, skersmuo – 12 756,3 km. Lyginant Žemę ir gretimas planetas, randama ne tik bendrų bruožų, bet ir žymių skirtumų. Pirmiausia … Daugiau…

Saulės – mėnulio kalendorius kalendoriaus istorija

Saulės kalendorius Kalendorių sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipų galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Metų pradžia pagal šį kalendorių yra laikoma diena, kada pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo prieš saulėtekį po … Daugiau…

Astronomijos samprata

Astronomija (gr. astron – žvaigždė, nomos – dėsnis) – tai mokslas, tiriantis dangaus kūnų ir jų sistemų judėjimą, sandarą bei vystymąsi. Dangaus šviesulius žmonės ėmė stebėti dar žiloje senovėje. Pagal jų padėtį ir judėjimą danguje orientavosi medžiodami ar keliaudami. Žvaigždės rodydavo kelią jūrų laivams ir dykumų karavanams. Sekdami Mėnulio fazes, … Daugiau…

Novos

Novos – glaudžios dvinarės žvaigždės, kurių vienas narys baltoji nykštukė, o antras narys – raudonoji milžinė ar submilžinė. Normaliame būvyje novos, atrodo, yra labai karštos melsvai baltos subnykštukės, kurių paviršiaus temperatūra siekia 50 000 C. Su dvilypumu gali būti susijusios ir sprogimo priežastys. Jos netikėtai sužimba, t.y. ima staiga pūstis, … Daugiau…

Galaktika

Astrofizikai, stebėdami tolimas visatos galaktikas, nutolusias milijardus šviesmečių nuo žemės, per pastaruosius metus aptiko nemažai tamsiosios energijos egzistavimo įrodymų. Tarptautinė mokslininkų grupė pasinaudojo Hubble teleskopo duomenimis, norėdama aptikti tamsiosios energijos pėdsakų mūsų galaktikos ribose. Pagal gautus duomenis superkompiuteris pateikė tokį Visatos vaizdą: milijardai galaktikų, tarsi iškilusios salos tamsiosios energijos vandenyne, … Daugiau…

ZvaigZdZių evoliucija

Žvaigždžių evoliucija Visos žvaigždės susiformavo iš dujų ir dulkių debesų, vadinamų ūkais. Debesies viduje formuojasi maži debesys, jie sukasi, kondensuojasi, veikiami gravitacijos traukiasi i centrą. Kai medžiaga suspaudžiama, jos temperatūra kyla. Medžiagai įkaitus iki 10 milijonų laipsnių prasideda branduolinės reakcijos – vandenilis virsta heliu – gimsta žvaigždė. Karščiausios žvaigždės yra … Daugiau…

Jupiteris ir jo palydovai

JupiterisTai didžiausia ir masyviausia saulės šeimos planeta. Jupiterio masė didesnė už visų kitų didžiųjų planetų bendrą masę net pustrečio karto. Tačiau iki Saulės masės jam dar toli gražu: iš vienos Saulės būtų galima padaryti beveik 1050 tokių kosminių kūnų kaip Jupiteris. Vidutiniškas Jupiterio tankis – pats artimiausias Saulės tankiui: 0,08 … Daugiau…

Vilniaus observatorija

Vilniaus ObservatorijaIštakos Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos galėjo būti panaudojamos ir astronominiams … Daugiau…

Didžiosios planetos saturnas

Trumpai apie Saturną________________________________________ Saulės sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita vidutiniškai 9.64 km/s greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos atstumo kinta nuo -0.2 iki 1.3 ryškio. Susiplojęs, nes greitai … Daugiau…

Astronomija ir kalendoriai

Senovėje astronomijos centrai Vakaruose buvo Babilonas, Finikija, Aleksandrija, Atėnai, Roma; Rytuose – Indija, Vidurinė Azija, Kinija. Prie Saulės kalendoriaus sukūrimo nemažai prisidėjo didieji astronomai. Chronologijos tėvu laikomas Eratostenas (276 – 194 m. pr. M. e.). Jis apskaičiavo žemės spindulį (6311 km.)ir pasiūlė skaičiuoti pagal metus, o ne pagal karalių, faraonų, … Daugiau…

Meteorai

Mažesnio negu l km skersmens kūnai, skriejantys aplink Saulę ir planetas, vadinami meteoroidais (gr. meteoron — atmosferos reiškinys, eidos — pavidalas), arba meteoriniais kūnais. Tai kometų liekanos ar asteroidų nuolaužos. Dideliu greičiu (11—72 km/s) įlėkęs į Žemės atmosferą, meteoroidas dėl trinties smarkiai įkaista ir sudega virsdamas švytinčiu meteoru, arba bolidu … Daugiau…

Vilniaus astronomijos obstervatorijos istorija

VILNIAUS ASTRONOMIJOS OBSTERVATORIJOS ISTORIJAIštakos Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos galėjo būti panaudojamos … Daugiau…