Referatas

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS Referatas MIKALOJUS KOPERNIKAS Parengė: Ingrida Rimavičiūtė FI – V kursas Šiauliai, 2004 m. TURINYS TURINYS 2 KOPERNIKO VAIKYSTĖS METAI 3 KROKUVOS UNIVERSITETE 4 MIKALOJUS KOPERNIKAS ITALIJOJE 5 „MAŽASIS KOMENTARAS“ 6 VARMIJOS KOMISARAS 7 GEORGAS RETIKAS 8 DIDŽIOJI KNYGA IŠVYSTA PASAULĮ 8 KOVA UŽ NAUJĄJĮ … Daugiau…

Nevarėnų pagrindinė mokykla Referatas Atliko: Lina Butkutė Tikrino: Daiva Pociutė Nevarėnai 2005 Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Tai didžiausią susidomėjimą keliantis Žemės kaimynas, dėl rausvos spalvos pavadintas romėnų karo dievo vardu. Žiūrint pro teleskopą, Marsas panašus į rausvą skritulį su baltomis ašigalių kepurėmis … Daugiau…

Jupiteris. Tai didžiausia ir masiviausia saulės šeimos planeta. Jupiterio masė didesnė už visų kitų didžiųjų planetų bendrą masę net pustrečio karto. Tačiau iki Saulės masės jam dar toli gražu: iš vienos Saulės būtų galima padaryti beveik 1050 tokių kosminių kūnų kaip Jupiteris. Vidutiniškas Jupiterio tankis – pats artimiausias Saulės tankiui: … Daugiau…

Žemė – trečia pagal nuotolį nuo Saulės planeta. Ji, kartu su Merkurijumi, Venera, Marsu, priskiriama prie vidinių planetų. Vidinėmis vadinamos todėl, nes jos yra tarp Saulės ir asteroidų žiedo. Planetos, esančios už šio asteroidų žiedo, vadinamos išorinėmis. Astronomijoje Žemė žymima arba ženklais. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita, 29,8 km/s … Daugiau…

Žinomo anglų astronomo A. Hjuišo (Hewish) grupė 1967 m. ieškojo naujų kvazarų. Jo doktorantė Žozelin Bel (Bell) pastebėjo radijo šaltinį, kuris siuntė labai dažnus signalus stebėtinai vienodais laiko tarpais (kas 1,33728 s) (10.4 pav.). Signalas buvo toks neįprastas ir mįslingas, kad Hjuišas nutarė neskelbti apie atradimą, netgi nepranešė kolegoms. Atrodė, … Daugiau…

Vilniaus Radvilų vidurinės mokyklos 12 klasės mokinio Tado Masiulionio Referatas Žvaigždės ir žvaigždynai Vilnius 2004 Turinys • Žvaigždės • Žvaigždžių evoliucija o Saulės masės žvaigždės evoliucija o Juodosios ir baltosios nykštukės • Galaktiniai ūkai o Ūkų katalogai o Ūkų švytėjimas o Žvaigždžių susidarymas • Nuo ūkų iki pulsarų o Ūkai: … Daugiau…

Visatoje žvaigždės pasiskirsčiusios netolygiai. Jos sudaro milžiniškas įvairios formos sankaupas – galaktikas. Galaktika (gr. galaktikos – pieniškas, pieninis) yra didžiulė, gravitacija susieta, žvaigždžių, dujų ir kitų materijų sistema. Galaktikoje, kuriai priklauso mūsų Saulė, yra daugiau kaip 100 milijardų žvaigždžių. Galaktikos centrą sudaro apie 16 000 šm. skersmens branduolys; nuo jo … Daugiau…

Marsas Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės. Jam skiriama itin daug dėmesio. Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija. Dabar šis mitas yra sugriautas. Jau nebetikima, kad egzistuoja net ir primityvi organinė medžiaga. Žiūrint pro teleskopą, Marsas panašus į rausvą skritulį su baltomis ašigalių … Daugiau…

TURINYSĮvadas 3 Masė ir svoris 4 Galaktikų masių nustatymas 5 Doplerio Poslinkis 5 Sukamasis Greitis 6 Šviesos matymas 6 Tamsioji Materija 7 Didžkiai 7 Rudieji nykštukai 7 Juodosios skylės 8 Didžkių aptikimas 12 Paieškos su Hablu 12 Gravitaciniai lęšiai 12 Besisukančios žvaigždės 13 Mažyliai 14 Mažylių aptikimas 14 Tamsioji materija … Daugiau…

Žvaigždė – tai milžiniškas liepsnojančio vandenilio kamuolys, kuris energijos gauna iš jo gelmėse vykstančių branduolinių reakcijų. Tik traukos jėgos laiko jį visatoje ir neleidžia susprogti. Pirmajame gyvenimo etape žvaigždė išskiria energiją susijungus po 2 vandenilio atomus ir pavirtus jiems kitu elementu – heliu. Žvaigždės dar gali būti ir kelių tipų. … Daugiau…

Žemė – trečia pagal nuotolį nuo Saulės planeta. Ji, kartu su Merkurijumi, Venera, Marsu, priskiriama prie vidinių planetų. Vidinėmis vadinamos todėl, nes jos yra tarp Saulės ir asteroidų žiedo. Planetos, esančios už šio asteroidų žiedo, vadinamos išorinėmis. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita, 29,8 km/s vidutiniu greičiu; Žemės siderinis periodas … Daugiau…

Saulės sistemaSaulės sistemą sudaro centrinis jos kūnas Saulė ir aplink ją skriejantys įvairūs kosminiai kūnai: planetos, asteroidai, kometoidai, įvairios tarpplanetinės dulkės bei dujos ir kt. Nors saulės sistema galima vadinti bet kurią sistemą turinčią vieną arba kelias žvaigždes, šitame straipsnyje „saulės sistema“ reiškia mūsų Saulės sistemą. Pagrindiniai Saulės sistemos kūnai … Daugiau…

Turinys 1. Saulės sistema 2 psl. 2. Saulė 3 psl. 3. Merkurijus 9 psl. 4. Venera 10 psl. 5. Žemė 12 psl. 6. Mėnulis 15 psl. 7. Marsas 18 psl. 8. Jupiteris 23 psl. 9. Saturnas 31 psl. 10. Uranas 40 psl. 11. Neptūnas 45 psl. 12. Plutonas 49 psl. … Daugiau…

[Paukščių takas]: daugybės silpnų žvaigždžiųč nematomų pavieniuič telkinys /balzgana juosta nakties danguje, matoma tamsiomis be Mėnulio naktimis. Rudens vakarais driekiasi per visą dangų iš šiaurės rytų pietvakarių link (maždaug sutampa su migruojančių paukščių skridimo kryptimi). Tai milžiniškos disko pavidalo žvaigždžių sistemos-Galaktikos-projekcija dangaus sferoje Galaktiką sudaro šimtai milijardų žv. ,jų spiečių, … Daugiau…

ASTRONOMINIAI PRIETAISAI IR OBSERVATORIJOS REFERATAS Įvadas TURINYS 1. Teleskopas. 1.1 Refraktorių veika. 1.2 Reflektoriai. 1.3 Pranašumai ir trūkumai. 1.4 Teleskopo židinio nuotolis. 1.5 Didžiausi pasaulio teleskopai. 2. Radioteleskopai. 3. Observatorijos. 4. 3.1 Molėtų observatorija Išvados Naudotos literatūros sąrašas Įvadas Saulę, Mėnulį, žvaigždes ir kitus dangaus kūnus žmogus stebėjo nuo savo … Daugiau…

Pažvelgę giedrą naktį į dangų, matome daugybę žvaigždžių. Turėdami geras akis ir kantrybės, jų galėtume suskaičiuoti iki 2500. Blyškiausias žvaigždes pastebėti ties horizontu trukdo storas Žemės atmosferos sluoksnis. Daug daugiau žvaigždžių matytume pro paprastą žiūroną, o pro galingus šiuolaikinius teleskopus jų pastebėtume net milijardus. Vardus turi tik 275 pačios ryškiausios … Daugiau…

SATURNAS. ATMOSFERA IR DEBESŲ SLUOKSNIS. Kiekvienas, kas stebėjo planetas per teleskopą, žino, kad Saturno paviršiuje pastebima mažai detalių ir jų kontrastas su aplinkiniu fonu nedidelis. Tuo Saturnas skiriasi nuo Jupiterio, kur yra daug kontrastinių detalių, t.y. tamsių ir šviesių juostų, bangų, Šios detalės byloja apie Jupiterio atmosferos aktyvumą. “Vojadžeriams” pavyko … Daugiau…

Igorio košmaras Pirmasis sraigtasparnis VS-300 Igoris Sikorskis sraigtasparnių projektavimu ir statyba susidomėjo pirmame XX amžiaus dešimtmetyje. Savo pirmąjį sraigtasparnį pastatė 1909 metais. Su 18 kV „Anzani“ varikliu jis negalėjo pakilti nuo žemės. Antrasis sraigtasparnis pastatytas 1910 metais – jis vos galėjo pakilti pats. Suprasdamas, kad jam neužtenka žinių iškilusių problemų … Daugiau…

XX amžiaus pradžioje daugelis astronomų manė, kad žvaigždės evoliucionuoja taip, kaip rodo Hercšprungo ir Raselo diagrama (Raktas), t.y. evoliucijos pradžioje jos yra baltos ir spindulingos, o pabaigoje – raudonos ir silpnos. Pagal šią teoriją, žvaigždė atsiranda, kondensuojantis tarpžvaigždinėms dujoms ir dulkėms. Veikiant gravitacijai, šis dulkių ir dujų gumulas traukiasi, jo … Daugiau…

Mokslo istorijos referatas ‚‚Kosmosas vakar, šiandien ir rytoj“ Darbą atliko: Renaldas Gudas Plungė,2005 ĮVADAS „Skrydžiai į žvaigždes“-amžina žmogaus svajonė,kurios ryški šviesa sklinda iki mūsų iš amžių glūdumos.Ji atsispindi senovės Graikijos legendose ir mituose,indų poemos“Ramajana“eilutėse,senuosiuose rusų metraščiuose.Žmogus veržėsi į Saulę Ikaro sparnais.Tolimas,mįslingas ir rūstus žvaigždžių,didelių bei mažų planetų pasaulis šiandien atskleidžia … Daugiau…

Mėnulis yra vienintelis gamtinis Žemės palydovas, artimiausias jai kosminis kūnas. Vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km, greitis 1,023 km/s. Apskriejimo periodas — žvaidždinis mėnuo — yra 27,3 vidutinės saulinės paros. Potvyniai būna į Mėnulį atgręžtoje ir priešingoje Žemės pusėje, atoslūgiai — 90 kampu į Mėnulio kryptį. Mėnulio skersmuo yra 3476 … Daugiau…

1.ĮVADASKosmosas, visata iki šiol mums kelia beribį susidomėjimą bei nerimą. Mūsų mokslas nėra dar taip toli pažengęs, kad galėtume išsamiau išnagrinėti šią, Žemę supančią erdvę. Žinoma, įvairios technologijos taip greitai vystosi, tobulėja, kad galbūt po kurio laiko iš tiesų sugebėsime ištirti visatą, išsiaiškinti begalę dalykų, kuriuos, šiuo metu, mes vis … Daugiau…

Žmogus – Žemės planetos kūdikis. Jo atsiradimas ir raida priklausė nuo mūsų Žemės įvykių, o šie – nuo Visatos veiksnių. Mums atrodo, kad sistemoje Visata-Žemė-Žmogus svarbiausia vieta priklauso mums. Tačiau žinios apie Žemę rodo, kad planeta su visomis savo geosferomis yra labai sudėtingai organizuota, bet vientisa sistema. Ją palaiko energijos … Daugiau…

AsteroidaiBe devynių didžiųjų planetų, aplink Saulę arti pagrindinės Saulės plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais (gr. aster — žvaigždė, eidos — pavidalas). Plika akimi jie nematomi, o žiūrint pro teleskopą, atrodo tik kaip šviečiantys taškai. Tuo jie panašūs į žvaigždes. Šiuo metu mažosiomis planetomis (asteroidais) sutarta vadinti … Daugiau…

Sukimasis apie ašį. Daugelis reiškinių įtikinamai rodo, kad Žemė sukasi apie savo ašį. Reikšmingiausias jų – Fuko švytuoklės svyravimo plokštumos sukimasis, pirmą kartą pademonstruotas 1851 m. Paryžiuje. Jeigu be sunkio jėgos svyruoklės neveikia jokia kita jėga, tai jos svyravimo plokštuma erdvėje turi nesikeisti. Pakabinę svyruoklę, pavyzdžiui Šiaurės ašigalyje, pastebėtume, jog … Daugiau…

Venera yra antroji planeta pagal atstumą nuo Saulės. Venera priklauso žemės grupės planetoms. Jos yra sudarytos iš silikatų ir metalų. Venera yra beveik tokio pat dydžio kaip Žemė, o jos masė prilygsta 80% Žemės masės. 1. Venera ir Žemė beveik vienodos: jų matmenys, ir laisvojo kritimo pagreitis prie paviršiaus skiriasi … Daugiau…