Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Biologija, viso 903 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Biologija.
Turinys 1. Įvadas 3 2. Darbo tikslas ir uždaviniai 4 3. Tyrimo objektas, medžiaga ir metodika 5 4. Tyrimo rezultatai 6 4.1. Vietovės geografinė padėtis 6 4.2. Ekosistema – Batakių miškas 8 4.3. Išvados 12 4.4. Literatūra 13 Įvadas Miškas sudėtingas ir paslaptingas gamtos tvarinys. Jame nuolatos verda gyvybė: auga žolės ir medžiai, slapstosi įvairiausi žvėreliai, paukščiai peri … Daugiau…
Populiacija vadinama natūraliai laisvai besikryžminančių vienos rūšies individų grupuotė, gyvenanti tam tikroje arealo dalyje. Ji yra sudaryta iš įvairaus amžiaus ir skirtingos lyties individų. Būdinga populiacijos ypatybė ta, kad jos individus sieja daugybė įvairių rūšių. Vienos populiacijos individai yra panašesni vienas į kitą negu vienos rūšies, bet skirtingų populiacijų individai. … Daugiau…
NARKOTIKAI IR NARKOMANIJA Turbūt nėra Lietuvoje moksleivio ar mokytojo, kuris nebūtų girdėjęs apie narkotikus. Galima apie tai išgirsti ne tik mokykloje, gatvėje, bet ir per radiją, televiziją ar perskaityti laikraštyje, žurnale. Taigi, kiekvienas apie tai žinomo ir jau net susiformavo savo požiūrį į narkotikus bei jų vartojimą. Deja, tas požiūris … Daugiau…
EKOLOGIJA KAIP VILTIES METAFORA1.Laikinai nemadinga (nenaudinga)? Infliacija sumažėjo, gerėja pramonės ir BVP rodikliai. Be padažnėjusių sprogdinimų ir nuolatinių vagysčių neįvyko jokie ne kartą pranašauti perversmai, jokios “teisingos” ar “neteisingos” politinės ar “sukarintos” revoliucijos. Regis, gyvenimas gerėja, turėtų gerėti. Bet į gyvenimo gerėjimo rodiklių gretą visiškai neįvedama ekologija. Sovietmečio pabaigoje kiekvienas … Daugiau…
„Klonavimas“- dar vienas mokslinis terminas, patekes i laikrasciu puslapius. Panasu, kad zurnalistu ir publikos akyse sis zodis darosi toks pats iprastas ir aiskus, kaip kad „reliatyvumo teorija“, puikiai tinkas paskaninti nuobodziam straipsniui ar tusciam pokalbiui. Kas gi tas klonavimas yra ir kam jo is viso reikia? Klonas – tai organizmas, … Daugiau…
FOTOSINTEZĖ APLINKOS SĄLYGŲ POVEIKIS FOTOSINTEZEIFotosintezės lygtis: 6CO2+12H2O═ ═ (šv) C6H12O6+6O2+6H2O. Pati fotosintezė vyksta 2 stadijom ir tik 1-a stadija vyksta šv. Tamsoje vykstančių r-cijų v didėja kylant T (tik iki 30°C). Jei T pakeliama, pradeda lėtėti. Tuo remiantis įrodyta, kad t.y. fermentinės r-cijos, vykstančios tamsoje. Dirbtinėle aplinkoje fotosintezė t.p. g. … Daugiau…
ENDOPLAZMINIS TINKLAS (EPT)Visos ląstelės turi endoplazminį tinklą, kuris sudaro daugiau kaip pusę visų ląstelės membranų. Endoplazminis tinklas – didžiulis šakotas išsiraizgęs uždaras maišas, turintis vieną bendrą ertmę. Nuo citozolio endoplazminio tinklo ertmę skiria vienguba membrana. Endoplazminis tinklas paprastai sluoksniais supa branduolį, tie sluoksniai kiek primena svogūno lukštus. Be to, EPT … Daugiau…
KAIRIARANKIAI Sunku gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje: Sveikinantis tiesti dešinę ranką, važiuoti dešiniąja kelio puse, einant pro duris spausti dešinėje pusėje esančią durų rankeną… Tačiau kairiarnkiai geba prisitaikyti ir puikiai naudojasi savo išskirtinumu.Beveik penktadalis mūsų planetos gyventojų – kairiarankiai arba linkę į kairiarankystę. Vadinasi, galima teigti, kad apie … Daugiau…
Černobilis, branduolinis košmaras Černobilio avarija – pati baisiausia atominės energetikos katastrofa pasaulyje. Sovietų vadovybė bandė nuslėpti šią katastrofą, o vėliau smarkiai sumažinti jos mastus. Pirmieji požymiai, kad įvyko kažkas baisaus, paaiškėjo 1986 metų balandžio 28 dieną 9 valandą ryto, kai Forsmorko (Švedija) atominės elektrinės specialistai, atkreipė dėmesį į pavojų žalius … Daugiau…
TurinysĮvadas 2 1. Augalų bioindikacinių savybių panaudojimas aplinkos užterštumo tyrimuose 3 2. Antropogeniniai aplinkos veiksniai ir į jų poveikio dendroindikacija 8 2.1 Oro užterštumas ir ji lemiantys veiksniai 8 2.2 Lokalioji oro tarša 9 2.3Oro užterštumo poveikis medžiams 9 3. Samanos – atmosferos teršalų bioabsorbentas 11 3.1. Samanų panaudojimas biomonitoringui 12 3.2. Samanų panaudojimas dirbtinių bioabsorbentų gamybai 13 4. … Daugiau…
VIDINĖ ORGANIZMO TERPĖ – dauguma kūno ląstelių neturi ryšio su išorine aplinka. Jų gyvybinei veiklai sudaro sąlygas vidinė terpė – KRAUJAS, TARPLĄSTELINIS, arba AUDINIŲ SKYSTIS ir LIMFA. Kraujui tekant kapiliarais, pro plonas jų sieneles nuolat prasisunkia dalis kraujo plazmos, kuri pasiskirsto tarp audinių ląstelių. Pro kapiliarų sieneles prasiskverbia ir dalis … Daugiau…
Doc. Algimantas Paulauskas 4. LĄSTELĖ – GYVYBĖS PAGRINDAS LĄSTELĖS Ląstelė kaip struktūrinis vienetas Ląstelė. Bendra apžvalga Prokariotinės ląstelės Eukariotinės ląstelės Citoplazma, matriksas, citozolis Ribosomos Membranos Molekulinė membranų struktūra Plazmolema (citoplazminė membrana, citolema) Ląstelės branduolys Nukleoplazma Branduolio apvalkalėlis Plazmidės Mitochondrijos Plastidės Chloroplastai Endomembranų sistema Endoplazminis tinklas (ET) Goldžio kompleksas Pūslelės Vakuolės … Daugiau…
„ Gyvenimas žmogui tik kartą duotas „Paskutiniu metu aplink labai daug kur girdžiu , kad gyvenimas nemielas, be prasmės, nevertas , vis tiek nieko geriau nebus . Pamąstai , juk niekas čia tavęs prirakinęs prie gyvenimo grotu nelaiko, savo rankose esi pats tu . Savižudybė, tai baimė gyventi ar drąsa … Daugiau…
Cukrinis diabetas – tai sunki endokrininė liga. iuo metu pasaulyje ja serga apie 30 mln. monių. Kas 15 metų daugelyje pasaulio alių sergančių ia liga skaičius padvigubėja. Pagal mirtingumą cukrinis diabetas uima trečią vietą po irdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei vėio. Be to i liga sukelia sunkias komplikacijas: nusilpsta … Daugiau…
1. Metanas CH4 2. Etanas C2H6 3. Propanas C3H8 4. Butanas C4H10 5. Pentanas C5H12 6. Heksanas C6H14 7. Heptanas C7H16 8. Oktanas C8H18 9. Nonanas C9H20 10. Dekanas C10H22 Anglevandeniliai, tai tokie junginiai, kurie sudaryti tik iš anglies ir vandenilio. Jie skirstomi į: 1. Alekanus (sočiuosius anglv.) CnH2n+2 – … Daugiau…
Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla Kodėl genda akys? Parengė: 7m klasės mokinės Ieva Narbutaitė ir Monika MorkūnaitėVilnius, 2006 Žmogaus akis – žmogaus galvoje esantis organas, priimantis aplinkos informaciją matomoje elektromagnetinių bangų srityje ir transformuojantis ją į nervinius impulsus. Tai ištįsęs apie 2,5 cm skersmens rutulys. Skirtingai nuo daugelio gyvūnų akių, … Daugiau…
KAULŲ JUNGTYS Kaulų jungčių mokslas- sindeksologija. Studijuoja kaulų jungtis, jų formą ir funkciją. Visus griaučių kaulus tarpusavyje jungia jungtys. Pagal judesių amplitudę jungtys skiriamos į paslankias ir nepaslankias. Nepaslankias jungtis sudaro ištisinės audinio tarpsluokstelinės jungtys. Priklausomai nuo kaulus jungiančio audinio jungties ir nepaslankių kaulų jungtys skiriamos į: skaidulines ir kremzlinio … Daugiau…
1. Kas yra ŽIV/AIDSŽIV tai – žmogaus imunodeficito virusas, kuris yra mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui ( BIV ) . ŽIV – retrovirusų šeimos atstovas, kuriems būdinga atvirkštinė transkripcija. Visam organiniam pasauliui įprastų sintezių seką galima pavaizduoti taip :DNR ® RNR … Daugiau…
BANGINIAI (Cetacea)Banginio galva labai didelė, sudaro iki 1/3 kūno ilgio. Šnervės atsidaro aukštai kaktoje. Nardant jos uždaromos vožtuvais. Ausų kaušelių nėra. Klausos kanalai taip pat su vožtuvais, jie atsidaro į išorę mažomis angelėmis tuoj už akių. Dauguma banginių veisiasi kas antri metai. Banginiai gimdo vieną didelį, visiškai susiformavusį jauniklį, kuris … Daugiau…
PILKASIS IR BALTASIS KIŠKIAI KIŠKINIAI Kūno ilgis 25 – 75 cm. Uodega trumpa , bet iš išorės aiškiai matoma. Ausys gana ilgos, smailiomis viršūnėmis. Priekinės kojos penkiapirštės, gerokai už jas ilgesnės užpakalinės – keturpirštės. Letenų apačia apžėlusi plaukais. Kailiukas purus ir švelnus, kai kurių trumpaplaukis ir šiurkštokas. Dantų 28, iš … Daugiau…
Dvisparnių kūnas plonas, ištįsęs, kojos ilgos, sparnai plėviški, siauri, ilgi. Antenos ilgos, patinų plunksniškos, sukiškos. Trumpaūsių arba mūsinių dvisparnių pilvelis, antenos ir kojos trumpos. Suaugę dvisparniai dažniausia minta nektaru, kiti – įvair. Vabzdžiais, šiltakraujų gyvūnų ir žmogaus krauju. Daugelis rūšių (pvz. maleriniai uodai) platina žmogaus ir gyvūnų ligas. Dvisparniai skrenda … Daugiau…
Dumbliai, jų sandara, dauginimasis ir ekologija Turinys:1. Gniužulo sandara 2 2. Dumblių dauginimasis 3 3. Ląstelės sandara 5 4. Ekologinės dumblų grupės 7Gniužulo sandara. Dumblių gniužulas (vegetatyvinis kūnas) neturi diferencijuotų audinių, stiebo, lapų ir šaknų. Jų būna vienaląsčių, kolonijinių, daugialąsčių ir neląstelinių. Dydis svyruoja nuo 1 – mikronų iki dešimčių metrų. Forma taip pat … Daugiau…
Įvadas.Grybai labai paplitę gamtoje. Jie neatskiriama miško dangos dalis, jų gausu parke, sode, vandenyje, ypač daug dirvožemyje. Viename grame daržo žemės grybų ir jų sporų yra šimtai tūkstančių ar net milijonai. Grybų sporos sklando padange (aptinkamos net 33 km aukštyje), vėjo nunešamos tūkstančius kilometrų. Grybai-tai ne tik mums gerai pažįstami … Daugiau…
TELŠIŲ VINCENTO BORISEVIČIAUS KATALIKIŠKOJI GIMNAZIJA 3a klasėAUGMENIJOS EVOLIUCIJA Darbą atliko: Simonas Gedvilas 2002 m. SENIAUSIEJI JŪROS AUGALAI Augalų evoliucija prasideda jūros dumbliais. Seniausios žinomos Žemės iškastinės liekanos ( jų amžius apie 3 mlrd. metų) priklauso primityviausiems augalams – melsvadumbliams. Beveik 2 mlrd. metų tokie augalai gyveno jūroje drauge su kitais … Daugiau…
Turinys Turinys 2 Įvadas 3 Kasa 4 Baltymų virškinimas 5 Riebalų virškinimas 5 Angliavandenių viškinimas 6 Kasos sulčių išsiskyrimas 6 Reguliacija 6 Išvados 8 Naudota literatūra 9Įvadas Kasa, pancreas (lot.) – tai mišri liauka. Ji yra belatakė (vidaus sekrecijos) liauka tada, kai gamina ir į kraują išskiria insuliną bei gliukagoną. … Daugiau…
Gyvybės atsiradimas Mokslinis požiūris : Atrodo, gyvybę nesunku apibrėžti: akivaizdu, kad arklys gyvas, o uolos gabalas – ne. Ilgą laiką narpliodami mįsliną gyvybęs prigimties klausimą, biologai įsitikino, kad visų organizmų skiriamasis požymis – gebėjimas, gavus reikiamą kiekį žaliavų, gaminti į save panašius. Gyvybės pagrindai Papraščiausią gyvą organizmą sudaro vienintelis struktūrinis … Daugiau…
DantysAr žinai, kiek turi dantų? Gali suskaičiuoti – 32. Šešiolika viršutiniame žandykaulyje ir tiek pat apatiniame. O ar visi dantys vienodi? Ne. Burnoje yra 3 rūšių dantų. Vienų vienokia paskirtis, kitų – kitokia. Priekyje puikuoja 8 aštrūs kapliai. Jais lengvai perkandi morką arba ropę. Už jų – 4 stiprūs iltiniai. … Daugiau…
Ema Kviecinskaitė Referatas Kaunas 2004 -3- Nacionaliniai parkaiGraži ir įvairi gamta, margų margiausi kraštovaizdžiai. Nacionaliniai parkai atspindi stambių geografinių sričių kraštovaizdį ir kultūrą. Parkai įkurti vietovėse, pasižyminčiose natūraliais kraštovaizdžiais, saugotinų gamtos ir kultūros vertybių gausa, gamtos ir žmonių santarve. Įkurti ten, kur gyva istorinė atmintis, gyvas gamtos, kaip žmogaus ir … Daugiau…
Kiškiažvėriai (Lagomorpha)Šiam žinduolių būriui priklauso kiškiai, triušiai, taip pat smulkūs žvėreliai – kiškėniniai . Būdingiausias šio būrio požymis – savotiška dantų sistema. Yra dvi poros viršutinių kandžių, kurie išsidėstę dviem eilėmis: priekyje viena pora didelių graužiamųjų kandžių, už jų – antra pora mažyčių. Didieji kandžiai kalto formas, jų priekis padengtas … Daugiau…
Turinys Įvadas. 2 Hormonų sintezė ir sekrecija. 2 Hormonų veikimo mechanizmai. 3 Funkcinė pagumburio ir hipofizės sistema. 4 Priekinės hipofizės dalies hormonai. 4 Tarpinės hipofizės dalies hormonai. 6 Užpakalinės hipofizės dalies hormonai. 6 Antinksčių hormonai 7 Endokrininė kasos funkcija 7 Skydliaukės hormonai 8 Priešskydinių liaukų, čiobrialiaukės ir kankorėžinės liaukos hormonai … Daugiau…