Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Lietuvių kalba, viso 2356 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Lietuvių kalba.
K Donelaitis “Metai” Skaitydami Kristijono Donelaičio “Metus”, pastebime, kad nemažą kūrinio dalį sudaro Lauro, Selmo ir šaltyšiaus Pričkaus pamokančios bei patariančios kalbos, kuriose, be abejonės, regime paties autoriaus pozicją. Todėl galime spręsti, kad vienas iš Donelaičio tikslų buvo parodyti žmonėms, kaip reikia teisingai elgtis, o tas, kuris teisingai elgiasi, yra … Daugiau…
“mindaugas”. Drama pradedama dviejų metraštininkų – juodojo ir baltojo, dialogu. Jie diskutuoja apie istoriją ir kokią ją reikia rašyti. Juodasis atsižvelgia tik į faktus, o baltasis metraštininkas jaučia didžiulę atsakomybę rašydamas istoriją, atsižvelgia į jausmus. Jam rūpi žmonės, o ne faktai. Baigus kalbėti metraštininkams, veiksmas vyksta vismanto pilyje, kur susitinka … Daugiau…
INDIVIDAS IR VISUOMENĖPirmiausia, gal reikėtų pradėti kalbėti apie tai, kas apskritai yra individas, kokią reikšmę jis turi visuomenės formavimuisi. Individas nėra paprastas gamtos padaras. Daugybė ryšių jį sieja su kitais žmonėmis, sudarydami visuomeninio gyvenimo pamatą. Jie veikia ir išoriškai reiškiasi per žmonių kuriamas bei ugdomas kultūros institucijas. Tad kultūra plačiausia … Daugiau…
INDOEUROPIEČIŲ PROKALBĖ Prieš šešetą – aštuonetą tūkstančių metų dar nebuvo nei lietuvių, nei latvių, nei rusų, nei lenkų, nei vokiečių, nei daugelio kitų tautų. Tuomet egzistavo indoeuropiečių protautė, iš kurios ilgainiui atsirado daugelis dabartinių Europos ir Azijos tautų, priklausančių gausiai indoeuropiečių šeimai ir sudarančių dabar kone pusę visos žmonijos. Jeigu … Daugiau…
Jonas Biliūnas “Liūdna pasaka” Mamatės paveikslas: jausmo ir proto kovaM. Pečkauskaitės krikščioniškoje pasaulėžiūroje personažai yra žmogaus gyvenimo ir būties prasmės ieškotojai. Egzistencijoje rašytoja išskyrė tris svarbiausias “žmogaus sielos galias” – proto, jausmų ir valios, kurios visos ir sudaro gyvenimo pagrindą. Apysakoje “Sename dvare” ryškus autobiografiškumo momentas, siekimas perteikti subtiliausius moters … Daugiau…
Jurgio Savickio apsakymo “Ad astra” analizė bei interpretacija Jurgis Savickis – naujo tipo lietuvių rašytojas, moderniosios literatūros kūrėjas, prozos reformatorius. Jo prozai būdingos ekspresionizmo žymės: netikėtumas, išraiškingumo siekimas, situacijų kaita, panaudojant scenos ir kaukės įvaizdžius. Rašytojo kūryboje bene visur surandame ne tik gėrio bet ir blogio žaismą, žmogaus įgimtą ieškojimą … Daugiau…
Ištraukos iš “Altorių šešėly” interpretacijaVincas Mykolaitis – Putinas, gimęs 1893 metais, o miręs 1967 metais, buvo lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Ją būtų galima analizuoti pagal žanrus: lyrika, proza, drama, kritika. Jo kūrybą taip pat galima suskirstyti į du epicentrus. Pirmajam epicentrui būdingi … Daugiau…
Judita Vaičiūnaitė – modernios lietuvių literatūros atstovė. Dažnai vadinama miesto poete, kadangi daugelyje jos eilėraščių vyrauja miesto tematika. Bandydama atsisakyti mažybinių formų, saldumo, dainingumo, ieškojo miesto tikrovėje kažko nepakartojamo, egzotiško. Jos eilėraščių pasaulis labai įvairus, poezija kupina atradimo jausmo. Pabandysime šių aspektų paieškoti viename iš poetės paskutiniojo rinkinio ,,Pilkas Šiaurės … Daugiau…
IMPRESIONIZMAS XX a. lietuvių prozoje ( I.Šeinius ir kiti…)Impresionizmas (lot. impressio – įspūdis), atsiradęs 19a. 2-oje pusėje prancūzų tapyboje, įteisino regimojo įspūdžio betarpiškumą, trumpalaikių pojūčių fiksavimą, subtilius spalvų niuansus, fragmentišką kompoziciją, pagrįstą subloginėmis mąstymo formomis ir improvizuota melodika. Lietuvių literatūroje impresionizmas pasireiškė 20a.pr. kaip opozicija pozityvistiniam išorinių aplinkybių determinuoto žmogaus … Daugiau…
J.Vaičiūnaitė- poetė, subtiliai atskleidusi žmogaus praeities, jo šaknų svarbą laiko kryžkelėje. J.Vaičiūnaitės kūrybai svarbi kultūros erdvė, todėl savo lyrikos pasaulį ji kuria istorinėje plotmėje. Visa tai ryšku eilėraštyje “Vilnius. Archeologija”. Eilėraščio pavadinimas sukonkretina vietą (Vilnius) ir susieja dabartį su praeitimi (archeologija). Tai tesioginė nuoroda į žmogaus atminties, savęs ieškojimo, o … Daugiau…
Jauno žmogaus vertybės šiandienJaunimas- nepatyrę žmonės. Jiems įdomu viską išbandyti „savo kailiu“ . Dabartineje visuomenėje jaunimas labai skiriasi nuo ankstesniosios kartos žmoniu. Daugelis pradėjusių augti žmonių įsivaizduoja, kad jie yra pasaulio bambos ir viskas sukasi būtent aplink juos. Jie jaučiasi visa ko šeimininkais, tačiau pamiršta, kad be jų yra milijardai … Daugiau…
Jonas Biliūnas – lyrinės prozos kūrėjas. Jo pagrindinis žanras – tai trumpa lyrinė psichologinė novelė: glaustas, lakoniškas pasakojimas, turintis vieną siužetinę liniją, netikėtas atsitikimas, o pabaigoje – efektinga, nelaukta pabaiga. Lietuvių literatūros klasikui svarbus ne tiek pats įvykis, kiek to įvykio pasekmių sukrėsta žmogaus dvasia, būties apmąstymas. Autoriaus kūriniai dažnai … Daugiau…
Kazys Binkis Lietuvių poetas, dramaturgas. Gimė jis 1893 m. lapkričio 16 d. Gudeliuose (Biržų rajonas). 1908-1911 metais mokėsi Biržų ketuklasėje mokykloje, Voroneco (Baltarusija) žemės ūkio mokykloje. 1915 m. baigęs Vilniuje mokytojų kursus, mokytojavo Papilyje (Biržų rajonas). 1918-1919 K. Binkis prisidėjo prie Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų (kairiųjų eserų) vadovaujamų tarybų kūrimo … Daugiau…
Kuprelis I.Šeiniaus romane „Kuprelis” atsispindi ryškūs impresionizmo bruožai. Romane yra daug impresionizmo bruožų tai kaip svarbiausia tema meilė, išskirtinis personažo peveikslas, impresionizmui budingas rašymo stilius. Romane „Kuprelis” aprašomas individualus netipinio personažo paveikslas. Šeinius Kupreliui suteikė individualų paveikslą su dvasiniu ir jausmų pasauliais. Olesiui sukuriama netgi samonė ir pasamonė, todėl romane … Daugiau…
Jauno žmogaus pasaulis Kokios didžiausios problemos, su kuriomis susiduria jaunimas? Jaunimas, kaip viena aktyviausių visuomenės grupių, kuri jautriai reaguoja į įvairius aplinkos pokyčius, aplinkinių nuomones, dėl kurių ir kyla jaunimo problemų bei ekonominius ir politinius pokyčius, vykstančius visuomenėje. Jauno žmogaus vystymasis, vykstantis šeimoje, mokykloje bei aplinkoje, kurioje jis praleidžia nemažai … Daugiau…
Panevėžio Juozo Miltinio vidurinės mokyklos Xe klasės mokinio ARNO MAZĖČIO Juozas Miltinis – pedagogas REFERATAS2007 m. PANEVĖŽYS Turinys Įvadas 3 Juozas Miltinis pedagogas, kuris išugdė išskirtinę žmonių kartą 4 Išvados 9 Literatūros šaltiniai 10 Įvadas Juozas Miltinis – žinomas žmogus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. … Daugiau…
„Batik“ – indonezietiškas žodis, kilęs iš žodžių „Titik“ arba „Tik“, reiškiančių „mažas kąsnelis“ arba „lašas“. Dirbant šia technika ant audinio plotų, kad jie nenusidažytų, liejami mažyčiai ištirpinto vaško lašeliai. Lietuviams šis būdas primena velykinių kiaušinių dažymą vašku. Ši technologija kildinama iš Javos salos, vėliau išplito Indonezijoje ir kitose Rytų valstybėse. … Daugiau…
Vincas Krėvė-Mickevičius XIX- XX amžiaus lietuvių dramaturgas ir prozininkas. Šio kūrėjo kūrybos skalė labai plati: nuo tautosakinių padavimų iki istorinių asmenybių. Vienas iš jo kūrinių – istorinei temai priskiriama drama „Skirgaila“. Šioje dramoje vaizduojamamas XIV-XV amžiaus lietuvių kovos , dėl valstybingumo. Ji pagrįsta istoriniu kontekstu ir asmenybėmis, tačiau joje gausu … Daugiau…
Jonas Biliūnas – žymus XX a. pradžios lietuvių rašytojas, psichologinės prozos pradininkas. Jo kūriniuose svarbiausias yra ne pats įvykis, o to įvykio sukeltas išgyvenimas, pėdsakas, paliktas žmogaus sieloje. Šis aspektas atsiskleidžia ir paskutiniame bei didžiausiame J.Biliūno kūrinyje – apysakoje „Liūdna pasaka“. Analizuojamoje „Liūdnos pasakos“ ištraukoje (nuo žodžių: „Tą patį vakarą…“ … Daugiau…
Praktinė prozos teksto (Jono Biliūno „Kliudžiau“) analizė taikant naratyvo teoriją Jonas Biliūnas – vienas įspūdingiausių rašytojų, paveikęs ištisų kartų mąstymą, deklaruojantis moralines vertybes, tik gaila, kad jo interpretacijos gana dažnai labai primityvios, su įsisenėjusiomis sociologizavimo tendencijomis. J.Biliūno kūryboje vaizduojamas žmogaus vidinis pasaulis sudėtingas, jo pajautos dažnai tragiškos. Jis ieško žodžių … Daugiau…
Kodėl taip nelengva mylėti Lietuvą?Kiekviena tauta savaip graži, bet mums lietuviams, turbūt užvis gražiausia ir brangiausia lietuvių tauta. Ne be reikalo daugelis tapatino ją su ąžuolu, laiba nendrele. Dabar mūsų tautą sudaro lietuviai, gyvenantys mūsų respublikos teritorijoje, ir išvykėliai gyvenantys svečiose šalyse. Dalis jaunosios kartos nori gyventi arba bent studijuoti … Daugiau…
Judita Vaičiūnaitė – miesto poetė, bandžiusi išsiveržti iš mažybinių formų, saldumo, dainingumo, ieškojusi miesto tikrovėje kažko nepakartojamo, egzotiško. Jos lyrikoje jaučiama itin stipri praeities, istorijos jėga, vyrauja kultūrinės realijos, miesto buities ir architektūros detalės dažnai persipina su gamtos motyvais. Eilėraštyje „Kai kvepia baltas hiacintas…“ atskleidžiami ypatingi lyrinio subjekto išgyvenimai: juntamas … Daugiau…
Kazimieras Būga – žymiausias lietuvių kalbos tyrinėtojas. „Žodžiai Būgą užbūrė nuo pat mažų dienų. Jis jau gimė kalbininku. Būga buvo kalbininkas, dar nežinodamas, kad yra toks kalbotyros mokslas“ (A. Sabaliauskas). Visi mato jo išskirtinius nuopelnus, atsidavimą kalbotyrai, jo kalbos supratimą. Zigmas Zinkevičius knygoje „Bendrinės kalbos iškilimas“ aprašė kalbininką Kazimierą Būgą. … Daugiau…
Jonas Jablonskis (1860 m. Gruodzio 30 d. – 1930 m. vasario 23 d.; slapyvardis Rygiškių Jonas) – lietuvių kalbininkas. Ar Jonas Jablonskis esąs tikras lietuvis? Daugeliui žmonių įtarimą kėlė jo nešiojama savotiška kepuraitė, vadinama jarmulka (ji turi ir šlikės, šašbaudos vardus), ir nelietuviška pavardė. Su šia jarmulka jis pavaizduotas net … Daugiau…
Kam žmogui reikalinga laisvė? Laisvės siekia daugybė žmonių. Ji turi daug reikšmių. Vieniems tai pilietinė laisvė, kitiems ekonominė, bet visų svarbiausia mano manymu yra asmeninė laisvė. Tai įrodo Vinco Mykolaičio – Putino poema „Vergas“. Kūrinio spalvos yra tamsios, niūrios, slogios, o kai kuriose posmeliuose net pereinančios į juodumą: „Nusvirau aš … Daugiau…
Ko reikia, kad šeima būtų laiminga?Krenta lapai.O aš sėdžiu ant suolelio parke. Pro mane praeina šeima – aukštas vyras, nedidukė žmona ir mergaitė su meškiuku rankoje. Ir aš susimąstau.“Ar jie laimingi?“ Tada aš pamatau, iš lėto einančius senukus, susikibusius už rankų.“O jie laimingi?“ Tikriausiai taip. Juk laimė tai jausmas, kurį … Daugiau…
Veidas – pati nuogiausia mūsų kūno vieta, jis atviras kitų žvilgsniams, saulei, lietui. Tačiau ar visada mūsų veidai yra atviri kitiems? Ne. Mes slepiame juos po nematomomis kaukėmis. Kodėl? Galbūt norėdami paslėpti ne tik veidus, bet ir jausmus, savo vidų. Turbūt taip saugiau… Senovėje kai kuriose kultūrose buvo tikima, kad … Daugiau…
Romualdo Granausko apysakos „Jaučio aukojimas“ ištraukos interpretacijaIštrauka: „ir veltui stengiesi įžvelgti ką nors trijų lydinčių vyrų veiduose, kai sustojat ratu ant upeliūkščio kranto, rinkdami nakvynei vietą, o kai vieta jau aprinkta, visi keturi einat nusiplauti kelionės prakaito ir dulkių, paskui anie du ima atrišinėti terbas, bet vienam užsinarplioja virvelė, ir … Daugiau…
Ideologinės srovės lietuvių išeivijos bangose Pastaruoju metu Lietuvos visuomenėje išaugo domėjimasis lietuvių išeivija. Lietuvos istorikai taip pat neaplenkia įvairių šios temos aspektų. Ir Lietuvos, ir užsienio šalių istorikų įprasta emigraciją aiškinti nepasitenkinimu esama padėtimi (politine, ekonomine, kultūrine, religine ir kt.). Lietuvių migracijos istorijoje įprasta skirti keletą migracijos bangų. Pirmoji emigracijos … Daugiau…
Kelyje į šviesąGyvenimas kartais būna labai neteisingas! Jame vyrauja dvi spalvos: juoda ir balta. Labai šaunu, jei tave lydi baltoji sėkmė, bet reikia pagalvoti apie tuos žmones, kurie glaudžiasi juodame fone. Daug neįgaliųjų žmonių gyvena tarsi skendėdami tamsoje, todėl galėtume stengtis, kad jų pasaulis taptu šviesesnis… Pamatę gatvėje neįgalų žmogų, … Daugiau…