Referatas

Nuo Putino Aistis suko atgal į folklorą, odį pervedė per sodiečio vaizduotei būdingas formas, pratęsė tą lyrizmo variantą, kurio itakų iekojome liaudies dainose. ( Viktorija Skrupskelytė ) Jonas Aistis pratęsė tyriausias lietuvių lyrikos tradicijas, į virūnes ikėlė mūsų eleginę (eleginis – graudus, liūdnas) poeziją, suteikė jai formos precizikumą, lankstumą ir … Daugiau…

Tikslai1.Supažindinti su keltų kalbomis 2.Bendrai sužinoti apie kalbos reikšmę ir kilmę 3.Pasigilinti į keltų kalbos istorijąKalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, be kurios negali būti visuomenės, pažangos, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi laikai, kai nebuvo privačios nuosavybės, valstybės. Tačiau nėra buvę, kad žmonių visuomenė nebūtų … Daugiau…

Jonas Jablonskis – didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas, jos pagrindų kūrėjas, sugebėjęs atskirti ir iškelti tai, kas lietuvių nacionalinės bendrinės kalbos raidos procese buvo progresyvu ir gaju. Jablonskis – pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir apskritai rašomosios kalbos teoretikas, jos mokslo kūrėjas. Jablonskis ,,Lietuvių kalbos sąžinė“ (Vydūnas), „Jablonskis troško, … Daugiau…

“Žmogus ir gamta”Igno Šeiniaus romane “Kuprelis” pirmose romano posmose rašytojas aprašo gamtą: “Ir regimi laukai, ir žalios pievos, ir vėsios girios ten nuskendę”.Savo kūrinyje jis nurodo ryškias spalvas ir jų įtaką žmogaus vidiniam pasauliui.Pavasarį pasikeičia ir Kuprelio nuotaika.Jis nebenori sedėti namuose, pati gamta jį kviečia. Kupreliu jį pravardžiuodavo, nes jis … Daugiau…

KNYGNEŠIAI 1864 – 1901 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešys. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė … Daugiau…

K. Donelaitis (1714-1780)I. Įvadas 1 II. K. Donelaičio biografija 2 III. Kūryba 2 2. Poemos tematika 3 3. Gamta. 3 4. Būrų ir ponų santykiai 3 5. Pasakojimo būdas 3 IV. Veikėjai 4 2. Pričkus. 4 3. Krizas 5 4. Lauras 5 6. Enskys 6 7. Slunkius ir Pelėda 6 … Daugiau…

Mokslinis stilius. Šios kalbos atmainos vartojimo sritis – mokslinė visuomenės veikla. Šiuo stiliumi išdėstomas specialus kurios nors mokslo srities turinys: žmonijos patyrimas, žinios apie gamtą ir visuomenę, nauji tyrimo duomenys. Tai – studijų, mokslinių straipsnių, pranešimų, vadovėlių stilius. Skiriamo du mokslinio stiliaus postiliai: specialusis ir populiarusis. Tam tikrą savarankiškumą reikia … Daugiau…

Kazys Bradūnas Kazys Bradūnas gimė 1917 m. vasario 11 d. Suvalkijoje, Kiršų kaime, tame pačiame, kuriame ir Salomėja Nėris. Jis matydavo pro savo langus Salomėjos Nėries tėvų sodybą. Gamta, tėvų namų atmosfera vaikui palieka daug įspūdžių. Bet kas pasakys, iš kuri įkrenta sielon poezijos kibirkštys? Bradūnų šeima mėgo dainuoti liaudies … Daugiau…

Ką žmogui reiškia mirtis ? Turinys1 Įvadas 2 Gyvenimas – buvimas mirties link 3 Mirties samprata krikščionybėje 4 Budizmas 5 Savi˛udybė 6 Apibendrinimas Gyvieji nežino , ką jiems lemta pajusti mirties akimirką . Mirtį žmogus išgyvena tik vieną kartą ir jau nebegali pranešti gyviesiems , kas ji yra . Tai … Daugiau…

Kalbotyros klausimai ir atsakymai 1.Kas parašė ir kada buvo išspausdinta pirmoji lietuvių kalbos gramatika? Pirmoji žinoma lietuvių kalbos gramatika buvo išleista 1653m.Karaliaučiuje.Ją lotyniškai parašė Danielius Kleinas. 2.Kurias žinai lietuvių kalbos gramatikas,išėjusias XVII-XIX a.? Pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką parašė vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris.1876m.Halėje išėjo kita labai vertinga taip pat vokiečių … Daugiau…

Jono Jablonskio paveikslas mums artimas ir gerai pažįstamas: jį esame matę įvairiose knygose, kartais jis kabo klasėse ar lietuvių kalbos kabinetuose. Žvilgtelėję į jį, mintyse iš karto pasakome: “Tai žymiausias lietuvių kalbininkas!” Portretai Jablonskį dažniausiai mums rodo seną, sėdintį krėsle su atlošu, ant galvos užsidėjusį kepuraitę, įsisupusį į tamsų chalatą. … Daugiau…

Judita Vaičiūnaitė Judita Vaičiūnaitė – viena didžiausių XX amžiaus antrosios pusės poezijos kūrėjų. Gimė 1937 m. liepos 12 d. Kaune, žymaus gydytojo šeimoje, buvo supama kultūros, kaip pati yra sakiusi: „universiteto profesoriaus, gydytojo psichiatro, didelio humanisto ir idealisto šeimoj, kur buvau mokoma atiduoti žaislus tėvo globojamiems psichiškai nesveikiems vaikams, kur … Daugiau…

1904-1973; tikr. Aleksandravičius, ligi 1940 m. pasirašinėjo Kossu-Aleksandravičius ir Kuosa-Aleksandriškis)Studijuodamas nuo 1927 m. lituanistiką Kauno universitete, išleido lyrikos rinkinius – „Eilėraščiai (1932), „Imago mortis“ (1934), „Intymios giesmės“ (1935). Eilėraščių knyga „Užgesę chimeros akys“ (1937) pažymėta Valstybine literatūros premija. 1936 m. Švietimo ministerijos pasiųstas į Grenoblį tęsti literatūrinių studijų, 1944 m. … Daugiau…

Donelaitis gyveno 18 a. Jis gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėlių kaime netoli Gumbinės (dabar Čistyje Prudy). Tėvai buvo lietuviai valstiečiai. Jo gimtasis kraštas tada priklausė Prūsijos Karalystei, kurią valdė vokiečiai. Tačiau toje valstybėje buvo didelis pakraštys prie Nemuno žemupio, gyvenamas lietuvių tautybės žmonių. Jis vadinosi Mažoji Lietuva. Dabar … Daugiau…

1 Eilėratis iauga i vaikystės įspūdių. Svarbi vaikika siela. 2 Skaidri lyrikoje jausminė atsvara gamtoje: visikas atvirumas, liudesys, verksmas. 3 Gamtos detalės: ilas ir vilgantys Nemuno vandenys: a) ilas- ilaisvintų jausmų ir ilaisvintos vaizduotės vieta. Su ilu susiję pasakų regėjimai, raganų burtai ir stebuklai; b)iūrėdamas į Nemuno vandenis mato marių … Daugiau…

Dabar netgi sunku įsivaizduoti, kokia linkme būtų pakrypusi lietuvių kalbos raida vėlesniais laikais, jeigu dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje šios kalbos normoms nebūtų padėjęs tvirtesnių pagrindų Jonas Jablonskis. Nė vienas kalbininkas nėra sukūręs tiek daug naujadarų lietuvių kalbai, kiek Jablonskis, tačiau ir niekas už jį nėra jų … Daugiau…

INDOEUROPIEČIŲ PROKALBĖ Prieš šešetą – aštuonetą tūkstančių metų dar nebuvo nei lietuvių, nei latvių, nei rusų, nei lenkų, nei vokiečių, nei daugelio kitų tautų. Tuomet egzistavo indoeuropiečių protautė, iš kurios ilgainiui atsirado daugelis dabartinių Europos ir Azijos tautų, priklausančių gausiai indoeuropiečių šeimai ir sudarančių dabar kone pusę visos žmonijos. Jeigu … Daugiau…

IMPRESIONIZMAS XX a. lietuvių prozoje ( I.Šeinius ir kiti…)Impresionizmas (lot. impressio – įspūdis), atsiradęs 19a. 2-oje pusėje prancūzų tapyboje, įteisino regimojo įspūdžio betarpiškumą, trumpalaikių pojūčių fiksavimą, subtilius spalvų niuansus, fragmentišką kompoziciją, pagrįstą subloginėmis mąstymo formomis ir improvizuota melodika. Lietuvių literatūroje impresionizmas pasireiškė 20a.pr. kaip opozicija pozityvistiniam išorinių aplinkybių determinuoto žmogaus … Daugiau…

Jauno žmogaus vertybės šiandienJaunimas- nepatyrę žmonės. Jiems įdomu viską išbandyti „savo kailiu“ . Dabartineje visuomenėje jaunimas labai skiriasi nuo ankstesniosios kartos žmoniu. Daugelis pradėjusių augti žmonių įsivaizduoja, kad jie yra pasaulio bambos ir viskas sukasi būtent aplink juos. Jie jaučiasi visa ko šeimininkais, tačiau pamiršta, kad be jų yra milijardai … Daugiau…

Kazys Binkis Lietuvių poetas, dramaturgas. Gimė jis 1893 m. lapkričio 16 d. Gudeliuose (Biržų rajonas). 1908-1911 metais mokėsi Biržų ketuklasėje mokykloje, Voroneco (Baltarusija) žemės ūkio mokykloje. 1915 m. baigęs Vilniuje mokytojų kursus, mokytojavo Papilyje (Biržų rajonas). 1918-1919 K. Binkis prisidėjo prie Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų (kairiųjų eserų) vadovaujamų tarybų kūrimo … Daugiau…

Panevėžio Juozo Miltinio vidurinės mokyklos Xe klasės mokinio ARNO MAZĖČIO Juozas Miltinis – pedagogas REFERATAS2007 m. PANEVĖŽYS Turinys Įvadas 3 Juozas Miltinis pedagogas, kuris išugdė išskirtinę žmonių kartą 4 Išvados 9 Literatūros šaltiniai 10 Įvadas Juozas Miltinis – žinomas žmogus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. … Daugiau…

„Batik“ – indonezietiškas žodis, kilęs iš žodžių „Titik“ arba „Tik“, reiškiančių „mažas kąsnelis“ arba „lašas“. Dirbant šia technika ant audinio plotų, kad jie nenusidažytų, liejami mažyčiai ištirpinto vaško lašeliai. Lietuviams šis būdas primena velykinių kiaušinių dažymą vašku. Ši technologija kildinama iš Javos salos, vėliau išplito Indonezijoje ir kitose Rytų valstybėse. … Daugiau…

Kazimieras Būga – žymiausias lietuvių kalbos tyrinėtojas. „Žodžiai Būgą užbūrė nuo pat mažų dienų. Jis jau gimė kalbininku. Būga buvo kalbininkas, dar nežinodamas, kad yra toks kalbotyros mokslas“ (A. Sabaliauskas). Visi mato jo išskirtinius nuopelnus, atsidavimą kalbotyrai, jo kalbos supratimą. Zigmas Zinkevičius knygoje „Bendrinės kalbos iškilimas“ aprašė kalbininką Kazimierą Būgą. … Daugiau…

Jonas Jablonskis (1860 m. Gruodzio 30 d. – 1930 m. vasario 23 d.; slapyvardis Rygiškių Jonas) – lietuvių kalbininkas. Ar Jonas Jablonskis esąs tikras lietuvis? Daugeliui žmonių įtarimą kėlė jo nešiojama savotiška kepuraitė, vadinama jarmulka (ji turi ir šlikės, šašbaudos vardus), ir nelietuviška pavardė. Su šia jarmulka jis pavaizduotas net … Daugiau…

K. Donelaitis (1714-1780)I. Įvadas 1 II. K. Donelaičio biografija 2 III. Kūryba 2 2. Poemos tematika 3 3. Gamta. 3 4. Būrų ir ponų santykiai 3 5. Pasakojimo būdas 3 IV. Veikėjai 4 2. Pričkus. 4 3. Krizas 5 4. Lauras 5 6.Enskys 6 7.Slunkius ir Pelėda 6 8.Plaučiūnas 7 … Daugiau…

Julijonas Lindė-Dobilas priklauso tai gausiai ir tragiškai XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios mūsų kultūros darbuotojų grupei, kurie ne viską atidavė menui, mokslui ir švietimui, ką galėjo ir privalėjo atiduoti, bet dideles savo dvasines vertybes, savo talentus per anksti nusinešė į kapus. Nors atsikūrusios Lietuvos kultūroje būtą ir daugiau … Daugiau…

Jonas Biliūnas„Kai skaitai trumpus, bet prasmingus, nuostabaus žavesio kupinus apsakymus, negali net įsivaizduoti į kokias aukštumas būtų įkopęs šis talentas, jei nebūtų taip anksti suklupęs, kopdamas į laimės kalną.“ /K.Umbrasas/1) Niūronys 1879-1891 2) Liepoja, Tartu 1891-1901 3) Šiauliai, Panevėžys 1901-1903 4) Leipcigas, Ciurichas 1903-1905 5) Zakapanė 1905-1907*Atskleidė socialinę skriaudą ir … Daugiau…

Jonas Basanavičius- liaudies dainų rinkėjas, lietuvių kalbos puoselėtojas.Jonas Basanavičius gimė 1851 metų lapkričio 23d. Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Sūduvos krašte. Basanavičiai buvo pasiturintys ūkininkai, todėl mažasis Jonas augo be vargo. Gražiose Ožkabalių apylinkėse buvo daugybė piliakalnių, kur mažasis Jonas mėgdavo vienas arba su vaikais bėgioti. Įdomūs pasakojimai apie garbingus Lietuvos … Daugiau…

Įžanga Šio referato tema – „Laisvalaikis“, todėl plačiai kalbėsime apie laisvalaikį, jo praleidimo būdus. Remiantis 10D klasėje atlikto tyrimo rezultatais, bei kitais atliktais tyrimais sužinosime: kur, su kuo, ir kaip jaunimas praleidžia laisvalaikį. Susidursime su šių dienų problemomis. Aiškinsimės dėl ko jos atsiranda. Kodėl jaunimas tiek daug laiko praleidžia prie … Daugiau…

Vilniaus Žirmūnų gimnazija Teatro meno teorijos ir istorijos kursas Juozas Miltinis DALYKO RAŠTO DARBAS Vilnius, 2006 TURINYS 1. Juozas Miltinis ___________________________________________________________3psl. 2. J.Miltinis Panevėžio kultūroje _______________________________________________4psl. 3. Juozo Miltinio dramos teatras _______________________________________________5 psl. 4. Donato Banionio mintys apie Miltinį _________________________________________9 psl. 5. Literatūros sąrašas _______________________________________________________10psl. JUOZAS MILTINIS Juozas Miltinis pasaulį … Daugiau…