Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Lietuvių kalba, viso 2356 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Lietuvių kalba.
Lapino paveikslas V.Kreves “serdziuje”Šiame Krėvės apsalyme, pagrindinis veikėjas yra paslaptingas bei keistas žmogus-Lapinas. Jis kas vieną vasarą ganydavo gyvulius, žiemą mezgdavo tiklus, bradinius, o kai nebūdavo tokio darbo- mezgdavo moterims petkes. Bet kaip ir kuo gyveno senas Lapinas- niekas gerai nežinojo ir nesidomėjo. Šiame v.Krėvėd apsakyme “skerdžius” Lapinas buvo paraleriškai … Daugiau…
Rašau Jums apie tai, ką mūsų jaunimas galėtų padaryti, kad mažėtų skurdasSkurdas – opi šių dienų problema. Su skurdu ir nepritekliumi susiduria ne tik dauguma Afrikos bei Azijos žemynų gyventojų. Su šia problema susiduria ir nemažai Europos valstybių. Viena jų – Lietuva. Norėčiau paklausti : ar kada nors jums teko … Daugiau…
6 KALBOTYRA ROMOS LAIKAIS Romėnai daugelį dalykų (mene, literatūroje…)perėmė iš graikų, tą galima pasakyti ir apie kalbotyrą. Graikų dėka atsiranda ir graik. kūrinių lotyniški vertimai (“Odisėja”). Romai užkariavus Graikiją, graikų kalba labai greitai įsisavinama, išplinta dvikalbystė. Greitai atsiranda ir lotyniškos gramatikos – graikiškųjų perdirbiniai: romėnai pasisavina graik terminus ir juos … Daugiau…
AR MOKSLAS DARO ŽMOGU LAIMINGESNI? Šis klausimas atrodo prašo vienareikšmio atsakymo: taip arba ne. Taciau ,deja, nei taip, nei ne atsakyti negalime. Tik galbut galime pasvarstyti, kodel mokslas daro žmogu laimingesni, ar priešingai- nelaimingesni. Kažkada žmones gyveno uolose, iš sumedžiotu žveriu kailiu pasiutose palapinese, mito tuo, ka sumedžiodavo, ka duodavo … Daugiau…
Maironis (1862-1932)1. Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių minėjime … Daugiau…
Vingių šeimos charakteristika Referatas Savo idėją rašytoja išreiškia siužetu ir charakteriais. Jos sukurti veikėjai tartum atėję iš paties gyvenimo: jie tokie ryškūs, kad juos tiesiog matome, girdime jų kalbą. Visi Vingiai iš vieno pasaulio, Katrė – iš kito, bet kiekvienas yra individualybė, gyvas žmogus, turintis savo nepakartojamus bruožus. Ryškiausi „Marčioje“ … Daugiau…
S. Daukantas gimė tragiškaisiais Lietuvai metais – per antrąjį Lietuvos ir Lenkijos padalijimą 1793 m. Spalio 28 d. Kalvių kaime, netoli Skuodo rajono, eigulio šeimoje. Jis mokėsi Žemaičių Kalvarijos Domininkonų mokykloje Vilniaus universitete Daukantas studijavo nuo 1814 – 1825 m., gilinosi į moralinius ir politinius mokslus. S.Daukantas ypač domėjosi istorija. … Daugiau…
R E F E R A T A S Petras Cvirka gimė 1909 metų kovo 12 dieną senoviškame Klangių kaime ant aukšto Nemuno skardžio į rytus nuo Veliuonos. Petras buvo vyriausiais nemažame Cvirkiukų būryje. Nors vaikai anksti neteko tėvo, tačiau jis spėjo tvirtai nulemti tolesnį Petro kelią. Pastebėjęs sūnaus gabumus, … Daugiau…
Pandora(Pandora) gr. Mit.: pirmoji moteris, kurią, kaip kerto įrankį, Hefaistui ir Atėnei įsakė sukurti Dzeusas. Vyriausiąjį dievų valdovą supykdė Prometėjas, pagrobęs i Olimpo ugnį ir perdavęs monėms. Hefaistas nulipdė Pandorą i emės ir vandens, Atėnė aprengė spindinčiu drabuiu:Spindinčiais lyg saulė rūbais… ir apvainikavo aukso vainiku:Papuoė jos velias garbanas pavasarinių kvepiančių … Daugiau…
Pirmieji raštai lietuvių kalba Šiandieną pripažįstama, kad lietuvių kalba yra viena iš seniausių Europos kalbų. Tai yra po sanskrito seniausia ir mažiausiai pakitusi kalba. Bet ji turi labai mažai rašytinių paminklų. Pirmuosius raštus lietuvių kalba tyrinėjo ir šia tema rašė prof. Zigmas Zinkevičius, Dominykas Urbas, J. Trilupaitienė, Daiva Narbutienė, Kostas … Daugiau…
Donelaitis ,,Metai” Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis (1714) sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Svarbiausias kurybos faktorius buvo tikrove, gyvenimas, visuomenine aplinka. Jis naturaliai vaizdavo liaudies kalba, kuri jam buvo sava. Jis gilinosi į didžiųjų praeities mąstytojų mintis, stengėsi susivokti pasaulyje ir savyje. Poetas bjaurėjosi, … Daugiau…
Pokalbis su Dievu ir tėvyne B.Brazdžionio poezijoje „Bernardai, ko čia atėjai? “-paklausė žemė; „Bernardai, ko čia atėjai? “-dangus paklausė. -Į žilą samaną pasižiūrėt, kol nesutemę, Ir Viešpaties didžiuos dienas darbuos paliaupsint. „Vallis Umbrosa“Koks didelis B.Brazdžionio poetinis pasaulis, sutalpinantis savyje ir mažą žmogų, ir visagalį Dievą. Žmogaus-trapus Dievo kūrinys besišaukiantis jo … Daugiau…
Meilės tema „Kuprelyje“Šeinius – pirmas ryškus prozinės kalbos stilizuotojas ir eksperimentuotojas, siekęs pasakojimo grakštumo, lankstumo, poetiškumo, muzikalumo. Skaitytoją jis veikia pačiu kalbos būdu – inversijomis, užuominomis, nutylėjimais, sutrūkusiomis frazėmis, nervingai vibruojančia vaizdų tėkme, laukimo ir nežinios atmosfera, subtiliai pajaustais spalvų, garsų ir judesių niuansais, personifikuotais lyriniais peizažais. I.Šeinius sukūrė moderniojo … Daugiau…
Lapino paveikslas V. Krėvės ,,Skerdžiuje“V. Krėvė – garsus XIX a. pabaigos – XX a. lietuvių rašytojas, tautosakininkas, dramaturgas, prozininkas, literatūtos mokslininkas. Kūrinyje ,,Skerdžius“ pagrindinį veikėją Lapiną jis parodo kaip senovės žmogų, kuris gerbia ir myli gamtą. Lapinas, nors ir senas būdamas, vis vien buvo kaimo skerdžius ir ganė ūkininkų gyvulius. … Daugiau…
NACIONALINIAI LIETUVIO BRUOŽAI Lietuvių tauta nuo neatmenamų laikų yra susijusi su kaimu.Manau,kad ir daugelio mūsų seneliai ar proseneliai gyvena kaime. Per amžius Lietuvos žmonės sunkiai dirbo žemę, džiaugėsi jos duodamais vaisiais, garbino ją. Gyvendami kaime, gamtoje, žmonės suprato daug gamtos paslapčių, išmoko mylėti žemę kaip savo motiną, savo maitintoją. Dabar, … Daugiau…
Lietuvių literatūros istorijoje Maironio kūryba tapo klasikiniu pavyzdžiu, vienaip ar kitaip veikusiu tolesnę poezijos raidą. Iškilusi tautinio atgimimo laikotarpiu J.Mačiulio poezija buvo gražiausias pavasario pranašas, puikia menine forma reiškė aktualias visuomenines, patriotines idėjas. Meniniu požiūriu vertingiausia Maironio kūrybos palikimo dalis – lyrika. Reikšmingiausias rašytojo kūrybos laikotarpis 1885 – 1905 metai, … Daugiau…
Lietuva Europoje – Europa Lietuvoje: europietiškos modernios gerovės valstybės link Kontekstas: kur esame? Lietuva pastaraisiais metais yra viena sparčiausiai besivystančių valstybių Europoje ir pasaulyje. Pagal ekonomikos augimą 2003 metais Lietuva buvo sparčiausiais augusi valstybė Europoje. Tačiau tuo pačiu metu Lietuvoje nemažėja nepasitenkinimas esama padėtimi, kurį liudija nepasitenkinimas politika, rinkėjų pareiškiamas … Daugiau…
Leksikologija – terminas, sudarytas iš dviejų graikiškų elementų : lexis ir logos. Ir vienas ir kitas senovės graikų kalboje reiškė „žodį“; vadinasi, leksikologija – tai „žodis apie žodį“, arba mokslas apie žodžius. Žodis – konkrečiausias kalbos vienetas. Kalba kaip bendravimo priemonė – tai visų pirma „žodinis įrankis“, tai „žodžių kalba“. … Daugiau…
Meilės tema Igno Šeiniaus romane “Kuprelis”Igno Šeiniaus romanas “Kuprelis” – tai dar vienas puikus lietuvių literatūros kūrinys. Šį romaną autorius išleido ne Lietuvoje. I.Šeinius impresionizmo rašytojas. Šios epochos bruožai ypač išryškėja “Kuprelyje”. Romane susipina daug temų, tačiau pati ryškiausia yra meilės tema. Mylėti galima daug ką: tėvus, draugus, tėvynę, artimą … Daugiau…
Poezijos teksto analizėPoezija – eiliuotinė, grožinė literatūra (eilėraščiai, baladės, poemos, odės). Lyrika yra poezijos dalis, tai siauresnė sąvoka. Lyrika – poezijos rūšis, kuri betarpiškai išreiškia žmogaus jausmus ir mintis. S. Neries eilėraščius vadiname lyrika, o K. Donelaičio “Metų” lyrika nepavadinsi. Eilėraštyje dažnai žodis įgija papildomą reikšmę. Negalima nagrinėti eilėraščio pažodžiui, … Daugiau…
ĮŽANGALiaudies daina mus lydi visą gyvenimą, nejučiomis turtiną mūsų dvasinį pasaulį. Vargu ar rastume žmogų, augusį be lopšinių, šmaikščių žaidimų, nepatyrusį gaivinančio liaudiesdainos poveikio brandos metais. Ne be reikalo Lietuva vadinama dainų kraštu. Dažna kaimo moteris jų mokėdavusi po keliasdešimt ar net kelis šimtus. Kone visos liaudies dainos mus pasiekė … Daugiau…
Gimtųjų namų šiluma N. Miliauskaitės eilėraščiuoseNijolė Miliauskaitė – viena iš bene pačių savičiausių moderniosios lietuvių poezijos atstovių, literatūros padangėn atsinešusi originalų kūrybos stilių ne vien raiškos, bet ir turinio požiūriu. Tie, kurie domisi autentiška šios poetės kūryba, žino ir N. Miliauskaitės biografijos- gana liūdnos, pilkos ir kasdieniškos- aspektus. Gimusi ir … Daugiau…
Be ko nebūtu bendro meilės ryšio,Tėvynės,pilietiškumo,valstybės bei dvasios raiškos? Pasak Mikalojaus Daukšos,viso to nebūtų be gimtosios kalbos… Tikriausiai daugelis galėtų suabejoti: kaip visa tai gali apglėbti vienas zodis-kalba,bet tai tebūtų mūsų pačių klaida,kadangi užmiršome tikrąją gimtosios kalbos svarbą bei galią. Nepamename, kad mūsų protėvius siejo bendra meilė kalbai, dėl kurios … Daugiau…
Namai ir pasaulis lietuvių literatūrojeNamai. Toks paprastas žodis. Nesudėtingas – tik penkios raidės. Šį žodį dažnai vartojame savo kasdienėje kalboje. Vartojame jo net nepastebėdami, net nesusimąstydami, ką jis iš tikro reiškia, neįsigilindami į šio, atrodo, paprasto žodžio prasmę. Bet ar jis toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio? Jokiu būdu … Daugiau…
M.MAŽVYDO PGRINDINĖ MOKYKLA IX B KLASĖS MOKINĖ SKAISTĖ VAIČIULYTĖ PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA Mokytoja Inga Barkauskienė2006 Klaipėda TURINYS ĮVADAS 3 1. PASAKOS 4 1.1 Stebuklinės pasakos 4 1.2 Žvėrelių pasakos 5 1.3 Juokų pasakos 6 1.4 Anekdotai 7 2. SAKMĖS 7 2.1 Pasaulio kūrimo sakmės 8 2.2 Senųjų tikėjimų sakmės 8 2.3 Padavimai 10 2.4 Legendos 10 2.5 Pasakojimai ir atsiminimai 11 IŠVADOS 13 LITERATŪRA 14 … Daugiau…
Platonas Jis buvo garsiausias Sokrato mokinys, kilęs iš kilmingos Atėnų šeimos, savo kiltį atsekančios iki paskutiniojo Atėnų karaliaus ir Solono, didžiojo socialinio gyvenimo ir politikos pertvarkytojo Dar jaunystėje Platonas tapo karštu Sokrato gerbėju nepaisydamas šio plebėjiškos kilmės Bet skirtingai nuo mokytojo, vertinusio asmenybių svarbą, tikėjo politinių institucijų svarba. Dar jaunystėje … Daugiau…
Lietuvių liaudies dainosTautosaką,arba folkorą,suprantame kaip daugelio amžių liaudies dvasinę patirtį,kasdieninę išmintį.Įsiterpę į įprastinės buities tėkmę,į šiokiadienius ir šventes,darbus,žaidimus,ilgas vakaronių valandas,tautosakos kūriniai vis dėlto nėra tik buities trumpiniai.Dešimtys tūkstančių nors ir nežymiai varijuojančių kūrinių leidžia išgirsti milžiniško tolimą praeitį menančio kolektyvo balsą. Tiktai tautosakoje jaučiame nenutrūkstamą liaudies gyvenimo pulsą,nuspėjame slaptas žmonių … Daugiau…
1-ma gramatika – D.Kleino „Grammatica Litvanca“; 1-ma mokslinė – Šleicherio „Litauische Grammatic“ Vokietija 1856; Prūsas, Lietuvių kalbos gramatikas – Frydrichas Kuršaitis; 1911 Sankt Peterburge K. Jauniaus išleista „Lietuvių Kalbos Gramatika“; 1-ma norminė gramatika – J. Jablonskis „Lietuviškos kalbos gramatika“; —————————————————————————- 1-mas žodynas – Konstantino Sirvydo 1620m; Dvikalbis žodynas – F. … Daugiau…
Juozo Apučio kūryba* Nori sušildyti žmogų, išgirsti slapčiausius sielos virpesius, įsiklausyti į širdies plakimą * Tyrinėja žmogaus vidinį gyvenimą * Vengia dirbtinių situacijų * Gina vidinę nepriklausomybę * Kuriamas pasaulis ir paprastas, ir slėpiningas. Formuojamas potekstės klodas * Dažnu atveju atsigręžiama ir atsiremiama į laimingą vaikystę, kuri persekioja kiekvieną liūdesio … Daugiau…
LIETUVOS ETNOGRAFINĖS SRITYS IR TŲ SRIČIŲ DAINAVIMO YPATYBĖS Pagal tarmes Lietuva skirstoma į dvi dideles sritis- Aukštaitiją ir Žemaitiją. Lietuvos sritis link jūros vadinama Žemaitija. Rytinė dalis- Aukštaitija. Aukštaitiją dar galima suskirstyti į Suvalkiją, Dzūkiją, ir šiaurės Aukštaitiją. DZŪKŲ DAINOS Dzūkija dar vadinama Dainava. Šioje srityje daug šilų, miškų, ežerų. … Daugiau…