Konspektas

ASTROLOGIJA Nežinojimas ir nemokėjimas nustatyti ir pastebėti žvaigždžių įtakos dar nepakankama priežastis tai neigti. Pagaliau mokslas pradeda pastebėti kosminius įstatymus. Mokslininkai vis dažniau pripažįsta, kad žvaigždės įtakoja žmogaus gyvenimą. Žinoma, abejones vis dar kelia tai, kad atlikus net labai tikslius apskaičiavimus, dažnai gaunami netikslūs rezultatai. Todėl sukyla dvejonės. Atsiranda teigiančių, … Daugiau…

Fizika Šviesos reiškiniaiDabar jau išmokau įvairių dalykų. Žinau, kad visi šviesą skleidžiantys kūnai vadinami šviesos šaltiniais, o tuos šaltinius galima suskirstyti į gamtinius ir dirbtinius. Šviesą skleidžia tik tie kūnai, kurie spinduliuoja energija. Šviesos neskleidžia šalti kūnai, jie šviesą atspindi. Šviesa gali sklisti siauru pluoštu, o šviesos spindulio mes nematome. … Daugiau…

1.Laukas ir medžiaga – dvi pagrindinės materijos formos. Yra dvi pagrindinės materijos rūšys: laukas ir medžiaga. Medžiaga – sutankinta materija, laukas – išsklaidyta materija. Abi formos susilieja mikropasaulyje (fotonas yra laukas, kuris virsta medžiagos dalelėmis: elektronu ir pozitronu). Taigi elektrinis laukas yra materijos rūšis, o krūvis – medžiagos (materijos rūšies) … Daugiau…

Astronomijos Lietuvoje istorija nuo 1009 iki 1999 metų1009 Kvedlinburgo kronikoje pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. 1066 Voluinės metraštyje aprašyta Halio kometa Lietuvos danguje. 1236-1263 Lietuvą valdo Mindaugas. 1241 P.Dusburgiečio „Prūsų žemės kronikoje“ aprašomas Saulės užtemimas. 1252,1258 Voluinės metraštyje aprašyti lietuvių dievai. 1261 Malalos kronikoje aprašyti lietuvių pagonių dievai ir paminėta, … Daugiau…

Sluoksniuoti plastikaiSluoksniuoti plastikai sudaro ypatingą plastmasių grupę, gaunamą iš pluoštinio pagrindo, impregnuoto sintetinėmis dervomis. Plačiai sluoksniuoti plastikų gamyboje naudojamas fenolio-formaldehido dervos.Getinaksas. Pramonė išleidžia elektrotechninį lakštinį getinaksą (GOST 2718-66). Tai sluoksniuota presuota medžiaga, sudaryta iš keleto sluoksnių popieriaus, impregnuoto fenolio-formaldehidine, krezolio-formaldehidine ir kt. dervomis, arba jų mišiniu. Getinakso elektrinis atsparumas iki … Daugiau…

ULTRAVIOLETINIAI SPINDULIAIDaugelis šviesai skaidrių medžiagų nepraleidžia arba blogai praleidžia UV spindulius. Šie spinduliai yra nematomi. Jų bangos ilgis 3-380nm. Viršutiniai atmosferos sluoksniai ne visiškai sugeria UV spindulius, todėl aukštai kalnuose, kur yra sniego, negalima būti ilgesnį laiką be tamsių akinių ir be rūbų. Stiklas labai sugeria UV spindulius, todėl net … Daugiau…

1. Spinduliav., kurį sužadina medžiagos dalelių šiluminiai virpesiai vad. šiluminiu arba tempera-tūriniu. Jo intensyvumas ir spektras priklauso nuo spinduluojančio kūno savybių ir temperatūros. Tik šiluminis spunduliavimas gali būti pusiausviras. – spektrinis energ. spinduliavimo tankis arba geba.Ši svarbiausia kiekybinė kūno šiluminio spinduliavimo charakteristika išreiškia sąryšį tarp temperatūros T ir spinduliavimo pasiskirstymo … Daugiau…

„Medžiagų mokslo įvado“ Egzamino kontroliniai klausimai 2007 01 17 d. 1. Pagrindinės medžiagų elektrinės savybės. Elektros sroves stipris, varza, elektrinis laidumas. 2. Kas yra elektrono judris ir kaip jis susijęs su medžiagos elektriniu laidumu. Judris yra lygus vienetinio stiprio elektriniame lauke igytam kruvininku dreifo greiciui. 3. Kodėl metalų elektrinis laidumas … Daugiau…

Elektromagnetiniai virpesiai – periodiškas elektrinio ir magnetinio lauko kitimas dideliu dažniu.Jie gali būti slopinamieji ir neslopinamieji. Slopinamieji sukeliami virpesių konture, neslopinamieji lempiniame arba tranzistoriniame generatoriuje. Virpesių kontūrą sudaro kondensatorius, t.y. irenginys, kaupentis elektros krūvį, ir prie jo plokštelių prijungta ritė. Kondensatoriaus savybė kaupti elektroskrūvį apibūdinama fizikiniu dydžiu, vadinamu kondensatoriaus elektrine … Daugiau…

Energijos virsmai svyravimų procese • Energijos virsmai matematinėje svyruoklėje: A: Ep max = mgh max , Ek = 0, nes V = 0 B: Ek max = , Ep = 0 C: Ep max = mgh max , Ek = 0, nes V = 0 E = + mgh Išvada: … Daugiau…

ELEKTROS SROVĖ DUJOSE1. Ar normaliomis sąlygomis dujos praleidžia elektros srovę? 2. Kodėl pakaitinus orą atsiranda elektringų dalelių? 3. Kas sudaro srovę dujose? 4. Kaip galima dujas jonizuoti?Dujos sudarytos iš elektriškai neutralių atomų arba molekulių, ir normaliomis sąlygomis jos yra dielektrikai. Sudarius grandinėje kelių cm oro tarpą, elektros srovė netekės. Tačiau … Daugiau…

Alfa spinduliuotė Alfa dalelę sudaro du protonai ir du neutronai. Tai yra pati sunkiausia, didžiausią krūvį turinti ir mažiausiu skvarbumu pasižyminti dalelė. Šias daleles sulaiko popieriaus lapas, ore jos tenuskrieja keletą centimetrų. Žmogaus kuną apsaugo oda. Tačiau patekusi į organizmą pro kvėpavimo takus, burną ar sužeistą odą, vidinė spinduliuotė labai … Daugiau…

Triukšmas, atsitiktinis netvarkingas garso svyravimas. Sukelia netvarkingas oro slėgio kitimas arba elektrinės fliuktuacijos. Stacionariojo-intensyvumas ir sperkrinis tankis yra pastovūs. Kvazistacionarųjį sukelia daug nepriklausomų šaltinių, pvz., žmonių minia, jūros mūša, nestacionarųjį – trumpai veikiantys šaltiniai, pvz., Važiuojančios transporto priemonės, trumpi bildesisi, reti impulsiniai radijo trukdžiai. Blatojo-spektrinis tankis tolygus pagal visus dažnius.Elektronikos … Daugiau…

Svyravimas- tai periodiškai pasikartojantis judėjimas. Periodas- tai laikas, per kurį įvyksta vienas pilnas svyravimas. T=t/N Dažnis- dydis, nurodantis svyravimų skaičius per vieną sekundę. f=N/t f=1/T Amplitudė- tai didžiausias atstumas, kuriuo kūnas nutolsta nuo pusiasvyros padėties. [A] =m Svyravimo fazė- nusako svyruojančio kūno padėtį ir judėjimo kryptį konkrečiu laiko momentu. φ=t/T … Daugiau…

1. TIESIOGINIŲ IR NETIESIOGINIŲ MATAVIMŲ PAKLAIDŲ ĮVERTINIMAS Darbo užduotis. Išmokti matuoti slankmačiu, mikrometru, sverti svarstyklėmis, – nustatyti tiesioginių bei netiesioginių matavimų paklaidas. Teorinio pasirengimo klausimai. Matavimas slankmačiu, mikrometru, TLS tipo svarstyklėmis. Tiesioginių bei netiesioginių matavimų sisteminės ir atsitiktinės paklaidos.Teorinė dalis. Bendruoju atveju, kai kūno tūryje dV esančios medžiagos masė yra … Daugiau…

Transformatorius• Vartojant elektros energiją, reikalinga labai įvairi įtampa – nuo keleto voltų žaisliniams traukinėliams iki tūkstančių ir šimtų tūkstančių voltų tolimo elektros perdavimo linijose. Todėl reikia transformuoti elektros srovę. • Kintamosios srovės įtampą nesudėtinga keisti beveik neprarandant energijos. Ši jos ypatybė ir nulėmė tai, kad technikoje daugiausia vartojama kintamoji, o … Daugiau…

9. ATOMO BRANDUOLIO FIZIKOS ELEMENTAIProtonas yra vandenilio, kurio masės skaičius A = 1, branduolys. Tai stabili subatominė dalelė. Ji turi elementarųjį teigiamą elektros krūvį e=1,60(10-19 C. Protono rimties masė mp ( 1,673(10-27 kg. Neutronas yra elektriškai neutrali subatominė dalelė. Jo rimties masė mn(1,675(10-27 kg. Dėl to, kad laisvojo neutrono rimties … Daugiau…

1. EDUKOLOGIJA – ŽMOGAUS UGDYMO MOKSLAS. PAGRINDINĖS EDUKOLOGIJOS SĄVOKOS. UGDYMO SAMPRATA, APIBRĖŽTIS IR FUNKCIJOS. EDUKOLOGIJOS RYŠYS SU KITAIS MOKSLAIS.Pradedant edukologijos studijas pirmiausia reikia suvokti sąvokas, objektą, ryšį su kitais mokslais. Pedagogikos terminas sudarytas iš dviejų senosios graikų kalbos žodžių: pais, paidos – vaikas ir aigen – vesti. Graikų kalboje paidagogike … Daugiau…

13 tema Magnetinis laukas Magnetito savybės-traukti plieninius daiktus, laisvai pakabinus pasisuka šiaurės-pietų kryptimi. Tokiomis savybėmis pasižyminčius kūnus vadin.magnetais, o reiškinius-magnetizmu. Danų fizikas H. Erstedas pastebėjo, kad, išilgai magnetinės rodyklės ištiestu laidu paleidus nuolatinę srovę, rodyklė pasisuka apie savo ašį. Stiprėjant srovei, magnetinė rodyklė orientuojasi statmenai laidininkui, kuriuo teka ta srovė. … Daugiau…

1. Fizikos įvadasFizikos objektas. Fizika yra vienas iš gamtos mokslų ( pats žodis ‘physis’ graikų kalboje reiškia gamtą ), tiriantis bendriausias medžiagos ir lauko savybes, struktūrą ir judėjimo dėsningumus. Sąlyginai ji skirstoma į struktūrinę fiziką, sąveikų arba laukų fiziką ir judėjimo fiziką. Pirmoji tiria visus žinomus medžiagos struktūrinius elementus-elementariąsias daleles, … Daugiau…

Saulės sandaraMūsų visata atsirado iš Didžiojo sprogimo. Prieš tai nebuvo nieko, netgi laiko. Visiška nebūtis, nesuvokiama žmogaus protui. Amžiaus pradžioje abatas Lemetras teigia, kad visata atsirado prieš 20 milijardų metų sprogus mažučiam, labai karštam ir tankiam pirmykščiui kiaušiniui. Po Didžiojo sprogimo praeina mažyčiukė sekundės dalelytė: visata vėsta, plečiasi. Elementariosios dalelės … Daugiau…

Didžiausia Saulės sistemos planeta, penkta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 13.06 km/s vid. greičiu (1 lent.). Dėl greito sukimosi apie ašį jo skritulio paplokštumas matomas net pro mažai didinantį teleskopą. Pagal spindesį (didžiausias yra -2 ryškio) tarp planetų Jupiteris yra antras po Veneros. Kampinis skersmuo ~40″. … Daugiau…

TEMPERATŪRA – fizikinis dydis, apibūdinantis šiluminę kūnų būseną. ŠILUMINIS JUDĖJIMAS – kūną sudarančių dalelių netvarkingas judėjimas. VIDINĖ ENERGIJA – kūną sudarančių dalelių netvarkingo judėjimo(kinetinė) ir sąveikos (potencinė) energija. VIDINĖ KŪNŲ ENERGIJA KINTA: 1)atliekant darbą; 2) perduodant šilumą(šilumos laidumas, konvencija, šiluminiu spinduliavimu). ŠILUMOS KIEKIS – vidinės energijos kiekis, kurį kūnas gauna … Daugiau…