Žinios ir informacija visomis temomis
Kasdien mums prireikia išsamios informacijos įvairiomis temomis. Šiame informaciniame kataloge rasite informacijos visomis mokslo, verslo, mokymosi, išsilavinimo temomis, kurią galėsite pritaikyti savo darbui, mokslui ir informacijos analizei. Talpinami tekstai ir kiti rašiniai padės jums pagilinti žinias ar rasti pavyzdį. Nesvarbu kokia yra jūsų tema ir rašomas tekstas, geri šaltiniai visada yra būtini norint parašyti išsamiai ir pagrįsti savo nuomonę. Dauguma tekstų yra nemokami, o norimą informaciją galėsite rasti per paiešką ar pagal kategorijas.
Žmogus ir aplinka Kaip aplinką veikia žmogus?Sparčiai plintant žmogaus ūkinei veiklai, buvo nepaprastai nuniokota gamta, labai padidėjo aplinkos užterštumo mastai, dėl to sutriko ekologinės sistemos pusiausvyra. Žmogus veikė gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius, tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotoje teritorijoje – ten, … Daugiau…
Bakterijų forma, dydisDauguma bakterijų yra vienaląsčiai organizmai. Bakterijos būna rutulėlių, lazdelių, spiralių ir kitokios formos. Rutulinės bakterijos (kokai) dažniausiai esti taisyklingo rutulio formos. Daugumos kokų skersmuo yra iki 1 m. Beveik visi kokai nesudaro sporų ir būna be žiuželių.Lazdelinės bakterijos yra tiesiog lazdelės formos. Daugelis jų yra iki 1 m … Daugiau…
Euglenophyta (euglendumbliai) 800 rūšių, gėlavandeniniai dumbliai.Vienaląsčiai org. Sudaro lakimas palmeloidines stadijas, laikosi sedimentuose. Gyvena organinėmis medž. užterštuose vandenyse. Gyvena terpėje kurioje yra vitamino B12. greitai dauginasi, turi mokslini pritaikymą. Gniužulai: vienaląsčiai, monadines strukt. Dumbliai. Turi 2 ziuzelius (vienodo ilgio arba ne). Vienas is ju turi fotoreceptoriu, susijusį su raodona akute. … Daugiau…
Kraujo reikšmė organizmui labai didelė. Pagrindinės kraujo atliekamos funkcijos: • pernešimo – kraujas perneša dujas (deguonį ir anglies dvideginį), maisto medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi šilumą; • apsauginė – kraujo ląstelės dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizmą nuo svetimkūnių ir mikrobų; be to, kraujas geba krešėti, todėl apsaugo … Daugiau…
KAUNO VAIŽGANTO VIDURINĖ MOKYKLA KERPĖS Biologijos referatasAtliko: G. Jasiulionytė Mokytoja: Z. Bartlingienė Kaunas, 2005 KERPĖS Kerpės – žemesnieji daugiamečiai augalai, prisitaikę gyventi pačiose atšiauriausiose pasaulio vietose ir dažniausiai įsitvirtina ten, kur tik kelios kitų organizmų grupės gali egzistuoti. Tai toliausiai į šiaurę ir pietus išplitę augalai. Himalajuose kerpių rasta didesniame … Daugiau…
Naujos technologijos medicinoje ir etika Doc. IRAIDA JAKUŠOVAITĖ, doc. ALEKSANDRAS VITKUS Kauno medicinos universitetasEtikos problemą išryškinę esminiai XX a. antrosios pusės pokyčiai: – Naujos reprodukcinės technologijos, genetinė inžinerija, klonavimas, eutanazija ir kt. – Demokratizacijos plėtotė, paciento teisių gynimas, pacientų autonomija. – Rinkos santykių įsigalėjimas medicinoje. – Riboti medicinos ir sveikatos … Daugiau…
Kraujas terpė, kurioje vyksta pernaša Įairios žinduolių kraujo funkcijos padeda palaikyti homeostazę. Kraujas 1) perneša medžiagas į kapiliarus ir iš jų, kur įvyksta apsikeitimas su audinių skysčiu; 2) padeda kovoti su mikrobiniu užkratu – bakterijomis ir virusais; 3) padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir 4) kreša, apsaugodamas nuo gyvybei pavojingo nukraujavimo. … Daugiau…
Chromosomos sandara. Autosomos ir lytinës chromosomos. Lyties apsprendimas. Su X chromosoma susijusios paveldimos ligos.Chromosomos yra branduolio struktûros, kuriose ypatingu bûdu pasiskirsèius genetinë medþiaga. Interfazëje genetinë medþiaga vadinama chromatinu, làstelës dalijimosi metu chromatinas kondensuojasi ir virsta struktûra vadinama chromosomom. Svarbiausios cheminës medþiagos sudaranèios genetinæ medþiagà yra DNR ir baltymai. Chromatinà sudaro … Daugiau…
Augalinės, gyvūninės, ir grybinės ląstelių palyginimasAugalinė, gyvulinė ir grybinė ląstelės turi: branduolį, endoplazminį tinklą, goldžio kompleksą, ribosomas, lizosomas, mitochondrijas, membraną. Augalinė ląstelė turi chloroplastus, o gyvūninė ir augalinė ne. Gyvūninė ląstelė turi centrioles, o augalinė ir grybinė (tik kai kurie grybai turi) neturi. Grybinė ir augalinė ląstelės turi vakuoles, o … Daugiau…
Hormoninė kontracepcija (II dalis) Hormonų kontracepcijos paplitimą mūsų šalyje riboja įvairūs mitai. Vienas iš jų teigia, kad ši kontracepcijos rūšis yra nepakankamai efektyvi. Moteriai nesinori tikėti, kad maža piliulė ar injekcija gali apsaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Iš tikrųjų hormonų kontracepcija yra labai efektyvi kontracepcijos rūšis: Pearl_o indeksas (PI * 1200 … Daugiau…
Iki 1960 m. buvo ieškoma teritorinės aplinkosaugos organizavimo formų. 1945 m. buvo išskirti pirmieji 8 gamtiniai draustiniai (17,8 tūkst. ha): Punios šilo gamtinis, Metelių paukščių, Kiauneliškio kurtinių, Vizgirio maumedžių, Ratnyčios šernų, briedžių, Žagarės girios elnių – šernų, Padauguvio šernų, Žaliosios girios briedžių. Draustinių pavadinimai atspindėjo medžiojamųjų žvėrių atkūrimo tikslus. Neatsitiktinai … Daugiau…
Beždžionės (Simiae, arba Anthropoidea), primatų (Primates) būrio žinduolių pobūris. Pagai šnervių pertvaros plotį, dantų formulę ir kt. skirstomos į 2 antšeimius: plačianoses beždžiones ir siauranoses beždžiones; ~250 rūšių. Plačianosių beždžionių yra 2 šeimos: voverinės beždžionės (marmozetės) ir kabiauodegės beždžionės (kapucinai, koatos), siauranosių beždžionių-3 šeimos: šunbeždžionės (pavianai, dželados, markatos, langūrai, gverecos), … Daugiau…
LAPNUGARIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS Lapnugario kraštovaizdžio draustinio plotas – 2120 ha. Jis žymus kalnapušėmis apsodintu didžiuoju kopagūbriu ir nerijoje aukščiausiu pajūrio apsauginiu kopagūbriu (10-12m). Draustinyje yra: Meilės slėnis, Meškadaubė, Eumo, Lybio, Lapnugario, Meškos galvos ir Hageno kalvos, originalūs pusketvirto hektaro juodųjų pušų želdiniai. Važiuojant pagrindiniu keliu per draustinį, akį patraukia vešlūs … Daugiau…
Turinys 1. Įvadas 3 2. Darbo tikslas ir uždaviniai 4 3. Tyrimo objektas, medžiaga ir metodika 5 4. Tyrimo rezultatai 6 4.1. Vietovės geografinė padėtis 6 4.2. Ekosistema – Batakių miškas 8 4.3. Išvados 12 4.4. Literatūra 13 Įvadas Miškas sudėtingas ir paslaptingas gamtos tvarinys. Jame nuolatos verda gyvybė: auga žolės ir medžiai, slapstosi įvairiausi žvėreliai, paukščiai peri … Daugiau…
Populiacija vadinama natūraliai laisvai besikryžminančių vienos rūšies individų grupuotė, gyvenanti tam tikroje arealo dalyje. Ji yra sudaryta iš įvairaus amžiaus ir skirtingos lyties individų. Būdinga populiacijos ypatybė ta, kad jos individus sieja daugybė įvairių rūšių. Vienos populiacijos individai yra panašesni vienas į kitą negu vienos rūšies, bet skirtingų populiacijų individai. … Daugiau…
NARKOTIKAI IR NARKOMANIJA Turbūt nėra Lietuvoje moksleivio ar mokytojo, kuris nebūtų girdėjęs apie narkotikus. Galima apie tai išgirsti ne tik mokykloje, gatvėje, bet ir per radiją, televiziją ar perskaityti laikraštyje, žurnale. Taigi, kiekvienas apie tai žinomo ir jau net susiformavo savo požiūrį į narkotikus bei jų vartojimą. Deja, tas požiūris … Daugiau…
EKOLOGIJA KAIP VILTIES METAFORA1.Laikinai nemadinga (nenaudinga)? Infliacija sumažėjo, gerėja pramonės ir BVP rodikliai. Be padažnėjusių sprogdinimų ir nuolatinių vagysčių neįvyko jokie ne kartą pranašauti perversmai, jokios “teisingos” ar “neteisingos” politinės ar “sukarintos” revoliucijos. Regis, gyvenimas gerėja, turėtų gerėti. Bet į gyvenimo gerėjimo rodiklių gretą visiškai neįvedama ekologija. Sovietmečio pabaigoje kiekvienas … Daugiau…
„Klonavimas“- dar vienas mokslinis terminas, patekes i laikrasciu puslapius. Panasu, kad zurnalistu ir publikos akyse sis zodis darosi toks pats iprastas ir aiskus, kaip kad „reliatyvumo teorija“, puikiai tinkas paskaninti nuobodziam straipsniui ar tusciam pokalbiui. Kas gi tas klonavimas yra ir kam jo is viso reikia? Klonas – tai organizmas, … Daugiau…
Duona yra vienas iš seniausių žmonių valgių, pradėtų vartoti augalinio maisto rinkimo laikais, kai žmonės dar nemokėjo dirbti žemės. Reikia manyti, kad duona plačiau paplito atsiradus žemdirbystei, neolite, kada didesnėje Europos dalyje, kartu ir Lietuvos teritorijoje, jau buvo auginami kviečiai, miežiai, soros, gal ir rugiai. Galimas dalykas, kad iš šių … Daugiau…
Turinys: Akies sandara 1psl. Viskas apie trumparegyste 2psl. Akies sandara: VITAMINAS A – AKIŲ GYDYTOJAS Ar skiriate pakankamai dėmesio savo akims? Ar pirkdami maisto produktus ir vitaminus atkreipiate dėmesį į jų sudėtį – ar yra taip reikalingo vitamino A? Pasirodo, vitaminas A padeda ląstelėms atsinaujinti. Šis procesas vadinamas diferenciacija. Nenormaliai diferencijuotos ląstelės … Daugiau…
Anglių teikiama energija Anglys – pirmoji iškastinio kuro rūšis, kurios buvo daug kasama ir naudojama. Visa Vakarų visuomenės industrializacija buvo glaudžiai susijusi su anglių gavyba. XVIII a. pagal naują technologiją pradėta kasti anglis iš giliau. Anglys, savo ruožtu, skatino išrasti garo variklius, kitas darbą lengvinančias mašinas ir jomis naudotis. Sužinoti, … Daugiau…
DIRVOŽEMIO TARŠADirvožemis turi didelės reikšmės žmonių gyvenimui ir sveikatai. Nuo fizikinių-cheminių dirvožemio ir žemiau esančio grunto savybių priklauso požeminių vandenų kokybė. Užpelkėjusios dirvos dažniausiai yra netinkamos žemdirbystei ir gyvenamųjų namu statybai. Teritorijos ir regionai, kurių dirvose yra vienokių ar kitokiu cheminių elementų stygius ar perteklius, vadinami anomalinėmis geocheminėmis provincijomis. Jose … Daugiau…
ĮVADASDumbliai yra vieni seniausių žemėje atsiradusių augalų, bet dėl primityvių gyvenimo sąlygų kai kurie iš jų iki šiol išliko nepakitę. Dėl to dumblių sandara labai įvairi. Jų yra vienaląsčių, daugialąsčių ir neląstelinių. Vienaląsčiai dumbliai gyvena pavienių arba sudaro kolonijas. Vieni iš jų turi žiuželius ir gali judėti, kiti būna nejudrūs, … Daugiau…
Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla Kodėl genda akys? Parengė: 7m klasės mokinės Ieva Narbutaitė ir Monika MorkūnaitėVilnius, 2006 Žmogaus akis – žmogaus galvoje esantis organas, priimantis aplinkos informaciją matomoje elektromagnetinių bangų srityje ir transformuojantis ją į nervinius impulsus. Tai ištįsęs apie 2,5 cm skersmens rutulys. Skirtingai nuo daugelio gyvūnų akių, … Daugiau…
KAULŲ JUNGTYS Kaulų jungčių mokslas- sindeksologija. Studijuoja kaulų jungtis, jų formą ir funkciją. Visus griaučių kaulus tarpusavyje jungia jungtys. Pagal judesių amplitudę jungtys skiriamos į paslankias ir nepaslankias. Nepaslankias jungtis sudaro ištisinės audinio tarpsluokstelinės jungtys. Priklausomai nuo kaulus jungiančio audinio jungties ir nepaslankių kaulų jungtys skiriamos į: skaidulines ir kremzlinio … Daugiau…
FOTOSINTEZĖ APLINKOS SĄLYGŲ POVEIKIS FOTOSINTEZEIFotosintezės lygtis: 6CO2+12H2O═ ═ (šv) C6H12O6+6O2+6H2O. Pati fotosintezė vyksta 2 stadijom ir tik 1-a stadija vyksta šv. Tamsoje vykstančių r-cijų v didėja kylant T (tik iki 30°C). Jei T pakeliama, pradeda lėtėti. Tuo remiantis įrodyta, kad t.y. fermentinės r-cijos, vykstančios tamsoje. Dirbtinėle aplinkoje fotosintezė t.p. g. … Daugiau…
ENDOPLAZMINIS TINKLAS (EPT)Visos ląstelės turi endoplazminį tinklą, kuris sudaro daugiau kaip pusę visų ląstelės membranų. Endoplazminis tinklas – didžiulis šakotas išsiraizgęs uždaras maišas, turintis vieną bendrą ertmę. Nuo citozolio endoplazminio tinklo ertmę skiria vienguba membrana. Endoplazminis tinklas paprastai sluoksniais supa branduolį, tie sluoksniai kiek primena svogūno lukštus. Be to, EPT … Daugiau…
KAIRIARANKIAI Sunku gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje: Sveikinantis tiesti dešinę ranką, važiuoti dešiniąja kelio puse, einant pro duris spausti dešinėje pusėje esančią durų rankeną… Tačiau kairiarnkiai geba prisitaikyti ir puikiai naudojasi savo išskirtinumu.Beveik penktadalis mūsų planetos gyventojų – kairiarankiai arba linkę į kairiarankystę. Vadinasi, galima teigti, kad apie … Daugiau…
Černobilis, branduolinis košmaras Černobilio avarija – pati baisiausia atominės energetikos katastrofa pasaulyje. Sovietų vadovybė bandė nuslėpti šią katastrofą, o vėliau smarkiai sumažinti jos mastus. Pirmieji požymiai, kad įvyko kažkas baisaus, paaiškėjo 1986 metų balandžio 28 dieną 9 valandą ryto, kai Forsmorko (Švedija) atominės elektrinės specialistai, atkreipė dėmesį į pavojų žalius … Daugiau…
TurinysĮvadas 2 1. Augalų bioindikacinių savybių panaudojimas aplinkos užterštumo tyrimuose 3 2. Antropogeniniai aplinkos veiksniai ir į jų poveikio dendroindikacija 8 2.1 Oro užterštumas ir ji lemiantys veiksniai 8 2.2 Lokalioji oro tarša 9 2.3Oro užterštumo poveikis medžiams 9 3. Samanos – atmosferos teršalų bioabsorbentas 11 3.1. Samanų panaudojimas biomonitoringui 12 3.2. Samanų panaudojimas dirbtinių bioabsorbentų gamybai 13 4. … Daugiau…