Referatas

TurinysI. Įžanga II. Dėstomoji dalis: 1. Pažinimo šaltiniai 2. Empirizmo ir racionalizmo bei jų propaguotų metodų priešprieša III. Išvados IV. Literatūra I. Įžanga Filosofijoje yra daug problematinių temų, tad vieną iš jų aš ir stengsiuos išnagrinėti. Nagrinėdami tiek būties prigimties, tiek dėsningumo problemą, tiek aiškindamiesi kitus klausimus, filosofai formuluoja tam … Daugiau…

Nedaug pasaulyje yra mąstytojų, šlove prilygstančių Aristoteliui (384-322 m.pr.Kr.). Aristotelio mokslinė veikla apėmė visas to meto žinojimo sritis. Kiekvieną nagrinėjamą klauismą jis sugebėjo pagrįsti gausia, kruopščiai parinkta ir sistemingai pateikta faktine medžiaga. Įvertindamas ir panaudodamas savo pirmtakų teorijas, Aristotelis kiekvienoje jų ieškojo pozityvių momentų. Juos derindamas, jis sukūrė filosofinę sistemą, … Daugiau…

ETIKOS STUDIJŲ DALYKO RAŠTO DARBAS Tema: Platono keturių dorybių teorija PLANAS ĮŽANGA; I. KLASIKINĖ DORYBĖS SĄVOKA; II. PLATONO DORYBIŲ TEORIJA INDIVIDO SIELOS KONTEKSTE; III. PLATONO DORYBIŲ TEORIJA VALSTYBĖS TEORIJOS KONTEKSTE; IŠVADOS; LITERATŪROS SĄRAŠAS; ĮŽANGA Platono svarbiausių dorybių teorija buvo visos dorybių etikos tradicijos kelrodis. Pirmiausiai šiame darbe trumpai apžvelgsiu klasikinės … Daugiau…

ĮVADAS Filosofija (gr. phileo — myliu ir sophia — išmintis) — mokslas apie visuotinius būties, žmogaus mąstymo, pažinimo proceso dėsningumus. Filosofija yra viena iš visuomeninės sąmonės formų, ją galų gale nulemia visuomenės ekonominiai santykiai. Pagrindinis filosofijos, kaip atskiro mokslo, klausimas yra mąstymo ir būties santykio, sąmonės ir materijos santykio problema. … Daugiau…

KOLPINGO KOLEGIJA TEISĖS SPECIALYBĖ KAIP APIPLĖŠIA ŽMONIJĄ KLAIDINGOS NUOMONĖS UŽGNIAUŽIMAS? Filosofijos referatas Kaunas, 2002 II DĖSTYMAS Įvadas Iš istorijos šaltinių mes žinome, kad vykdavo religijų karai. Dabar, dar daugiau prisikūrė įvairiausių tikėjimų ir tuo pačiu neigiamų tikėjimų žmonės traukenčius į blogį pvz. „Šetono biblija“. Suklaidindami žmodaus nuomonę taip įtraukia į … Daugiau…

Garsūs ankstyvosios Graikijos filosofai reiškėsi visosje šalyje. Dalis jų buvo ir vakarinėse jonėnų kolonijose – Italijoje. Iškiliausia tų „italų“ filosofų grupė buvo pitagorininkai. Maždaug VI a. viduryje Pitagoras įkūrė etine-religine sąjungą, kuri tapo mokslinių tyrinėjimų centru; nuo tada keletą amžių pitagorininkai buvo mokslinių tyrinėjimų, ypač matematikos ir gamtotyros, pradininkai. Religinės … Daugiau…

MILETO MOKYKLAAnkstyvoji graikų civilizacija susijusi su Miletu. Šis miestas VI a. pr. m. e. tapo svarbiausiu kultūros ir prekybos centru. Miestas patyrė skaudžiausius persų smūgius, o 494 m. pr. m. e. persai jį sugriovė. Pasak vokiečių filosofo V. Vildenbando, ‘’tuo metu, kai visoje Europoje dar vyravo šiukštūs papročiai, čia jau … Daugiau…

Artūras Šopenhaueris (1788 – 1860), XIX a. vokiečių filosofas, kurio “meno filosofija tarsi simbolizuoja Vakarų Europos filosofinės minties posūkį į naujas iracionalistines meno filosofijos koncepcijas”. A. Šopenhaueris reprezentuoja negatyvią reakciją į G. Hėgelio racionalizmą ir idealizmą. Svarbiausiu savo filosofinės sistemos principu Šopenhaueris skelbia aklą, iracionalią valią.Jis iškelia valią kaip vienintelę … Daugiau…

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS VALSTYBINIO VALDYMO FAKULTETAS FILOSOFIJOS KATEDRAAna Rakovska Neakivaizdinių studijų Viešojo administravimo programa 1 kursas 3 grupė BŪTIS KAIP EGZISTAVIMO ESMĖ Referatas Vilnius 2005 m. Turinys1. Būties sąvoka ir daiktų pradai. 2. Būties traktavimo periodai 3. Daiktai ir idėjos 4. Būties hierarchija 5. Dievas ir pasaulis 6. IšvadosFilosofijoje būties … Daugiau…

TURINYS 1. ĮVADAS 2 2. ARISTOTELIO GYVENIMAS IR KŪRYBA 2 3. ARISTOTELIO DORYBĖS ETIKA 3 4. IŠVADA 5 5. LITERATŪROS SĄRAŠAS 6 ĮVADAS Prieš pradėdami nagrinėti Aristotelio dorybės etiką aptarsime pirminės sąvokas: etika, etosas, moralė, dora. Etika – tai praktinės filosofijos disciplina, kuri nagrinėja žmogaus praktinį veiklą ir kuriai elgesys … Daugiau…

„Aukščiausias žmogui pasiekiamas gėris yra sielos veikla jai būdingos dorybės prasme“ (Aristotelis) „Du dalykai mano sielą pripildo vis didesnio susižavėjimo ir pagarbos – žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsnis manyje“ (I.Kantas) Aristotelio „Nikomacho etiką“ galima vadinti pirmąja etikos sistema.Filosofo etinių pažiūrų centre – teisingos gyvensenos klausimas.Jis remiasi tuo, kad … Daugiau…

Vydūnas-ypatinga figūra mūsų kultūroje,kaip ypatingas jo gyvenimiškas bei kūrybinis palikimas.Nuveikęs didžiulius darbus, labai nusipelnęs tautos kultūrai, jis ilgą laiką buvo paliktas beveik visiškoje užmarštyje.Po Antrojo pasaulino karo jaunesniųjų kartų žmonėms jis buvo tarsi palaidotas.Užmaršties lentynose tūnojo į lietuvių dramaturgijos aukso fondą įeinantys jo dramos veikalai, o į jo filosofijos traktatus … Daugiau…

Aukštasis išsilavinimas – išsilavinimas,įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. ( Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas.) Kuo šis įstatymas grindžiamas? Būsimas studentas privalo žinoti ko nori ir turi būti susipažinęs su savo būsimos specialybės turiniu. Bet yra ir dar vienas aspektas nebūtinai … Daugiau…

LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS VALSTYBINIO VALDYMO FAKULTETAS FILOSOFIJOS KATEDRAJurgita Mirauskaitė Vakarinio sk. Teisės ir valdymo studijų programos 216 gr. studentė ŽMOGAUS PROBLEMA FILOSOFIJOJE Rašto darbas Darbo vadovas- Asist. Irmantas Baltūsis Vilnius 2003 ŽMOGAUS PROBLEMA FILOSOFIJOJE Šį rašto darbą reikėtų pradėti paaiškinant: – „ Kas yra žmogus? „ Žmogus yra ne tik … Daugiau…

1. Žodį “filosofija” pirmasis pavartojo Sokratas teigdamas, jog žmogus privalo mokytis filosofijos, tam kad būtų laimingas.Žodis “filosofija” yra graikiškos kilmės. Veiksmažodis “philein” reiškia “mylėti”; “sophia” iš pradžių reiškė bet kokį tobulumą ar gebėjimą, tačiau vėliau šiuo žodžiu imta nusakyti žinojimą ir, visų pirma, aukštesnįjį žinojimą, aprėpiantį dorybę bei gyvenimo meną. … Daugiau…

ĮvadasKalba nėra tiesiog žmonių susitartas kodas paverčiantis mūsų patirtis lygiavertėmis ir tinkamomis mainams, bet žmonių kalba suvoktina kylanti iš gamtos gaudimo – murmesio, kurį skleidžia gyvūnai ir galiausiai visi esantys ir reguojantys daiktai. Savo kodų bangomis mes sužinome ne tik su žmonėmis koduotojais, bet ir su gamtos giesme, skundu, su … Daugiau…

KLAUSIMAI 1. FILOSOFIJOS KILMĖ, JOS ŠALTINIAI 2. FILOSOFIJOS VAIDMUO KULTŪROJE 3. FILOSOFIJOS IR KITŲ MOKSLŲ SANTYKIS 4. SENOVĖS GRAIKŲ NATŪRFILOSOFIJA 5. SOKRATAS IR SOFISTAI 6. PLATONAS 7. ARISTOTELIS 8. HELENIZMO IR ROMĖNŲ EPOCHOS FILOSOFIJA 9. VIDURAMŽIŲ FILOSOFIJA 10. RENESANSO EPOCHA IR JOS FILOSOFIJA 11. NAUJŲJŲ LAIKŲ FILOSOFIJA: R.DEKARTAS, T.HOBSAS 12. … Daugiau…

ARISTOTELIO MOKYMAS APIE VISUOMENĘ IR VALSTYBĘ TURINYS ĮVADAS 3 1.ARISTOTELIO LAIKMETIS 4 2.ARISTOTELIO MINTYS APIE MOKYMĄ 4 3.MOKYMAS APIE POLITIKĄ 5 5.ARISTOTELIO MINTYS APIE VALSTYBĘ IR VISUOMENĘ 6 6.PILIETYBĖS IR VERGOVĖS SAMPRATA 9 7.VALSTYBIŲ SANTVARKOS FORMOS 9 8.IDEALI VALSTYBĖ 11 IŠVADOS 13 LITERATŪROS SĄRAŠAS 14 ĮVADAS Aristotelis tai filosofas realistas. … Daugiau…

Įvadas Žmogus turi ryšį su begalybe, amžinybe, visuma.Įsisąmonintas bei pripažintas šis ryšys yra jo religija.Religija puoselėjamas santykis su begalybe nėra vien abstrakti filosofijos sąvoka;pereidama į praktiką, apimančią ir kulto aktus, ji tampa konkrečia žmogaus pasaulėžiūra. Apmąstant religiją kaip faktą, reikia pagalvoti ir apie tai, kad pirmiau už religiją eina tam … Daugiau…

TURINYS ĮVADAS 3 1. EGZISTENCIJOS FILOSOFIJA, ŽMOGIŠKOJI EGZISTENCIJA 4 2. KAIP BŪTĮ SUVOKIA ATSKIRI EGZISTENCIALISTAI 4 2.1 Siorenas Kierkegoras (Kierkegaard) 4 2.2 Martinas Heidegeris (Haidegger) 5 2.3 Žanas Polis Sartras (Jeanas Paulis Sartre ) 7 2.4 Karlas Jaspersas (Jaspers) 8 2.5 Alberas Kamiu (Camus) 9 IŠVADOS 10 NAUDOTA LITERATŪRA 11 … Daugiau…

TURINYSĮvadas 3 Estetinė žmogaus egzistencijos stadija 4 Išvados 6 Literatūra 7 ĮVADAS Soren Aabye Kierkegaard‘as – įžymus, danų kilmės, XIX amžiaus filosofas ir teologas, kuris laikomas vienu svarbiausiu egzistencializmo teorijos pirmtaku, atlikusiu iracionalistinį posūkį naujųjų laikų filosofinės minties istorijoje. Tai jis „pagrindinę savo aistringo talento jėgą nukreipė prieš Hegelio filosofiją, kurioje scientistinis racionalizmas, galima … Daugiau…

Arvydas Šliogeris (g. 1944m.) mokslinę karjerą pradėjo nuo Vladimiro Solovjovo studijų bei jo kūrybos sąsajų su Lietuvos filosofijos paieškų.Vėliau susidomėjo egzistencialistine vokiečių filosofija,fenomenologija (Huserniu, Heideggeriu). Tai – vienas produktyviausių Lietuvos filosofų:1985 metais jis išleido žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas, 1988 metais – Daiktas ir menas ir 1990 metais – Būtis … Daugiau…

ĮVADAS Menas tiesiogiai siejasi su civilizacijos istorija ir atspindi įvairius konkrečios kultūros aspektus, jos pokyčius. Civilizacijos istorijoje menas yra svarbus kultūros „kodas“. Dėl menui būdingo vaizdingumo, emocionalumo, meninėms išraiškos priemonėms charakteringo „komunikabilumo“ jis sujungia skirtingas epochas, tautas, jų patirtį, nutiesia savitarpio supratimo tiltus tarp nevienodų pasaulių, skirtingų civilizacijų. Meno stilius … Daugiau…

ĮvadasKalba, nuostabiausia ir kasdieniškiausia, natūraliausia žmogaus intelekto apraiška, yra bene slėpiningiausias jo produktas. Esminis vaidmuo, tekęs kalbai intelektuoliame pasaulio “įsisavinime”, – bene iki šio amžiaus vidurio – labai kontrastavo su kalbos, kaip informacijos kodavimo, sudarymo ir perteikimo priemonės, menku pažinimu. Tačiau visokeriopa mokslinio pažinimo pažanga kalbos tyrimą padarė viena svarbiausių … Daugiau…

[pic] 1724 metų balandžio 22 dieną penktą valandą ryto Karaliaučiaus pentinų dirbėjo Johano Georgo Kanto šeimoje gimė sūnus. Pagal senąjį Prūsijos kalendorių buvo švento Imanuelio diena ir berniuką pavadino šiuo biblinių vardu, kuris išvertus reiškia „dievas su mumis“. I. Kantas manė, kad jo protėviai buvo kilę iš Škotijos. Tačiau, kaip … Daugiau…

Kinų filosofas Yao Kato teige, kad zmones girdi tai ka nori girdeti ir tiki tuo kuo nori tiketi,bet tai buna didelis ju trukumas nes taip jie tampa per daug patiklus ir apdumti jiem akis tampa nesunku Teosofinis žodynėlis Žodynėlis prie „Raktas į teosofiją“ABSOLIUTIŠKUMAS. Kai šiuo žodžiu įvardijamas Universalus Principas, jis … Daugiau…

TURINYS ĮVADAS 2 ŽMOGAUS PASAULIS IR EGZISTENCINIS MĄSTYMAS 3 KAS YRA BŪTI ŽMOGUMI (pagal S.Kierkegaard’o “Laukų lelija ir padangių paukštis) 4 AUTENTIŠKA IR NEAUTENTIŠKA EGZISTENCIJA 7 IŠVADOS 8 LITERATŪRA 9 ĮVADASAr mums yra tekę susimąstyti kodėl egzistuojame? Turbūt esame apie tai galvoję, svarstę, kam iš viso mums yra duotas šis gyvenimas, kokia jo prasmė. Ne … Daugiau…

-2- TURINYS Įvadas 3 psl. Žmogus kaip egzistencija 4 psl. Estetinė žmogaus gyvenimo plotmė 6 psl. Laisvės samprata 8 psl. Žmogaus egzistencijos ribinės situacijos 9 psl Išvados 10psl Literatūros sąrašas 11psl-3- ĮVADASEgzistencijos iškilimas yra susijęs su nauju metofizinio rūpesčio išbudimu po vadinamosios scientizmo epochos, kurioje tikėta atrasti atskiruosius mokslus galinčius … Daugiau…

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS FILOSOFIJOS KATEDRA Filosofijos referatas “Kas yra filosofija?” Vadovas: A. Jančys Atliko: VB-8/1gr. studentė Jurgita Grigaitė Kaunas, 1999 TURINYS: Filosofijos svarstymo pobūdis ir linkmė 2 Filosofijos abejotinumas 3 – 4 Filosofijos aiškinimas 4 – 6 Apibendrinimas 6 FILOSOFIJOS SVARSTYMO POBŪDIS IR LINKMĖ Kiekvienas klausimas ( taigi tuo pačiu ir klausimas “Kas yra … Daugiau…

1. Pažinimo ir jo šaltinio samprata Antikos filosofijoje. HERAKLEITO mokyme randamas poreikis tikėti protu, kai jutimai gali parodyti tik nuolatinę pasaulio tėkmę. Įveda Logoso sąvoką, kaip savarankišką jėgą tvarkančią būtį ir pažinimą. ELĖJIEČIAI sakė, kad žmogus visada apie ką nors mąsto. Protą sieja su žmogumi. Tikrovės tėkmė nėra būtis. Pažinime … Daugiau…