Spalvos

Spalvos Be spalvų pasaulis taptų nuobodus. Be to, jame būtu daug sunkiau gyventi. Įsivaizduokite, kaip atskirtumėme šviesoforo signalus, jeigu nebūtų nei raudonos, nei žalios spalvos. Gamta turi spalvų signalų taip pat: ryški medvarlės spalva perspėja, o nuostabių spalvų gėlės vilioja bites siurbti nektarą. Jei nebūtų spalvų ar galėtumėme grožėtis gėlėmis? … Daugiau…

Elektros gamyba

Elektros energijos gamyba, perdavimas ir panaudojimas.Elektros energijos generavimas. Elektros energija žymiai pranašesnė už kitas energijos rūšis tuo, kad ją galima perduoti dideliais atstumais be didelių nuostolių ir kartu patogu paskirstyti naudotojams. Gana paprastais įrenginiais iš mechaninės, vidinės, šviesos energijos galima perversti į el. energiją. Kintamoji el. srovė, lyginant su nuolatine … Daugiau…

Saules sistema

Didžiausi kūnai, judantys aplink Saulę, yra planetos. Planetos skrieja aplink Saulę, veikiamos jos traukos. Saulė kartu su planetomis, jų palydovais ir kitais mažesniais dangaus kūnais sudaro Saulės sistemą(heliocentrinę sistemą). Šį teiginį pirmasis įrodė 1543m. lenkų mokslininkas Mikalojus Kupernikas. Planetos išsidėsčiusios aplink Saulę tokia tvarka: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, … Daugiau…

Maksas plankas

M. Planko charakteristika Maksas Karlas Ernestas Liūdvigas Plankas gimė 1858m. balandžio 23 d. Jo gimimo vieta – Kylis, uostas prie Baltijos jūros. Kylis priklausė Danijai, tačiau 1866 m. tapo Prūsijos dalimi. Planko tėvas buvo vokiečių kilmės ir vadinosi Johanu Juliumi Vilhelmu fon Planku (Johan Julius Wilhelm fon Planc), tai gerai … Daugiau…

Biofizika ir jos perspektyvos Lietuvoje

BIOFIZIKA [Bios (lot.) – gyvybė, physis (lot.) – gamta] pagal pavadinimo prasmę reiškia mokslą apie gyvąją gamtą, gyvąsias sistemas. Biofizika kitaip nei beveik tą pačią prasmę turintis biologijos mokslas, aprašantis ir aiškinantis gyvąją gamtą, biologiją modernizuoja – grindžia ją tiksliaisiais mokslais. Dabar biofizika visus gyvosios gamtos reiškinius bando aiškinti fizikos, … Daugiau…

Formulės dokumentas

MechanikaKūno nueitas kelias yra ilgis trajektorijos, kuria juda kūnas. Kūno poslinkiu vadinama kryptinė tiesės atkarpa, jungianti pradinę kūno padėtį su jo galine padėtimi. Poslinkis yra vektorinis dydis, todėl remiantis poslinkiu nustatytas greitis ir pagreitis taip pat yra vektoriniai dydžiai. Poslinkio modulis atitinka atstumo sąvoką. Tiesiaeigis judėjimas – toks judėjimas, kai … Daugiau…

Kaip mes matome spalvas

Spalvinė rega Informaciją apie išorinį pasaulį žmogus gauna jutimų, 90% žinių – regos pagalba. Supančius daiktus, žmones, peizažą galima atpažinti ir be spalvų, į pagalbą pasitelkiant formą, judesį, tekstūrą, „šviesaus – tamsaus“ sąvoką. Vienok spalva gerokai praplečia daiktų apibūdinimo spektrą. Kultūros antropologų tyrimai parodė, kad maždaug 8% vyrų bei 0,5% … Daugiau…

Briusterio kampo nustatymas ir maliu dėsnio patikrinimas labaratorinis

BRIUSTERIO KAMPO NUSTATYMAS IR MALIU DĖSNIO PATIKRINIMAS Studentas: Dėstytojas: Pristatymo data: 2004 09 Darbo užduotis. Remiantis visiškuoju vidaus atspindžiu, nustatyti cilindrinio lęšio lūžio rodiklį ir Briusterio kampą. Naudojant lazerio šviesą ir poliaroidą, patikrinti Maliu dėsnį.Teorinė dalis. Natūraliajai šviesai krintant Briusterio kampu iB (3.6 pav.) į dviejų skaidrių, vienalyčių aplinkų ribą … Daugiau…

Viljamas tomsonas – kelvinas andersas celsijus temperatūrų skalės

Viljamas Tomsonas- KelvinasViljamas Tomsonas, gimė – 1824 06 26 Belfaste, mirė – 1907 12 17 Largse, anglų fizikas. Londono karališkosios draugijos narys ( 1851 ), Peterburgo MA garbes narys (1896 ). 1892 už nuopelnus mokslui gavo lordo Kelvino titulą. 1846-99 Glazgo universiteto profesorius. 1890-95 Londono karališkosios draugijos prezidentas. Paskelbė iš … Daugiau…

Mechaniniai svyravymai

Turinys Įvadas 4 1. Dydžiai, charakterizuojantys svyravimus 5 2. Neslopinamieji harmoniniai svyravimai 6 2.1Svyravimų lygtis 7 2.2Dydžiai, būdingi neslopinamiems svyravimams 8 2.3.Spyruoklinis svyravimas 9 2.4. Svyruoklinis svyravimas 10 2.5 Svyravimo energija 12 2.5.1Harmoninio osciliatoriaus energija 14 3. Slopinami laisvieji svyravimai 14 3.1. Svyravimų lygtis 15 3.2.Nuokrypisr nuosavas dažnis 16 4. Priverstiniai svyravimai 17 4.1Svyravimų lygtis 17 4.2 Rezonansas 18 5. Sudėtiniai svyravimai 18 5.1 … Daugiau…

Elektromagnetinis spinduliavimas ir apsauga nuo jo

TURINYSĮVADAS 3 1. ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS SAMPRATA 4 2. NEJONIZUOJANTI SPINDULIUOTĖ 5 2.1. Pramoninio ir radijo dažnių elektromagnetinė spinduliuotė 5 2.2. Elektromagnetiniai laukai 7 2.2.1. Elektrosmogas ir jo poveikis žmogaus sveikatai 8 2.2.2. Apsauga nuo elektrosmogo 9 2.3. Infraraudonoji spinduliuotė 11 2.4. Ultravioletiniai spinduliai 12 2.5. Šviesa ir lazerio spinduliavimas 12 … Daugiau…

Archimedo desnis

Jeigu esate bandę vandenyje pakelti akmenį ar kokį kitą daiktą, turbūt pastebėjote, kad kelti ką nors vandenyje daug lengviau, negu ore. Kodėl taip yra? Jeigu ant spyruoklės pakabinsime kūną, jis tą spyruoklę šiek tiek ištemps. Tačiau jeigu kūną panardinsime į vandenį, kūnas truputį pakils, o spyruoklė susitrauks. Vadinasi, kūną turi … Daugiau…

Saturnas2

Saturnas-tolimiausia iš senovėje žinomu planetų , puikiai matoma plika akimi . Tiesa iki teleskopo išradimo nebuvo galimybės pamatiti jos žiedu , kurie yra vienas iš gražiausių objektų visame danguje . Saturno vidutinis nuotolis nuo saulės 1427 mln. km, apskriejimo priedas 29,46 metų . Jo opozicijos kartojasi kas 378 paros , … Daugiau…

Rentgeno spinduliai1

TurinysĮvadas 1psl. I. Rentgeno spinduliai ir šaltiniai 2-3psl. II. Rentgeno aparatai ir jų gamyba 4-7psl. III.Medicina ir rentgenas 8-11psl. IV. dažniausiai kylantys klausimai 12-13psl. Išvados 14psl. Literatūros sąrašas 15psl. ĮvadasSusidurti su rentgeno spinduliais tenka nedažnai, o ir susidūrus galbūt ne daugelis ką ir galėtų apie juos pasakyti, galbūt tik tai, jog jais peršvietus galima pamatyti griaučius. … Daugiau…

Reaktyvinis judėjimas

Reaktyvinis judėjimasAnotacija. Straipsnyje analizuojant pasaulio mokslo žymiausius pasiekimus ir pasitelkus kosminės technikos vystymosi pavyzdį pateikiama mechanikos ir energetikos sąsajos svarba tolesnei mokslo pažangai. Siūloma įteisinti mokslo šaką pavadinimu ,,Energomechanika”. Įvadas Daugiapakopės raketos, lietuvio Kazimiero Semenavičiaus idėjos dėka atsirado XVII a. viduryje. Tačiau, dėl silpno technikos lygio ir didelio kaloringumo kuro stokos, … Daugiau…

Aviacija

„Lakūnai, lėktuvai ir žygdarbiai“Ruošė: Matas Rinkevičius 2003-12-03Tikrino: Nijolė Žiemienė 2003-12-03Garliavos Jonučių vidurinė mokykla 2003 Pirmieji pakilę į orąŽmonių mintys apie galimybe skristi ore aptinkama daugelyje senųjų kultūrų. Pirmasis oro baliono skrydis įvyko 1782 metais, kai du broliai, Džosefas ir Etanis Montgofirai, suprato, kad karštas oras buvo lengvesnis už šaltą. Jie … Daugiau…

Nobelio premijos lauretai 2004metu

REFERATAS: Nobelio premijos apdovanojimai Stokholme 2004 metais Trakai, 2005Nobelio premija – kasmetinė premija, skiriama žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikro mokslo srityje arba už ypatingai svarbią visuomeninę veiklą. Premija sukurta gerbiant švedų chemiko Alfredo Nobelio (Alfred Nobel), išradusio dinamitą, valią. Šokiruotas savo išradimo panaudojimo destrukciniais tikslais, šis mokslininkas … Daugiau…

Garsas

GarsasGarsas yra slenkantis slėgio svyravimas terpėje, kuris yra girdimas žmogaus ar gyvūno ausimis. Paprastai svyravimas – mažas ir periodinis, tada garsas yra banga, apibrėžiama lygtimi: . Čia λ – bangos ilgis, f – dažnis ir c – garso greitis. Garsas sklinda ore ir kitose dujose, skysčiuose, kietuose kūnuose specifiniu greičiu. … Daugiau…

Laidininkai

Laidininkai ir jų savybės Laidininkai –kieti, skysti , dujiniai. N. s. dujos –dielektrikai, nepraleidžia elektros srovės. Esant aukštai temp. –dujos gali tapti laidininku, tik plazminėje būsenoje. Skysti laidininkai –elektrolitai ,disocijuoja teigiamus ir neigiamus jonus. Kieti laidininkai –metalai, jų lydiniai ir anglies dariniai. Metalai Savybės: 1) Geras elektrinis laidumas (maža varža). … Daugiau…

A-si h sluoksnių gamyba karštos vielos metodu

Turinys I. Įvadas 3 II. Literatūros apžvalga 4 1. Amorfiniai puslaidininkiai 4 2. H – įtaka a-Si savybėms 4 3. Dydžiai, apibūdinantys kokybines sluoksnių savybes 5 4. A-Si:H sluoksnių gamybos technologijos 6 4.1 Dulkinimo metodas 7 4.2 Cheminio nusodinimo metodai 7 4.2.1 Rusenantis išlydis 7 4.2.2 Karštos vielos metodas 9 5. A-Si:H formavimo įrenginiai 11 Išvados 14 III. Literatūra 15 ĮvadasPuslaidininkinės amorfinės medžiagos … Daugiau…

Atomo istorija ir iae

TURINYSTURINYS 1 Įvadas 2 Atomo branduolys, jo skilimas 3 Atomo branduolio sandara 3 Branduolinės jėgos. Branduolio ryšio energija 4 Kokios reakcijos vyksta atomo branduolyje 4 Branduolių dalijimasis 4 Ignalinos atominė elektrinė 5 Klimatas 5 IAE Generalinis planas 6 Ignalinos AE istorija 6 Radiacinė apsauga 6 Ar gali Ignalinos AE įvykti … Daugiau…

Augmenisjo evoliucija

Žemė yra trečioji iš devynių Saulės sistemos planetų.Be jų ,tai sistemai dar priklauso 43 planetu palydovai(neskaitant dirbtiniu),daugiau kaip 1700 mažųjų planetų – asteroidų (planetoidų),tūkstančiai kometų ir nesuskaitoma daugybė smulkių kiosminių kūnų,kurie,susidurdami ir tringdamiesi,nuolat papildo kosminių dulkių išteklius.Jų daugiausiai asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio orbitų.Nepaisant tokios daugybės įvairiausių Saulės šemos … Daugiau…

Vėjo jėgainių raida Lietuvoje

Lietuvoje pirmieji vėjo malūnai pradėti statyti XIV a. Baltijos pajūryje. XIX a. pradžioje vėjo malūnai plačiai paplito po visą Lietuvą. Daugiausia vėjo malūnų buvo pastatyta Vidurio Lietuvoje – Panevėžio, Šiaulių, Naumiesčio, Vilkaviškio apskrityse. XIX a. II pusėje Lietuvoje veikė apie 200 vėjo malūnų, o 1921 m. – jau apie 1000. … Daugiau…

Difuzijos dirvožemyje efektinio skerspjūvio matavimas analizinėmis svarstyklėmis labaratorinis

Atliko : Tikrino : Laboratorinis darbas Nr 1 DIFUZIJOS DIRVOŽEMYJE EFEKTINIO SKERSPJŪVIO MATAVIMAS ANALIZINĖMIS SVARSTYKLĖMIS Darbo tikslas – susipažinti su difuzijos procesu ir jo dėsningumais bei išmatuoti dujų difuzijos dirvožemyje efektinį skerspjuvį analizinėmis svarstyklėmis. Teorinė dalis. Chaotiškai judėdamos, molekulės perneša iš vienos erdvės dalies į kitą masę, energiją ir … Daugiau…

Branduolinė energija1

Raseinių „Žemaičio“ gimnazija Branduolinė energetika Lietuvoje (kūrybinis darbas) Andrius Kasparavičius, Ir1 1999 04 17 I skyrius Ignalinos atominė elektrinėIgnalinos atominė elektrinė yra šiaurės rytų Lietuvoje netoli sienos su Baltarusija. Banduolinė jėgainė pastatyta ant didžiausio mūsų šalyje Drūkšių ežero kranto. Ignalinos atominė elektrinė veikia kanalinio tipo šiluminių neutronų vandens-grafito branduoliniai reaktoriai … Daugiau…

Atomo sandara2

Atomo sandaraMintį, kad medžiaga susideda iš atskirų dalelių, pirmą kartą iškėlė Leukipas Miletietis I a. m. e. Šią idėją išplėtojo jo mokinys Demokritas, pradėjęs vartoti žodį „atomas“ (kilusį iš graikų kalbos žodžio „atomas“ – nedalomas). Džonas Daltonas (1766-1844) atgaivino šio žodžio vartoseną, moksliškai pagrindęs paprastą graikų idėją. Pasak Daltono, atomas … Daugiau…

Optika dokumentas

OptikaSkaidrus kûnas, turintis du sferinius pavirðius, vadinamas læðiu. Tiesë, einanti per sferiniø pavirðiø centrus, vadinama pagrindine optine aðimi. Bet kuri tiesë, einanti per læðio optiná centrà, vadinama ðalutine optine aðimi. Spinduliai, lygiagretûs pagrindinei optinei aðiai, susikerta taðke, kuris vadinamas þidiniu. Atstumas, nuo læðio þidinio iki optinio centro, vadinamas þidinio nuotoliu. … Daugiau…

Venera1

Veneros charakteristika Skersmuo 12 102 km Masė 4.869•1024 kg (0.815 Žemės masės) Vid. tankis 5.24 g/cm3 Laisvojo kritimo pagreitis (prie paviršiaus) 8.87 m/s2 Pabėgimo (II kosminis) greitis 10.4 km/s Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas 243 d Pusiaujo plokštumos posvyris į orbitos plokštumą 2.6 Apskriejimo aplink Saulę periodas 224.7 d Sinodinis … Daugiau…

Toliaregystė ir trumpariagystė

TRUMPAREGYSTĖTrumparegių iš prigimties akies obuolys būna pailgėjęs. Trumparegystė gali išsivystyti padidėjus lęšiuko išgaubimui. Trumparegiams skiriami akiniai su abipus įgaubtais stiklais, kurie sumažina spindulių lūžimą ir daikto vaizdas pasiekia tinklainę. Trumparegio (1) akyje vaizdas susidaro prieš tinklainę. Dažna priežastis – per ilga akies obuolio ašis. Tuomet reikalingi įgaubti lęšiai (2), išskaidantys … Daugiau…

Aktyvusis dvipolis labaratorinis

4 laboratorinis darbas AKTYVUSIS DVIPOLIS Atliko gr. studentas _________________________ Varianto Nr. Darbo turinysEkvivalentinio šaltinio metodo taikymas tiesinėms elektros grandinėms skaičiuoti. Naudojama aparatūra 1. Reguliuojamos nuolatinės įtampos šaltinis. 2. Penki žinomų varžų rezistoriai. 3. Du voltmetrai, ampermetras. 4. Jungiklis. Pasiruošimas darbui 1. Pakartokite aktyviojo dvipolio teoremą ir ekvivalentinio šaltinio metodą. 2. … Daugiau…