Žinios ir informacija visomis temomis
Kasdien mums prireikia išsamios informacijos įvairiomis temomis. Šiame informaciniame kataloge rasite informacijos visomis mokslo, verslo, mokymosi, išsilavinimo temomis, kurią galėsite pritaikyti savo darbui, mokslui ir informacijos analizei. Talpinami tekstai ir kiti rašiniai padės jums pagilinti žinias ar rasti pavyzdį. Nesvarbu kokia yra jūsų tema ir rašomas tekstas, geri šaltiniai visada yra būtini norint parašyti išsamiai ir pagrįsti savo nuomonę. Dauguma tekstų yra nemokami, o norimą informaciją galėsite rasti per paiešką ar pagal kategorijas.
Turinys1.Įvadas P.3 2.Laumės P.4 3.Laimė P.7 4.Aitvarai P.9 5.Kaukas P.12 6.Raganos P.14 7.Vilktakiai P.17 8.Išvados P.19 9.Literatūra P.21 Įvadas Šiame darbe bandyta nustatyti dažniausiai mitologinėse sakmėse sutinkamas mitines būtybes, konkrečiai apibūdinti jų išvaizdą, atliekamas funkcijas, taip pat mitinių būtybių santykį su paprastais žmonėmis. Bandyta paaiškinti kai kurių mitinių būtybių vardų … Daugiau…
Marius Katiliškis (tikr. Albinas Vaitkus, 1915-1980)Lankęs Žagarės progimnaziją, kirtęs mišką ir kasęs griovius, spausdinęs apsakymus „Naujojoje romuvoje“, dirbęs bibliotekininku Pasvalyje, kur 1941 m. buvo sukilėlių štabo adjutantas, 1944 m. kareiviavęs, pirmąjį novelių rinkinį „Prasilenkimo valanda“ išleido Vokietijoje 1948 m., užsibrėžęs parodyti „savo žemės ir jos žmogaus likimą tokį, kokį jį … Daugiau…
M. Martinaičio eilėraščio „Vilniaus Kaziuko mugė“ analizė ir interpretacijaMarcelijus Martinaitis- vienas iš šiuolaikinės (XXa. VII-VIII deš.) lietuvių poezijos atstovų. Šio laikotarpio poezijai būdinga intelektuali, metaforizuota, ezopinė kalba, ryškūs pasaulinės literatūros kontekstai, polifoninis neangažuotas kalbėjimas. M. Martinaitis savitas ir originalus tuo, kad jo poezijoje vyrauja valstietiška pasaulėjauta, tautosakos motyvai, ryškūs mitologinio … Daugiau…
PANEVĖŽIO JUOZO BALČIKONIO GIMNAZIJA REFERATAS Lietuvių liaudies dainosVadovė lietuvių kalbos mokytoja L. MiliukaitėDarbą atliko 8 b klasės mokinė R. Susnytė PANEVĖŽYS 2002 ĮVADASLietuvių liaudies dainomis pradėta domėtis jau XVII- XIII a. Bet pasaulinio pripažinimo jos susilaukė tik po 1745m.,vokiečių kalba išėjus Pilypo Ruigio veikalui “Lietuvių kalbos tyrinėjimas”. Tuomet jomis susidomėjo … Daugiau…
ĮvadasTautosakos kūriniai – dainos, pasakos, sakmės, mįslės ir kt. – dar ne taip seniai buvo žmonių gyvenimo dalis: jie buvo reikalingi sunkaus darbo ir trumpo poilsio valandomis, rūpesčiuose ir džiaugsmuose, šventėse ir netekties gėloje. Sunku net įsivaizduoti, kiek įvairiausių folkloro faktų saugojo senų senovėje gyvenusių žmonių atmintis. Tam, kad ši … Daugiau…
referatas apie mele Apibūdinimas (*) 🙂 Čia Jums reikia įkelti savo darbą. Tai galite padaryti pažymėję visą darbą ir paspaude ctrl+C, po to užvesti pelės kursorių į šį laukelį ir paspauskite ctrl+V. Pasitikrinkite ar darbas yra pilnas. Prašome ištrinkite titulinį (pirmąjį) lapą jei įkopijavote. Darbas turėtų prasidėti turiniu ir baigtis … Daugiau…
Aleksandras Fromas- GužutisPirmasis plačiau pasireiškęs lietuvių dramaturgas- Aleksandras Fromas-Gužutis (1822-1900), palikęs nemažą pluoštą ir prozos kūrinių. Iš jų reikšmingiausia pasakojimų ir apybraižų knyga “Vargdieniai” (1893), skirta baudžiavinės tikrovės žiaurumams pavaizduoti. Rašytojas sukūrė daugiau kaip dešimtį daugiaveiksmių pjesių. Daugiausia tai herojinės- romantinės dvasios kūriniai apie Lietuvos praeitį (“Gedimino sapnas”, “Kauno pilies … Daugiau…
TURINYS Įvadas 3 1. XX amžiaus pradžios Lietuvių literatūros raidos ypatybės 4 2. Lietuvių tapybos raidos bruožai XX amžiaus pradžioje 8 2.1. Istorinės tapybos raidos sąlygos 9 2.2 Estetinės pažiūros 12 2.3. Realistinė tapyba Lietuvoje 15 2.4. Neoromantinė lietuvių kūryba 17 2.5. Mykalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos bruožai 19 3. Lietuvos teatro bruožai XX amžiaus pradžioje 21 4. Slaptosios … Daugiau…
Literatūra. Ka ji man reiškia? Nepasakyčiau, kad ji daro didelę įtaką mano gyvenimui ar elgesiui, tačiau literatūra, kaip ir bet kuris kitas meno kūrinys, veikia mano vaizduotę ir jausmus. Knyga ne tik sukelia susidomėjimą, bet ir moko gyventi bei mylėti. Ji skirta ne tik praleisti laisvalaikiui, knyga naudojama, kaip mokslo … Daugiau…
XX a. pradžia. Kokia moters padėtis visuomenėje šiuo laikotarpiu? Ar ji suvokiama kaip asmenybė, ar tik kaip namų šeimininkė? Kuo grindžiama meilė – pasiaukojimu ar egoizmu? Į šiuos klausimus stengėsi atsakyti keturios šio laikotarpio rašytojos: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Gabrielė Petkevičaitė – Bitė ir Lazdynų Pelėda. Svarbiausias žingsnis moters gyvenime yra … Daugiau…
Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje prieita prie išvados, kad maištingų formos ieškojimų laikotarpis Lietuvoje pasibaigė. Dabar reikalinga autentiška krašto socialinių, politinių ir kultūrinių pokyčių išraiška. Kuo daugiau sugers literatūra šio istorinio momento realybės, tuo reikalingesnė ji taps visuomenei, kuriai knygų spinta vis dar tebėra nežinomas baldas, pasak Vaižganto.Skirtingų idėjinių pakraipų žurnaluose kritika … Daugiau…
1990-aisiais užtrenkėme duris okupantų valdžiai. Pastatėme mūrinę sieną tarp jau taip įgrisusios svetimos politikos ir savo, lietuvių tautos, nepriklausomybės. Nepriklausomybės akto signatarai ryžtingai pareiškė, jog nuo šiol Lietuva bus laisva… Tačiau, kad galėtume į akis išrėžti visam pasauliui, jog dabar mes jau pasiekėme savo tikslą ir esame pasiruošę patys kurti … Daugiau…
Lietuvių vestuvės Santuokos sudarymo apeigos. Iki XX a. Pradžios buvo 3 chronologiškai skirtingi lietuvių vestuvinių apeigų ciklai – piršlybos, vestuvės ir atgrąžtai. Įvedus krikščionybę, dar keletą šimtmečių kartu egzistavo liaudies ir bažnytinės santuokos forma; dėl bažnytinės ir valstybės valdžios spaudimo nugalėjo bažnytinės jungtuvės. Dėl to, kai kurios vestuvių apeigos susidvejino … Daugiau…
PRATARMĖŠiandien kiekvienas turime savą vardą ir pavardę. Abu jie žmogų lydi nuo lopšio iki karsto. Pavardę gauname nuo gimimo ir sunkiai įsivaizduojame, kad buvo laikai, kai žmonės pavardžių visai neturėjo. Be pavardžių šiandien beveik neįmonoma išsiversti. Juk kiekvienoje klasėje yra nemažai mokinių tais pačiais vardais, ir, jeigu jie neturėtų pavardžių, … Daugiau…
Antika VIIIa.pr.m.e-Va.m.e. Gyvenimas vaizduojamas kaip gražus ir harmoningas kosmosas. Graikų kosmologija prasideda chaosu ir išsivysto į olimpinę dievų federaciją, paklusnią Dzeuso diktatūrai. Antropomorfizmas dievus labai priartino prie žmonių. Antikos žmogus, turintis ištobulinta estetinį jausmą, puikiai suvokė išorės išraiškinguma, formos paslaptį: tai kas dieviška, egzistavo žmogiško grožio pavidalu (sudievinta gamta)Meninės harmonijos … Daugiau…
Įvadas Lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis gyveno ir kūrė XVII amžiuje Mažojoje Lietuvoje. Susilaukė savo kūryba daug dėmesio literatūros moksle ir kritikoje. Pirmasis mokslinį straipsnį, leisdamas „ Metus “ 1818 metais , įdėjo L. Rėza. Vėliau Donelaičio kūrybą tyrinėjo J. Mapelis, M. Biržiska, P. Gailiūnas ir kiti XX amžiaus pirmos … Daugiau…
Piršlybų ir vestuvių dainosTradiciniai šeimos kūrimo papročiai ir apeigos. Norint suprasti vestuvių poeziją, būtina turėti prieš akis senąsias vestuves. Piršlybų bei vestuvių papročiai, apeigos buvo dirva atitinkamoms dainoms, ir dabar padeda jas pažinti, suprasti. Vestuvės – itin reikšmingas įvykis, didžiulė šventė žmogaus gyvenime. Tai naujos šeimos, turinčios pratęsti gimine, būti … Daugiau…
Dainų karalienėsAukštaičiai. Jų dainos: sutartinės, dar vadinamos giesmėmis. Jos labai savitos. Stebina mus savo originalia senų priedainių poezija, disonansais supinta polifonija, dažnais sinkopiniais ritmais, jas lydinčio šokių paprastumu, reto tembro vamzdelių, ragų, trimitų muzikos jėga, dinamiškumu. Daugiabalsės dainos su pritarimu, gyvos, mėgstamos dėl svaiginančiai aukštai padangėmis vedžiojamos tyros pirmojo balso … Daugiau…
Pašto atsiradimasTeisus buvo tas, kuris pareiškė, kad paštas atsirado jau tada, kai vienas žmogus pajuto, kad turi kai ką pasakyti kitam. Kaimo vyresniajam prireikė sušaukti vyrus. Jis ,,siunčia“ krivūlę – kreivą lazdą. Seniūnas ją įteikia artimiausiam kaimynui ir pasako, kad praneštų, jog vyrai renkasi ,,saulei leidžiantis“. Pastarasis krivūlę su šiais … Daugiau…
Dažniausiai kiekvieno žmogaus ateitis proklauso nuo jo paties. Jau vaikystėje svajojame, kuo užaugę būsime, kaip atrodysime, kiek turėsime vaikų. Kiek paūgėję kuriame kitus planus: siekiame mokslo, norime turėti gerą išsilavinimą, kad gautumėme darbą. Aš taip pat labai dažnai susimąstau apie savo ateitį: Noriu gerai baigti mokyklą, vėliau įstoti į universitetą, … Daugiau…
Pasakos – vieni rykiausių ir inomiausių tautosakos kūrinių. Pasakos yra skirstomos į daugelį tipų. Vienas inomiausių ir įdomiausių tipų yra stebuklinės pasakos, kuriose pasakojamos neįtikinamiausios istorijos. Pasakų veikėjai yra skirstomi į teigiamus ir neigiamus personaus. Daniausiai pasakų personaai yra idealizuojami. Kiekvienas jų pasiymi tik jiems vieniems būdingomis savybėmis ir charakterio … Daugiau…
PRIELINKSNIŲ SU, VIRŠ VARTOJIMO KLAIDOS I. Prielinksnis su Prielinksniai yra žodžiai, kurie rodo daiktavardžių linksnių santykius su kitais sakinio elementais . Tai tarnybinė nekaitoma kalbos dalis, einanti su linksniu ir rodanti jo ryšį su pagrindiniu junginio žodžiu . Dabartinėje kalboje prielinksniais jungiami tik trys linksniai – kilmininkas, galininkas ir įnagininkas. … Daugiau…
15. Lietuvių rašytojų slapyvardžiai:ŠATRIJOS RAGANA – Marija Pečkauskaitė IGNAS ŠEINIUS – Ignas Jurkūnas MAIRONIS – Jonas Mačiulis ŽEMAITĖ – Julija Žymantienė LAZDYNŲ PELĖDA – Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Lastauskienė ANTANAS VIENUOLIS – Antanas Žukauskas SALOMĖJA NĖRIS – Salomėja Bačinskaitė Bučienė VAIŽGANTAS – Juozas Tumas PETRAS TRUPINĖLIS – Petras Arminas TITUS; … Daugiau…
1. 1926-1944. 1910 m. Kaune Žaliakalny caro – radiotelegrafo stotį, I-o pasaulinio metu -vokiečiai, o 1919 m. – nepriklausomos Lietuvos vyriausybei. Dirbo iš užsienio grįžę specialistai. Nors 1923 m. -radiofonija, Kaune – radiotelegrafinė stotis-1926 m. Pritaikyta radiofonijai. Pradėjo veikti 1926 m.06 12 d.- tai oficiali radiofonijos pradžia Lietuvoje. (Radiofonas priklausė … Daugiau…
MITINĖS PASAULĖŽIŪROS IR RITUALO YPATUMAI LIETUVOS KAIMO BENDRUOMENĖS KULTŪROJEPasaulėžiūrą sąlygoja kultūra, kurioje gyvena žmogus. Ji yra neatskiriama kultūros dalis. Šiuo atveju, kultūrą reikėtų suprasti plačiąja prasme – kaip tam tikros grupės žmonių gyvenimo būdą (jos pasaulėžiūrą, elgseną), tai, kas sieja tam tikrus žmones draugėn ir kas skiria juos nuo kitų. … Daugiau…
Pradinių klasių skaitymo pamokų pagrindinė funkcija – kalbinės komunikacijos ugdymas. Literatūriniu tekstu įvairiais aspektais ugdoma kalbinė komunikacija: vaikas mokosi skaityti, lavina skaitymo įgūdžius, mokosi suvokti tekstą, ugdomas skaitytojas. Taip pat per literatūros tekstą vaikas įgyja elementarius kalbos pažinimo įgūdžius. Skaitydami tekstą ir stebėdami veikėjų dialogus, o vėliau aptardami tekstą vaikai … Daugiau…
Literatūros terminų žodynėlis Epika, Lyrika, Drama, Kalbėjimas 1. Epas – plačios apimties, dažniausiai eiliuotas paakojamasis kūrinysapie legendinų ar istorinių herojų žygius. Gali būti mitologinis (aiškina pasaulio sandarą, gamtos reiškinius pagal senovės žmonių supratimą) arba herojinis (vaizduoja tautos istorijai svarbius periodus, aiškina žmonių (ir tik jų), herojų poelgius, nuopelnus, bet ne … Daugiau…
Ylakių vidurinė mokykla „Mano požiūris į liaudies dainas“ Referatas Leonardas Vičius 8a klasės mokiniovadovė Virginija Šarlauskienė lietuvių kalbos mokytoja 2005m Įvadas Liaudies daina mus lydi visą gyvenimą,nejučiomis turtina mūsu dvasinį pasaulį.Vargu ar rastume žmogų,augusį be lopšinių,šmaikščių žaidimų,nepatyrusį gaivinančio liaudies dainos poveikio brendimo metais.ne be reikalo Lietuva vadinama dainų kraštu.Dažna kaimo … Daugiau…
Pasakos – žmonijos atradimų liudininkėsŠių dienų žmonės – suaugusieji ji ir net vaikai – pasakas laiko labai meniškais, bet netikroviškais kūriniais. Šitaip pasakos suvokiamos palyginti seniai. Net žodis “pasaka“ kasdieninėje kalboje vartojamas vietoje žodžių “labi gražu”, “nuostabu”, “nepaprasta” ir vietoje “netiesa”, “prasimanymas”. Tokia nuomonė apie pasakas susidarė todėl, kad visose … Daugiau…
Tomas Manas Kamiu Hesė Nėra problemos, nėra pasaulyje kitos tokios problemos, tokios skausmingos, kaip toji, kuri iškyla dėl meniškos kūrybos ir jos poveikio žmogui. Literatūra apvalo ir taurina, pažinimas ir žodis tramdo aistras, literatūra yra kelias į supratimą, atleidimą, meilę, ir išganinga yra kalbos galia, juk literatūros dvasia – tai … Daugiau…