Antika ir senetika

ANTIKA IR SENETIKA Seneka neprilygsta didiesiems antikos mąstytojams. Pa¬ tys didžiausi — Heraklitas, Demokritas, Platonas, Aristote¬ lis,— orientavęsi į kosminės esamybės refleksijas, esmingai skiriasi net pačia minties sklaida. Jų džiaugsmingas bekliū- tės proto galių plėtotės jautimas kaip būties šviesa uždengia tik kažkur begalybėje tegalimą nebūtį. Senekos minties bū- tiškoji plėtotė … Daugiau…

Filosofijos atsiradimas

FilosofijaFilosofujai tenka nemažas vaidmuo žmogaus gyvenime, būtent filosofija eina pareigą, esminiu būdu surištą su aukštesne jo prigimties puse. Nerimstanti žmogaus dvasia, žvelgdama į save ir pasaulį, nesiliauja kėlusi sau klausymus: kodėl, iš ko, kaip, kam ? Bet kadangi žmogaus dvasia nepakenčia tuštumos, kiekvienas žmogus sulig savo jėgomis ir gabumais susiranda … Daugiau…

Meilė – vertybė

Turinys I. Meilė – vertybė, o vertybė apriorinė ar personalinė? II. Meilės kaip vertybės samprata. 1. Vertybių hierarchija M. Šėlerio emocinio gyvenimo fenomenologijoje. 2. Vertybių personalizacija M. Šėlerio filosofijoje. 3. Dorovinės vertybės ir etika. 4. Ordo amoris – pasaulio irDievo tvarkos branduolys. III. Išvados. Meilė – vertybė, o vertybė apriorinė … Daugiau…

Psichoanalitinė raida

PSICHOANALITINĖ RAIDA (S.FREUDAS) Turinys 1.Asmenybės struktūra. 2. Žmogaus raidos stadijos psichoanalitinėje teorijoje. 3.Gynybos mechanizmai. 4. Psichoanalitinis motinos ir vaiko ryšio aiškinimas. 5. Žaidimo prigimtis ir funkcijos. 6. Agresijos prigimtis. 7. Psichoanalitinė teorija apie moralės raidą. 8. Psichoanalitinis požiūris į paauglystę. 9. S.Freudas apie asmenybės brandą. 10.Psichoanalitinės teorijos vertinimas. 11.Išvados.Psichoanalitinės teorijos … Daugiau…

Pagrindiniai filosofijos kilmės šaltiniai

LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS VALSTYBINIO VALDYMO FAKULTETAS FILOSOFIJOS KATEDRAJurgita Mirauskaitė Vakarinio sk. Teisės ir valdymo studijų programos 216 gr. studentė PAGRINDINIAI FILOSOFIJOS KILMĖS ŠALTINIAI Rašto darbas Darbo vadovas- Asist. Irmantas Baltūsis Vilnius 2003 PAGRINDINIAI FILOSOFIJOS KILMĖS ŠALTINIAI Filosofijos kilmėFilosofijos kilmės sudėtingumas. Klausti filosofijos kilmės galima dvejopai: galima ieškoti jos laikinės pradžios … Daugiau…

Filosofija ir jos pradininkai

„Žmogus yra visų daiktų matas.“ (Protogoras)„Iš jūsų, žmonės, išmintingiausias tas, kuris ( kaip Sokratas )žino, jog iš tikrųjų jo išmintis nieko neverta.“ (Platonas) „Žinau, kad nieko nežinau “, – tai garsus Sokrato posakis. „Aš ne toks, kad už pinigus kalbėčiau, o be pinigų – ne ; aš ir turtuoliui, ir … Daugiau…

Filosofija4

PIRMASIS ŽVILGSNIS Į FILOSOFIJA “Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia diena” J. V. Getė “Išgirdusieji ir nesupratę panašūs į kurčius – tai apie juos liudija posakis:“Būdami čia nebūna“ Herakleitas “Viskas abejotina, tik neabejotinas pats abejojimas”; “Viskas ką patiria žmogus turi būti išnagrinėta ir priimta su didžiausia … Daugiau…

Politinės ideologijos

ĮVADASIdealistiniu požiūriu, pasaulis kilęs iš idėjos, egzistuojančios už jos ribų ,o materialistiniu požiūriu, pasaulio pradžios priežastys glūdi jame pačiame, jo materialioje tikrovėje.Trečiojo požiūrio,-agnosticizmo-problemos galutinai išspręsti neįmanoma. Šios bendriausios sampratos arba vaizdiniai sudaro pasaulėžiūrą. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą pasaulėžiūrą ir derina ją su savo praktine egzistencija. Žmonės pažysta pasaulį sistemingai. … Daugiau…

A schopenhaueris kančia kaip gyvenimo esmė

TURINYS ĮVADAS 2 KANČIA KAIP GYVENIMO ESMĖ 3 IŠVADA 8 LITERATŪRA 9Ivadas. Trokštame laimės, bet negalime jos pasiekti; norime bent jau išlikti gyvi, bet ir tai nėra duota visam laikui. Smulkiems rūpesčiams ir pastangoms – valgyti, mylėti, išvengti pavojų – išeikvojamas trumpas gyvenimas. O, be to, dar nuolatinė baimė yra sąmoningos būtybės dalia, pirmiausia … Daugiau…

Feminizmas

Manau nesuklysiu sakydama, jog kiekvienam mūsų visada rūpėjo ir rūpės asmenybės esmė. Turiu galvoje vyro ir moters santykius, lytį, giminę – moteriškumą ir vyriškumą. Tačiau šį susidomėjimą dažniausiai užgniauždavo kitos visuomenei rūpimos socialinės problemos. Gaila, kad buvo pamirštama, kad kaip tik tos socialinės problemos, istorija, kultūra ir mūsų sąmonė ir … Daugiau…

Buties problema

TURINYS ĮVADAS 2 I. BŪTIES SĄVOKOS SAMPRATA 3 1.1. Kasdienė būties sąvoka 3 1.2. Normalizmo ir realizmo požiūriai į būtį 4 1.3. „Gamta yra būtis“ 5 1.4. Būties problema egzistencializme 7 II. BŪTIS PAGAL FILOSOFUS 7 2.1. Būtis pagal Platoną 7 2.2. Būtis kaip pagrindas pagal Heideggerį 8 2.3. Būties … Daugiau…

Tragikomedija

Aristotelis iš Stagiros – žymiausias graikų filosofas. Dvidešimt metų jis buvo Platono mokinys, vėliau trejus metus auklėjo būsimąjį Aleksandrą Makedonietį, Makedonijos karaliaus Pilypo sūnų. Apie 335 m. p. m. e. Aristolis įsteigė Atėnuose savo mokyklą – “Likėjų”, filosofų ir mokslininkų bendraminčių draugiją. Šiuo metu, kaip manoma, jis sukūrė įvairių mokslo … Daugiau…

Rodžeris bekonas

Kas yra Rodžeris Bekonas?Rodžeris Bekonas –anglų filosofas ir mokslininkas. Svarbiausias atstovas vienos iš augustinizmo atšakų, kurios atstovai buvo atsidėję specialiems moksliniams tyrimams, metafizikoje laikėsi Augustino nuostatų, o mokslo srityje – empirizmo3. Rodžerio Bekono ir jo bendraminčių centras buvo Oksfordas. Rodžerio Bekono pirmtakai Tiesioginiai Rodžerio Bekono pirmtakai:a) Oksforde dar prieš Rodžerį … Daugiau…

Viduramžių filosofijos bruožai

Negalime atsieti viduramžių dvasinio gyvenimo nuo antikinio sąvokų ir formų pasaulio. Viduramžių kultūra – perimta kultūra, jau vien dėl to negakėjo būti didelių ir griežtų skirtumų. Tam tikrą antikinės kultųros regresą viduramžiais salygojo krikščionybės įtaka, tautų kraustymasis ir kt. Krikščionybė atnešė Dievo sukūrusio visa iš nieko, kai tuo tarpu antikiniai … Daugiau…

Buda

Budos gyvenimo istorija pačiam mokymui reikšminga ir kaip išraiškingas pavyzdys, ir kaip pačios religijos formavimosi kelias. Budos istorija taip pat ir esminė budizmo mitologijos dalis. Tačiau dėl šio mitologiškumo, ji ir sunkiai apimama. Ilgus amžius nebuvo šventraščio, nuosekliai pasakojančio apie budizmo įkūrėją. O kai pasakojimai buvo užrašyti, pasirodė, kad jie … Daugiau…

Taikos ir karo problema

TURINYS 1. Svajonė apie amžinąją taiką 2. Taikos problema ir krikščionybė 3. Renesanso epocha . Nauji požiūriai 4. Klauzevicas “Apie karą” 5. Dabartis Apibendrinimas ….. Literatūros sąrašas 1. Antikos periodas.Žmonės svajodavo apie amžinąją taiką visais civilizacijos vystymosi laikotarpiais,pradedant pirmaisiais jos žingsniais.Gyvenimo idealas , kai tarptautiniuose santikiuose … Daugiau…

St šalkauskis

Be Stasio Šalkauskio ( 1884 -1914 ) sunkiai suvokiamas XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos intelektualusis gyvenimas. Šalkauskis atspindi ieškojimus ir paklydimus: jis rašė tai, ko reikalavo aplinkybės. Kaip įspėjimą šiandienos grėsmingai situacijai, žymus pedagogas Stasys Šalkauskis rašė, kad demokratija viena pati dar negali tinkamai piliečių išlavinti ir išauklėti, dargi net … Daugiau…

Platonas puota arba apie meilę1

PLATONAS „PUOTA arba apie meilę“ Savo veikale „Puota arba apie meilę“ Platonas aiškina apie meilės svarbą gyvenime. Savo teiginius Platonas iliustruoja siedamas meilę su dievu Erotu. „Puotoje“ taip pat aptariamos grožio, gėrio, laimės bei pergalės sąvokos, patariama, kaip reikia bendrauti su dievais, ir kaip išmokti gražiai ką nors girti. Be … Daugiau…

Dabartines etikos bruozai

Dabartinė Europos šalių etinė mintis plėtojosi europietiškos filosofijos kontekste ir patyrė tuos pačius konceptualinius pokyčius kaip ir kitos filosofijos disciplinos. Jau XIX a. pabaigoje atsirado tos idėjos,kurios nubrėžė XX a. pirmosios pusės filosofijos raidos kryptis ir kartu kritiškai pažvelgė į tradicines, filosofines problemas. Buvo tolstama nuo daugelio problemų, kurias sprendė … Daugiau…

Platono ideju teorija

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS Referatas Platono idėjų teorija Darbą atliko: Priėmė: KAUNAS 2001 m. Planas Įvadas Platono mastysena. 1) jo filosofijos pradžia; 2) Platonas remiasi Sokratu ; 3) Mąstytojo veikalai; 4) Filosofo pažiūros; 5) Teleologinė Platono filosofija; Platono įsivaizduojama valstybė. 1)valstybė turi auklėti piliečius; 2)3 valstybės klasės; 3.Platono kuriamos utopijos. Literatūra … Daugiau…

Zmogus mirties akivaizdoje

Per ilgą laikotarpį iki XIX amžiaus vidurio, žmogaus laikysena mirties akivaizdoje pasikeitė, tačiau tai vyko labai lėtai ir amžininkai to nepastebėjo. Mirtis, kadaise buvusi tokia akivaizdi ir įprasta, paskendo užmaršty ir pranyko, tapo gėdingu bei uždraustu dalyku. Jau XIX amžiaus antroje pusėje susiduriame su tokiu jausmu: aplinkiniai linkę gailėtis ir … Daugiau…

Egzistencializmas ir fenomenologija ugdyme

Egzistencializmas- žmogaus egzistencijos, jos prasmės ir galimybių apmąstymas Egzistencializmas- žmogaus egzistencijos, jos prasmės ir galimybių apmąstymas. Tai filosofinė kryptis, kurios ištakos siekia XIXa., tačiau galutinai susiformavusi XX amžiuje. Bendras egzistencialistų bruožas- egzistencinis mąstymas. Šio egzistencinio mąstymo krypties pradininku laikomas danas Soren Kierkegaard (1813- 1855). Pagal tai, kaip žmogus traktuoja savo … Daugiau…

Empirizmo srovė vakarų filosofijoje

ĮžangaEMPIRIZMAS – (gr. empeiria – patyrimas) mokymas pažinimo teorijoje, laikantis jutiminį patyrimą vieninteliu žinių šaltiniu, teigiantis, kad visas žinojimas pagrindžiamas patyrime ir patyrimo būdu. Idealistinis E. (Berklis, Hiumas, Machas, Avenarijus, Bogdanovas, šiuolaikinis loginis empirizmas ir t.t.) apriboja patyrimą pojūčių arba vaizdinių visuma, neigdamas, kad patyrimo pagrindą sudaro objektyvus pasaulis. Materialistinis … Daugiau…

Mirties objektas filosofijoje

ĮvadasKiekvieno normalaus žmogaus gyvenime anksčiau ar vėliau ateina toks momentas, kai užduodamas klausimas apie egzistavimo pabaigą. Žmogus – iš kitų būtybių išsiskiria tuo, kad jo savimonė aiškiai skiria savęs subjekto, individualybės ar asmens santykį su objektu, jį supančia aplinka. Tai leidžia žmogui suvokti savo padėtį platesnio horizonto perspektyvoje ir net … Daugiau…

Antikos filosofijos teorija

1) joniečių gamtos filosofija antikos filosofija 6 a.pr.Kr. – 6 a.po.Kr pagoniška ir krikščioniška nuo 2 a.po Kr. Talis ( iš chermeneutikos ir polemikos). Kas yra pasaulio pradžia? Pasaulio pradas -Vanduo (jusliškai nesuvokiamas, o išmąstomas) pirmoji metafizinė tikrovė. Dvisklaida (daikto pavidalai jusminis ir esminis). Transsendavimo judesys – mąstymo išėjimas iš … Daugiau…

Helenizmo etikos bruozai

Šiaulių universitetas Humanitarinis fakultetas Filosofijos katedraHelenizmo etikos bruožai Etikos istorijos referatas Eglė Jasiūnaitė FVM – 1 gr. Vertino : doc. S. Šimaitis Šiauliai 2006 TurinysĮvadas 3 Helenizmas. 4 Stoicizmas. 4 Stoicizmo etika. 5 Stoicizmo esmė. 6 Epikūrizmas. 6 Epikūrizmo etika. 6 Epikūrizmo esmė. 7 Skepticizmas. 7 Skepticizmo etika. 8 Skepticizmo … Daugiau…

Renesanso filosofijos bruožai

TurinysĮvadas 2 Renesanso filosofijos pradžia 3 Renesanso gamtos filosofija 4 Renesanso idėjos 5 Renesanso valstybės idėjos 6 Renesanso filosofijos socialinės idėjos 7 Išvados 10 Literatūros sąrašas 11 Įvadas Išoriškai XV ir XVI šimtmetį, perėjimo iš „viduramžių“ į „naujuo¬sius amžius“ periodą, galima apibūdinti ketveriopai: tai buvo Itali¬joje gimusio „Renesanso“ ir „Humanizmo“, … Daugiau…

Aristotelis sielos samprata

Planas 1. Senovės filosofų pažiūros į sielą 3 2. Sielos samprata pagal Aristotelį 4 2.1. Trys sielos pakopos 5 2.2. Sielos ir proto santykis 5 2.3. Sielos apibrėžtumas 6 3. Proto objektai 9 Išvados 10 Naudota literatūra 11 Įvadas Aristotelis (384 – 324 m.pr.Kr.) gimė Stageiroje ir dvidešimt metų mokėsi … Daugiau…

Asmuo ir laikas

Asmuo ir laikas Asmens tikslus ypač sąlygoja praeities atmintis -technologinė, istorinė, kultūrinė. Praeities atmintis dabartyje leidžia kelti tikslus ateičiai. Sudabartindamas praeitį, asmuo suvokia savo tapatumą. Dabartiniai tampa ne tik asmens išgyventi įvykiai. Iš bendruomenės -tautos -perimama kartų patirtis. T ai, kas perimama, vienaip ar kitaip yra išlikę. Mitai išlieka dabartiniai, … Daugiau…

Meilės reiškinys antikos filosofų akimis

Turinys Įvadas 1.Meilės reiškinys antikos filosofų akimis 2. Meilės reiškinys F. Nyčės ir Ė. Fromo akimis Išvados Literatūra Įvadas Meilė yra pirmykštė ir pagrindinė žmogaus dvasinė galia, atskleidžianti vertybių pasaulį ir vedanti į aukščiausią vertybių realizavimą. Tiek savyje, tiek kitose būtybėse ar aplinkiniame pasaulyje. Ji visokiais būdais ir pavidalais reiškiasi … Daugiau…