Rašinys

Požiūris į asmenybę Rytų teorijoseMūsų elgseną lemia kultūra ir šeima, kurioje mes augome, kurioje vystėsi mūsų jausmai, protas ir pasaulėžiūra. Tai yra mūsų realybė, mes gyvename joje žvelgdami į mus supantį pasaulį, taip kaip buvome išmokyti savo šeimoje ir visuomenėje. Mes pripažįstame tik tokį savąjį “aš”, kurį pažįstame. Kiekviena religija … Daugiau…

Protas pats nusistato ribas„Žmogaus protą vienoje iš jo pažinimo rūšių ištinka ypatingas likimas; jį apgula klausimai, kurių jis negali išvengti, nes juos jam pateikia jo paties prigimtis, tačiau jis negali ir atsakyti į juos, nes jie pranoksta visas žmogaus proto galimybes. <…> kadangi <…>klausimai niekada nesibaigia, tai jis priverstas ieškoti … Daugiau…

Žmogus gyveni ir nemąstai apie mirtį. Ji ateina netikėtai, kai mažiausiai to tikiesi. Ji atima tau brangius žmones neklausdama tavo nuomonės ar jie tau dar labai reikalingi. Mirtis pasiima ir tiek. O tu verki, kankiniesi nors supranti, kad tai yra neišvengiama. Kiekvienas juk mirsim tik vieni anksčiau kiti vėliau. Tokiomis … Daugiau…

Kartais gyvenimas nėra toks kokio mes norime.Dabar man liūdna tik todėl jog aš viena savo kambary , visi draugai užsiėmę savo darbais , nuotaikos nėra , už lango siaubingas oras. Bandžiau visokiais būdais praskaidrinti sau nuotaiką , nes tai tik mažytis liūdesio debesėlis susikaupęs iš nedidelių smulkmenų. Įsijungiau radiją ir … Daugiau…

…niekada nepamirsiu…Ar kada nors galvojai, kas yra skaudziausia? Pasakyti kazka ir po to gailetis? Ar nieko nepasakyti ir gailetis? Speju, kad svarbiausi dalykai yra tie, kuriuos sunkiausia pasakyti. Nebijok pasakyti kazkam, kad myli juos. Jei tai padarysi, jie gali sudauzyti tavo sirdi… jei ne, tu gali sudauzyti ju. Ar kada … Daugiau…

Aristotelio filosofijos pagrindai Aristotelis gimė 384 metais Stageiroje, trakiškajame Chalkidikės pusisalyje.Jo protėviai buvo gydytojai.Šeimos tradicijos ir auklėjimas skatina jį stebėti gamtą netgi anksčiau, kol jis susidomi sokratikų etika ir dialektika bei Platono metafizika. Daugiausisi dmėsio jis skyrė biologijos mokslo sričiai pagal ją modeliavo savo filosofijos sąvoką. Biologija jo sistemoje vaidino … Daugiau…

TURINYS ĮVADAS 2psl. TEORINĖ DALIS 3-6psl.1. Ligos kaip demonai arba dieviškos idėjos 4psl. 2. Žmogaus sveikatą griaunantys veiksniai 4-6psl. 2.1. Žmogaus organizmą griaunančios vidinės ir išorinės jėgos4psl. 2.2. Mąstymo įtaka žmogaus sveikatai 6psl. ĮVADAS Anot Vydūno, ( Raštai II, 312-327psl. ) sveikata – lygnašos būsena. Liga tai, kad kūno gyvenimas trukdytas. Giliau ją supranta tie, … Daugiau…

AR AŠ GYVENU SU KAUKE „Kodėl, nepaisant visų veidrodžių, iš tikrųjų mes nežinome, kaip atrodome, todėl negalime savęs įsvaizduoti, kaip, sakysime, įsivaizduojame kiekvieną savo pažystamą? Tai keblumas, su kurio susiduriama žengiant jau pirmuosius (pažink pats save) žingsnius“. (A. Schopenhauer „Parerga ir paralipomena“, 20001. psl.286) Kiekvienas žmogus yra asmenybė, jis turi … Daugiau…

Erotika ir estetika OTAS VEININGERIS Klaidinga manyti, kad seksualumas ir erotika, lytinis potraukis ir meilė – tai iš esmės tapatūs dalykai. Reikėtų pasakyti: kuo erotiškesnis žmogus, tuo mažiau jis kenčia nuo savo seksualumo, ir priešingai. Tad trumparegiui, kuris dėl savo cinizmo vis dar teigia šių dviejų reiškinių identiškumą, nurodysime bent … Daugiau…

Krikščioniškoji Aurelijaus Augustino filosofija. Dievo ir pasaulio pažinimo ir savižinos, gėrio ir blogio, proto ir valios, valstybės ir bažnyčios santykių augustiniškoji interpretacijaReferato tikslas – aptarti viduramžių laikotarpį, to meto žmogaus ir Dievo dvasinį ryšį, susipažinti su viduramžių krikščioniškąja filosofija. Apžvelgti Aurelijaus Augustino krikščioniškąją filosofiją. Tam, kad suprastume šiuos dalykus, būtina … Daugiau…

gyveno tarp 460 ir 470 metų. Abderuose mokėsi pas Leukipą; paskui lavinosi ilgose kelionėse. Ramus ir pasišventęs mokslui jis gyveno gimtajame mieste atokiai nuo viešo ir judraus gyvenimo, kokį gyveno Atėnuose jo amžininkai filosofai sofistai. Sakoma, kad jis buvo atvykęs į Atėnus, bet nebuvo ten pripažintas. Apie jo budą senoveje … Daugiau…

ESĖ KONKURSAS „ATEITIS PRIKLAUSO NUO MEILĖS“ K. Vojtyla Švenčionių Z. Žemaičio gimnazija ARŪNAS TRINKŪNAS (4RB gimnazijos klasė) ESĖ „Meilė pikta tik tada, kai jos trūksta“ Konsultavo mokytojai Rima Grigonienė Birutė Stulgaitytė 2006 m. „Meilė pikta tik tada, kai jos trūksta“ K. VojtylaKai aš skaičiau K. Vojtylos kūrinį „Priešais juvelyro parduotuvę“, … Daugiau…

Raskolnikovo “Teorija” ir elgesys F.Dostojevskio romane “Nusikaltimas ir bausmė” Dostojevskio romanas “Nusikaltimas ir bausmė” gimė susidariusios 19 amžiaus 60-tais metais Rusijoje situacijos dėka. Rašytojas atkuria tiesa atspindinti žemutines klasės miesto gyvenimo atvaizdą, ištisa ubagystes ir žmonių skausmo jūra. Ir šitam ištisam atstumtų žmonių pasauliui besipriešina stovykla grobuonių, gyvybes valdovų, šaltų … Daugiau…

Gėrio ir blogio samprata buvo aktuali visais laikais: Antikoje gėris sietas su menu, viduramžiais – su religiniais idealais, renesanso epochoje gėris buvo apipintas humaniškosiomis vertybėmis. Gėris ir blogis gali būti vertinamas įvairiais aspektais, bet geriausiai jų prasmė atsispindi etinėje, religinėje ir filosofinėje plotmėse. Etika – tai moralinių vertybių, tam tikrų … Daugiau…

Ar mokslas daro žmogų laimingesnį? Šis klausimas atrodo prašo vienareikšmio atsakymo: taip arba ne. Deja, vienu žodžiu į šį kalusimą atsakyti negalima, nes teigdami, kad mokslas daro žmogų laimingesnį, negalime nepaisyti mokslo daromos žalos. Nuo senų senovės žmogus stengiasi atrasti kažką naujo, kurti įvairiausius dalykus, kurie palengvintų jo gyvenimą. Atsiradus … Daugiau…

Pasaulio politikoje jau daugelį metų egzistuoja dvi didžiosios politinės jėgos, viena jų liaudiškai vadinama kairiąja kita – dešiniąja. Kairiųjų politinės pažiūros dažnai siejamos su radikalizmu bei revoliucionizmu. Šnekamojoje kalboje sąvokos revoliucionizmas bei radikalizmas dažnai painiojamos. Iš pirmo žvilgsnio jos apibūdina siekį keisti politinę doktriną, tačiau tarp jų esti pagrindinis skirtumas. … Daugiau…

NĖŠTUMO NUTRAUKIMAS: argumentai už ir priešAbortu vadinamas nėštumo nutraukimas bet kuriuo metu nuo apvaisinimo iki gimdymo. Tai ne tik medicinos, bet ir bioetikos problema, nes kelia moralinio pagrįstumo klausimus. Diskusijoje dėl aborto moralumo ar nemoralumo paprastai konfliktuoja du pagrindiniai principai: besąlygiškos gyvybės vertės (pro-life) ir individualios laisvės (pro-choice). Konservatyvi pozicija. … Daugiau…

Kas man yra filosofija? . Prieš pradedant rašyti šį darbą įsivaizdavau, kad filosofija yra labai sudėtingas mokslas. Žinojau tik filosofijos pradininkus : Aristotelį, Platoną, Georgą Hėgelį…na ir tai, kad filosofijos lopšys – Graikija. Filosofija man buvo mokslas – protingų žmonių mokslas, įsivaizdavau, kad filosofuoti yra labai sudėtinga ir tai reikalauja … Daugiau…

“Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia diena” J. V. Getė Viena, ko reikia, norint tapti geru filosofu, yra sugebėjimas stebėtis. Visi žmonės turi skirtingus pomėgius. Vieni renka pašto ženklus, kiti domisi sportu, o dar kiti užsiima rankdarbiais. Tačiau, jei aš domiuosi arkliais, tai negaliu reikalauti, kad … Daugiau…

Autorius:Jurgita Zukauskaite. jejeta@bamba.lt Egzistencialistinė ir absurdo dramosEgzistencializmas kelia būties ir žmogaus egzistavimo problemas – gyvenimo prasmės, mirties, kančios. Tai nereiškia, kad egzistencialistai pirmieji atkreipė dėmesį į šiuos klausimus, tačiau žmogaus egzistencijos problema yra pagrindinis egzistencialistų tyrinėjimo objektas. Egzistencijai jie teikia pirmenybę prieš esmę, be to, egzistencija, anot jų, nėra iš … Daugiau…

NATŪRFILOSOFIJOS ELADOJE PRADŽIA Pirmieji filosofai Graikijoje vadinami „natūrfilosofais“, nes jiems labiausiai rūpėjo gamta ir gamtos reiškiniai.Neretai klausėme savęs, iš kur viskas atsiranda?. Daug žmonių šiandien linkę manyti, jog kažkas kadaise atsirado iš nieko. Tarp graikų ši mintis nebuvo tokia paplitusi. Kažkodėl jiems atrodė savaime suprantama, jog „kažkas“ yra amžina.Taigi jie … Daugiau…

Į naujuosius amžius Europos filosofija įžengė jau turėdama ilgą istoriją, apėmusią apie šimtą teorijų ir doktrinų, sistemų ir mažiausiai dvejopą – antikinį ir viduramžišką – požiūrį į pasaulį. Vieni naujųjų amžių mąstytojai matė pasaulį iš viduramžių pozicijos, kiti laikėsi senovei būdingo požiūrio, treti – naujos pozicijos, kuri nesudarė prielaidų naujai … Daugiau…

Kas yra religijos filosofija? Religija kaip ją vadina F. Heileris, yra “bendravimas su giliausia bei galutine tikrove”. Kas ši tikrovė yra savyje, galima suvokti labai įvairiai. Religija yra neperžengiama. Užtat ir jos filosofija, vaizdingu E. Brunnerio posakiu, sudaro “visos filosofijos iškilią viršūnę”. Vakarų mąstymui visados yra buvęs dievybė: “Didieji mąstytojai … Daugiau…

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOSC GRUPĖS DALYKAS POLITINĖ FILOSOFIJA NAMŲ DARBAS NR.2 ESĖ PAGAL MACHIAVELĮ N. “VALDOVAS” 2004.05.15Atliko: Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Viešojo administravimo programos I k. studentė Tikrino: Dėstyt. Milda Paulikaitė Kaunas 2004 TURINYS Esė__________________________________________________________3 Naudota literatūra______________________________________________ 6 ESĖ Pirmųjų politinių idėjų atsiradimas Europoje yra … Daugiau…

„Didžiai dvasingi žmonės visada patiria aršų vidutinybių priešiškumą“Pasaulyje nėra daug žmonių, kurių intelektas aukštesnis nei vidutinis. Juolab Lietuvoje. Paaugliams, kurie yra pranašesni už kitus, labai sunku gyventi, nes jie kartais yra aršiai puolami. Kiti daro viską, kad tik toks paauglys būtų pažemintas, nebūtų jam leidžiama išreikšti savo nuomonės, niekina juos … Daugiau…