Sveika mityba

Sveika mityba Praeito šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50% žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau subalansuota, mityba. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui … Daugiau…

Pulsas kraujospūdis kraujo tekėjimo greitis

Pulsas. Kraujospūdis. Kraujo tekėjimo greitisPulsas.Tose vietose, kur stambios arterijos yra arti kūno paviršiaus, o po jomis yra kaulas, pavyzdžiui, vidinėje riešo pusėje, smilkiniuose, kaklo šonuose, apčiuopiami pulso tvinksniai.Kiekvieną kartą susitraukiant kairiajam širdies skilveliui, kraujas smarkiai atsimuša į aortos sieneles.Tada Arterijose atsiranda tvinkčiojanti spaudimo banga, kuri greitai plinta jų sienelėmis. Toks … Daugiau…

Mityba1

INDIVIDUALIOJI BIOLOGIJOS MOKYMO PROGRAMA IX–X KLASĖMS Genovaitė Vitalienė Mokytoja metodininkė Sedos vidurinė mokykla <…> TEMA: MITYBA TIKSLAS: Padėti įgyti reikalingų žinių apie virškinimo sistemą ir mitybą ir pagal tai skatinti pasirinkti sveiką gyvenimo būdą. METODAI: Savarankiškas darbas nagrinėjant medžiagą. Situacijos įvertinimas, skaičiavimo, praktiniai darbai, referatai. (Pagrindinis lygmuo) Standartai ir jų … Daugiau…

Vanduo4

Vanduo. 1995 m. į paviršinius vandens telkinius buvo išleista apie 300 mln. kub. m. valytino vandens. Iš jų 26% išvaloma iki reikalaujamų normų, 56% nepakankamai išvaloma ir 18% – nevaloma (1 pav.). Pagrindinė paviršinio ir gruntinio vandens užterštumo priežastis – nepakankamai valomos miestų bei pramonės nuotekos ir išsklaidyta tarša. Mažėjant … Daugiau…

Moteriška lytinė sistema

Moteriškieji lytiniai organai, taip pat kaip ir vyriškieji, skirstomi į vidinius ir išorinius. Vidiniai lytiniai organai – tai lytinės liaukos, kuriose bręsta lytinės ląstelės ir gaminami lytiniai hormonai, bei lytiniai takai. Taigi, moters vidiniams lytiniams organams priklauso kiaušidės, kiaušintakiai, gimda ir makštis, o išoriniams – lytinės lūpos, varputė ir makšties … Daugiau…

Moliuskai

2. RETOSIOS MOLIUSKŲ RŪŠYS, ĮTRAUKTOS Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ1979 metais įsteigta Lietuvos raudonoji knyga, į kurią įtrauktos 30 nykstančių augalų ir 42 gyvūnų rūšys. Įtraukta žinduolių, paukščių, roplių, amfibijų, silkiažuvių bei vabzdžių retos bei nykstančios rūšys, bet neįtraukta nei viena moliuskų rūšis. 1992 metų Lietuvos raudonoji knyga. 1992 metais išleistoje … Daugiau…

Nukleino rūgštys

1. Nukleino rūgščių komponentų struktūra, sąvybės, cheminė sintezė. · Nukleozidai · Nukleotidai · Oligonukleotidai 2. Nukleino rūgščių struktūra. · DNR struktūra · Pirminė DNR struktūra · Antrinė DNR struktūra · Tretinė DNR struktūra · RNR struktūra · Pirminė RNR struktūra · Antrinė RNR struktūra · Tretinė RNR struktūra 1. Nuklino … Daugiau…

Ruoniai

RuoniaiŽinduoliai, prisitaikę gyventi vandenyje, bet dalį gyvenimo praleidžiantys krante arba ant ledo. Kūnas storas, aptaku. Galūnės pavirtusios plaukmenimis. Priekinės letenos apgaubtos oda, todėl pirštų nesimato (išlindę tik nagai). Uodega trumpa, pasislėpusi tarp plaukmenų. Ausų kaušelių nėra. Ausų angos ir šnervės nardant uždaromos. Kūnas apaugęs glotniais plaukais. Kaukolės smegeninė dalis didelė … Daugiau…

Rukymas

Projektas Rūkymas ir jo žala Rūkymas – įprastų žmogaus veiksmų sistema, rodanti liguistą tabake esančios narkotinės medžiagos – nikotino pomėgį. Tabakas ir jo paplitimo istorija Tabakas (lotyniškas pavadinimas Nicotiana tabakum) – bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vienmetis. Tabako tėvynė – tropinė Amerika. Tabako vaisius – dėžutė, pilna … Daugiau…

Plaučiams daroma žala

Tikriausiai niekam nekils abejonių, kad daugiausia plaučiams kenkia rūkymas. Tai labai blogas įprotis. Kaip bebūtų gaila, rūko labai daug žmonių būdami dar labai maži, kai žmogui tabakas ir jo gaminiai organizmui kenkia labiausiai. Štai truputėlis statistikos: rūkantieji dėl širdies ligų staiga miršta 5–8 kartus dažniau negu nerūkantys. Rūkantys 6 kartus … Daugiau…

Zmogaus organizmui reikalingos medZiagos

ĮVADAS Praeito šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50% žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau subalansuota, mityba. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. … Daugiau…

Veziagyviai

Telšių ,,Kranto‘‘ vidurinė mokykla (medžiaga iš literatūros ir interneto) Darbą ruošė: 8d Alfreda Norvaišaitė 2005 VėžiagyviaiVėžiagyviai-labai mišri grupė, kuriai priklauso įvairaus dydžio gyvūnai-nuo sunkiai plika akimi įžiūrimų dafnijų ir ūsakojų iki stambių krabų bei omarų, kurie yra didžiausi šiuo metu gyvenantys nariuotakojai. Nors kai kurie vėžiagyviai sėkmingai prisitaikė gyventi sausumoje, … Daugiau…

Nelytinis dauginimasis dokumentas

NELYTINIS IR VEGETACINIS DAUGINIMASISEukariotinės ląstelės dalinasi dviem būdais – mitoziškai ir mejoziškai. Mitozinis dalijimasis gamtoje yra žymiai dažnesnis, negu mejozinis. Kuo ląstelėms naudinga mitozė?Mitozė – tai ląstelės dalijimasis, kurio metu susidarančios dukterinės ląstelės būna genetiškai vienodos – jos gauna lygiai tokias pačias chromosomas su lygiai tokia pačia genetine informacija. intarpas … Daugiau…

Medžiagų apykaita ir mityba

TURINYS 1. Įžanga 3 2. Virškinimas 4 3. Alkis, apetitas, sotumas 4 4. Mityba ir jos rėžimas 5 5. Energijos balansas, jos sunaudojimas ir išeikvojimas 7 6. Pagrindinės maisto medžiagos 8 7. Mikroelementai, vanduo, skaidulos 10 8. Vitaminai 11 9. Sveikas maistas 15 10. Genetika 15 11. Maistas ir protinis darbas 16 12. Sveikos mitybos piramidė 18 13. Virškinimo organus veikiantys vaistai 20 … Daugiau…

Zmogaus ir gyvybės kilmės teorijos

Įvadas Evoliucija (iš lotyniško žodžio evolutio – „išvyniojimas“, „išsirutuliojimas“, kuris kilęs iš žodžio evolvo – „išvynioju risdamas“) mokslų apie gyvybę kontekste yra gyvų organizmų bruožų pokyčiai per kartas, apimant ir naujų rūšių atsiradimą. Susiformavus moderniajai genetikai (1940-ieji), evoliucija buvo apibrėžta konkrečiau – alelių dažnių pasikeitimas populiacijoje nuo vienos kartos į … Daugiau…

Zmogus ir aplinka konspekatai

1 Planeta Žemė nutolusi nuo Saulės _150mln.km, 3-oji planeta nuo Saulės. Amžius 4,6mlrd.m. Prieš 4,2mlrd.m. Žemė pradėjo vystytis geologine raida. Prieš 3,5mlrd.m atsirado gyvybė. Iš Žemės atmosferos į kosminę erdvę gali patekti kai kurios lengvesnės dujos (kitos sulaikomos atmosferoje). 365000km nuo žemės skrieja Mėnulis.Žemės skriejimo orbita – elipsė. Žemės sukimasis … Daugiau…

Pajūrinė zunda

Pajūrinė zunda tai skėtinių šeimos žolių gentis. Paplitusi beveik visame pasaulyje (išskyrus subpoliarinio ir poliarinio klimato juostas).Auga smėlingame dirvožemyje. Stiebas šakotas. Lapai ištisiniai arba skiautėti, dygliuotais dantytais kraštais. Žiedai smulkūs, melsvi arba balti, susitelkę galvutėmis. Vaisius- žvynuotas skeltavaisis. Lietuvoje auga plokščialapė ir pajūrinė zunda. Pajūrinė zunda reta, nykstanti rūšis. Įrašyta … Daugiau…

Vanduo – pasaulio veidrodis

Turinys : 1. Įvadas 2. Vandens teršimas 3. Vandens valymas 4. Lietuvos vandenų būklė 5. Užteršto vandens poveikis žmogaus sveikatai 6. Vandens yra visur 7. Naudota literatūra VANDUO – PASAULIO VEIDRODIS ,,Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo, nei spalvos, tavęs neįmanoma aprašyti, tavimi mėgaujasi, nežinodami, kas tu toks. Negalima … Daugiau…

Nuodingi augalai

Nuodingi augalaiŽmonijos istorija nuo pirmųjų dienų susijusi su nuodais. Tiesą sakant, nuodingi augalai ir gyvūnai egzistavo net ir prieš atsirandant Pirmąjam žmogui. Egzistuoja hipotezė, kad dar ankstyvam paleolite (40 000-10 000m. pr. m. e.) įvyko pirmas žmogaus susidūrimas su narkotinėmis medžiagomis. Iš istorijos kronikų, piešinių uolose matyti, kad senovės šumerai, … Daugiau…

Vorai

Mažai yra gyvūnų kurių, kurių būtų taip bijomasi ir apie kuriuos būtų taip maža žinoma kaip vorai. Nepaisant bauginančios reputacijos dauguma vorų žmogui nepavojingi. Kartu su erkėmis ir skorpionais, šie gyvūnai priklauso grupei, kuri vadinama VORAGYVIAIS. Iš maždaug 60 000 rūšių didžioji dalis yra plėšrūnai. Daugelis vorų naudingi, nes medžioja … Daugiau…

Varliagyvei

Varliagyviai Lietuvoje gyvena 12 rūšių varliagyvių: dviejų rūšių tritonai ir 10 rūšių beuodegės varlės. Kiekvieną pavasarį į kūdras, seklius ežerėlius susirenka neršti sausumoje peržiemoję paprastieji ir skiauterėtieji tritonai. Visi jie 10–14 cm ilgio, patinėlis ant nugaros ir uodegos turi po skiauterę, kuri per nerštą padidėja. Patelės ant uodegos irgi turi … Daugiau…

Pirmuonys

Ameba Gyvenimo būdas, sandara ir judėjimas Nešvarių tvenkinių dugne, panaši į mažą bespalvį drebutinį kamuolėlį. Kūnas sudarytas iš pusiau skystos citoplazmos, kurios viduje glūdi branduolys, sudaryta iš 1 ląstelės. Juda psiaudopodijų pagalba. Maitinimasis Susidarant kelioms pseudopodijoms apgaubimas maistas: bakterijos, dumbliai, pirmuonys. Susidaro virškinančioji vakuolė. Virškinimo sultys ištirpdo dalį medžiagų. Pašalinamos … Daugiau…

Sėklos reikšmė derliui

SĖKLOS REIKŠMĖ DERLIUI. SĖKLŲ SAVYBĖS Gera sėkla yra viena iš svarbiausių priemonių gausiam ir pastoviam derliui išauginti. Respublikos žemdirbiai yra sukaupę didelį patyrimą geros kokybės sėklai gauti, pradedant jos auginimu ir baigiant ruošimu. Dažniausiai sėkla atitinka I klasės reikalavimus, tačiau dar pasitaiko atvejų, kai paruošiama II ir III klasės, o … Daugiau…

Organizmų gyvybines funkcijos dokumentas

Sintetinant iš nesudetingu medziagu susidaro sudetingi junginiai,o skaidant atvirkščiai-iš sudetingu paprastesnes. Sintezes reakciju metu energija naydojama,o skaidymo-išsiskiria.. jeigu nevyktu sinteze,nebūtų medžiagu skaidymui,o jam nutrukus pritruktu energijos sintezei. FOTOSINTEZE-sudetingas procesas,kurio metu vyksta daug nuosekliu reakciju. Pradines medžiagos-nesudetingos neorganines anglies dioksido ir vandens molekules. Kad vyktu ju virsmai,butina šviesos energija,kuria sugeria chlorofilas. … Daugiau…

Moliuskai

Moliuskai arba minkštakūniai (lot. Mollusca) – bestuburių gyvūnų tipas. Zoologijos sritis, nagrinėjanti moliuskus – malakologija. Moliuskų kūną dengia kalkinė kriauklė. Kai kurie moliuskai gyvena sausumoje, tačiau didžioji dalis – gėlųjų vandenų ir jūrų gyventojai. Moliuskai – maži, lėtai judantys gyvūnai, nors yra labai didelių ir greitų. Pasaulyje yra apie 130 … Daugiau…

Mutacijos ir mutagenai

KAUNO „VYTURIO“ VIDURINĖ MOKYKLABIOLOGIJOS REFERATAS MUTACIJOS IR MUTAGENAI Atliko: Gerda Arlauskaitė 10b Vertino: mokytojas Dainius Statkevičius KAUNAS 2005 TURINYSĮvadas …..3Dėstymas ..4Mutacijų klasifikavimas 5Mutaganezės 6Mutagenai ir žmogaus paveldimumas 8Aplinkos mutagenai 9Genų mutacijos 10Chromosomų mutacijos, jų klasifikacija ir analizės principai 11Išvados …12Naudota literatūra 13 ĮVADAS DNR dėl mutagenų gali … Daugiau…

Irdis kraujas ir kraujagyslės

Širdis kraujas ir kraujagyslių sistema Linas Glodenis 1a Širdies ir kraujagyslių sistema sudaryta iš širdies ir įvairaus skersmens kraujagyslių (uždarų vamzdelių). Susitraukiant širdies raumeniui, kraujas teka kraujagyslėmis ir pasiekia viso organizmo organus, audinius bei ląsteles. Kraujotaka labai svarbi medžiagų apykaitai, kraujyje ištirpusios medžiagos ir dujos pasiekia audinius, kur yra sunaudojamos, … Daugiau…

Viskas apie bites

Turinys I. Bitininkystės istorija 3 II. Bičių šeimos nariai 4 III. Bičių rasės 5 IV. Bičių produktai: 7 a. Medus – maistas ar vaistas 7 b. Medaus vartojimas: 8 c. Medaus rūšys: 9 d. Bičių pikis – natūralus antibiotikas 10 e. Žiedadulkės ir bičių duona 10 f. Bičių pienelis 11 … Daugiau…

Varlės

Manto Tamučio 4fh Varliagyvių rūšies apibūdinimas [pic] Varliagyvių gyvenimas Varliagyviai atsirado viršutiniame devone, prieš 350 milijonų metų. Varliagyvių gyvenimas tiek sausumoje, tiek vandenyje, taip pat jų lervų sandara bei gyvenimo būdas rodo, kad jų protėviai buvo panašūs į žuvis. Gėlavandenes riešapelekes žuvis. Išnykusių riešapelekių galūnių griaučių antspaudai labai panašūs į … Daugiau…

Vaistiniai augalai

Pagal vartojimą ir poveikį žmogaus organizmui vaistingieji augalai skirstomi:1.Širdį ir kraujagysles veikiantieji. 2.Kraujospūdį mažinantieji. 3.Centrinę nervų sistemą raminantieji. 4. Centrinę nervų sistemą stimuliuojantieji augalai. 5.Skausmą slopinantys augalai. 6.Temperatūrą mažinantieji. 7.Atsikosėjimą lengvinantieji: 8.Reumatą gydantieji: 9.Virškinamojo trakto uždegimą ir opas gydantieji: 10.Vidurių pūtimą mažinantieji: 11.Vidurius laisvinantieji: 12.Viduriavimą stabdantieji: 13.Virškinimą gerinantieji: 14.Tulžies išsiskyrimą … Daugiau…