Konspektas

MARTYNAS HEIDEGERIS 1889-1976• Egzistencialistinės filosofijos kūrėjas • 1927 m. išleistas pagrindinis kūrinys „Būtis ir laikas“. Du būties problemos sprendimo etapai: „Ankstyvasis“ Pripriešinamas „vėlyvajam“. Būtis suprantama ir „išsakoma“ iš žmogaus. Būtis suvokiama kaip buvimas, kaip žmogaus egzistencija. Žmogus aktyviai kuria būtį. „Vėlyvasis“ Kūryba vertinama kaip „posūkis“. Heidegeriui netrūksta nei logiško griežtumo, … Daugiau…

Savokos:Filosofija – abstrakčių subjektyviosios tikrovės būties formų atsiradimo ir pažinimo metodas. Pažinimas – turimų žinių patvirtinimas tikrais (nedirbtinais) įvykiais žinojimui įgyti. Objektas – atskiras pasaulio individas, turintis tik jam būdingas savybes ir elgseną. Objektyvus – 1. tik dėsniams paklūstantis dalykas; 2. daiktas, išlaikantis savo formą objektyvių jėgų sąskaita Sistema (kibernetinė) … Daugiau…

1 Filosofija kaip metafizika. Žmogaus sąmone turi daug formu: mokslas, menas, religija. Filosofija socialine sąmone. Sąmone turejo sąvoką evoliucija. Evoliucija turi tam tikras pakopas. Žmogus kaip gentine butybe, o ne persona. Sąmones evoliucijos aspektai: 1) Pasaulėjauta – pirma pakopa. Žm. mąsto mitais, mitologenomis. Suvokia pasaulį per emocijas. Turi emocinę sąmonę. … Daugiau…

FILOSOFIJOS ĮVADAS (KONSPEKTAS STUDENTAMS NEAKIVAIZDININKAMS) Parengė: dėst.ekspertė V.Marcinkevičienė 2004 KAS YRA FILOSOFIJA?• – TEMOS TIKSLAS Įrodyti, kad filosofija yra neišvengiama kiekvieno išsilavinusio žmogaus gyvenimo dalis. - LITERATŪRA Apie filosofijos esmę, jos atsiradimą, funkcijas bei struktūrą Jūs galite pasiskaityti šiuose leidiniuose: Anzenbacher A.Filosofijos įvadas. Vilnius: Katalikų pasaulis,1992, p.15-21. Jaspersas K Filosofijos … Daugiau…

ARISTOTELISMOKSLINĖ ARISTOTELIO ORIENTACIJA. PIRMTAKIAI. Aristotelis gyveno nuo 384 iki 322 m. prieš Kr. g. Gimė Stageiros mieste Trakijos pusiasalyje. Biologija buvo ta mokslo sritis, kuriai jis skyrė daugiausia dėmesio ir pagal kurią modeliavo savo folosofojos sąvokas; kalbėdamas apie būtį, jis pirmiausia turėjo galvoje gyvas būtybes. Biologija jo sistemoje vaidino tokį … Daugiau…

1. JONAS DUNSAS ŠKOTAS Paskutinis XIII amžiaus filosofijos kūrinys sušvelnino dviejų pagrindinių šimtmečio filosofijos krypčių – augustinizmo ir tomizmo – antagonizmą. Pranciškonai, kurie, perimdami Tomo atradimus, atnaujino savo doktriną; šitaip atsirado „naujoji pranciškonu mokykla“. Šios mokyklos kūrėjas buvo Dunsas Škotas, todėl mokykla paprastai vadinama škotizmu. GYVENIMAS IR RAŠTAI. Dunsas Škotas, … Daugiau…

Tiriant kauzalizmo ir finalizmo ginčą, turime skirti priežastis ir tikslus.Žmonių elgesį veikia ne tik biologiniai instinktai, materialiniai interesai, gyvenamoji aplinka, visa tai galime pavadinti elgesio priežastimis, bet ir įsitikinimai, vertybės, idealai,siekiai, kurie priklauso prie tikslų. Priežastimis laikome materialius – fizinius, biologinius, ekonominius veiksnius.Šie veiksniai daro įtaką nagrinėjantiems reiškiniams. Tikslai skirtingai … Daugiau…

ABU ALIS IBN SINA (980-1O37) Abu Alis Huseinas ibn Abdalahas Ibn Sina (lotynizuota ioima — Avicena) gimė Aišanoje (prie Buchaios). Mokėsi Bu-charoje. Čia netrukus pagarsėjo kaip puikus gydytojas. Vengdamas persekiojimo už savo laisvamaniškas pažiūras, iš Bucha-ros persikėlė į Chorezmo sostine Urgenčą, tačiau netrukus ir iš čia buvo priverstas bėgti į … Daugiau…

Filosofinės būsenos: Blyksnis, nuostaba, abejonė, kančia, baimė, tikėjimas. Filosofinėje būsenoje individas išeina anapus savęs, atsiveria pasauliui. Tai kryptinga, intensionali, objektyvi būsena. Tai individualus autentiškas susitikimas su daiktais, pirmaprade transcendencija kaip su meile ar mirtimi. Kaip žvaigždės matomos iš gilaus šulinio dieną, taip iš „ego – sielos šulinio“ išvystame daiktus anapus … Daugiau…

Filosofija būna:1.gamtamokslinė{apie gamta} 2.humanistinė:{apie žmogų}.Atstovai:Platonas,Aristotelis,Sokratas.Kilmė.Filosof.mastymas pradejo bresti daugiau kaip pries 5 tukst.m.Atsakymo paieska jau ir yra filosofavimas,filosof.zmogus atsirado 3-jose zemes rutulio vietose.Kinijoje,Indijoje ir Graikojoje.Cia buvo laisve ir demokratija kurie netrukde zmogaus laisves.Filosof-yra mokslų pradas jis dave pradzia kitiems mokslams,todel ji nera mokslas.Pagrindinės filosof ištakos yra nuostaba,abejonė,gyvenimo prasmes klausimas,mirties suvokimas,inkstinktų redukcijos … Daugiau…

Normatyvinės jurisprudencijos uždavinys – teoriškai nušviesti moralės turinį, kuriuo remiasi teisė. Kas yra moralės prigimties problema? Formalistai atsako: nėra teoriškai pateisinamo ats., bet kuri problema g.b. moralės problema. Moralumas – nuostatos dalykas, kurios asmuo laikosi problemos atžvilgiu, bet tai nėra pačios probl. vidinis požiūris. 3 moralinio sprendimo bruožai: 1) moralės … Daugiau…

I LAIKOTARPIS VIa.pr.Kr.-XIXa.vid. Natūrfilosofai (ikisokratikai) VI-Va.pr.Kr Mileto mokykla Elėjos mokykla TALIS (625-547m.pr.Kr.) PARMENIDAS (540-480m.pr.Kr) ANAKSIMANDRAS (610-546m.pr.Kr.) ZENONAS (490-430m.pr.Kr.) ANAKSIMENAS (585-525m.pr.Kr.) HERAKLEITAS (540-475m.pr.Kr.) EMPEDOKLIS (494-434m.pr.Kr.) ANAKSAGORAS (~500-428m.pr.Kr) DEMOKRITAS (~460-370m.pr.Kr) HIPOKRATAS (460-377m.pr.Kr.) Senovės filosofijos antrasis laikotarpis V-Iva.pr.Kr. Sofistai PROTAGORAS (481-411m.pr.Kr.) Ir kiti… SOKRATAS (470-399m.pr.Kr.) PLATONAS (427-347m.pr.Kr.) ARISTOTELIS (384-322m.pr.Kr.) Senovės filosofijos trečiasis laikotarpis … Daugiau…

PLATONO “VALSTYBĖ“ DORYBĖ YRA ŽINOJIMAS Valstybė – tai knyga, nepasiduodanti kvalifikacijai. Joje paliesti ar išplėtoti bemaž visi Platono filosofijos aspektai, o jos temos ribos tokios, jog galima teigti, kad ji aprėpia visą žmogaus gyvenimą. Joje kalbama apie gerą žmogų ir gerą gyvenimą, kuris Platonui, be kita ko, reiškė gyvenimą geroje … Daugiau…

Jasperso filosofijos samprata arba „Filosofija visada su mumis“ Prieš pradedant kalbėti apie filosofijos pačią sampratą – trumpa filosofijos istorijos ir šaltinių apžvalga. Filosofijos istorija prasidėjo daugiau, nei prieš pustrečio tūkstančio metų. Ji turi įvairių ištakų. Platonas teigė, kad filosofijos šaltinis yra nuostaba, su juo sutiko ir Aristotelis. Na, logiška. Juk … Daugiau…

Šioje knygoje autorius bando atsakyti į klausimą “Kas yra filosofija ?”, “Ką reiškia filosofuoti ?”. Tačiau į šiuos klausimus, kaip sako pats autorius, konkretaus atsakymo nėra, o ir ši knyga nežada jo pasiūlyti. Stengiantis atsakyti į klausimą “Ką reiškia filosofuoti ?” mes turime įsigilinti į pačią filosofijos esmę. O kalbant … Daugiau…

FILOSOFIJA (gr. phileo — myliu ir sophia — išmintis) — mokslas apie visuotinius būties (t. y. gamtos ir visuomenės), žmogaus mąstymo, pažinimo proceso dėsningumus. F. yra viena iš visuomeninės sąmonės ioimų, ją galų gale nulemia visuomenės ekonominiai santykiai. Pagrindinis filosofijos, kaip atskiro mokslo, klausimas yra mąstymo ir būties santykio, sąmonės … Daugiau…

107. Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. — [A.Einšteinas] 106. Žmonių prigimtis vienoda, skiriasi tik jų įpročiai. — [Konfucijus] 105. Žmogus nėra laisvas, jeigu nesugeba valdyti savo sielos ir nevadovauja savo charakteriui. — [T.Crombie] 104. Žmogus be savitvardos, kaip statinė be lankų, subyra į atskiras dalis. — … Daugiau…

Buvo manoma, kad visi ilgiai ir pločiai gali būti bendramačiai.Va.pr.Kr. atrasta, kad kvadrato įstrižainė neturi bendro mato su kraštine. Nebendramačiai dydžiai: apskritimo l ir d, kvadrato ir apskritimo, apie jį apibrėžto, plotai. Krizių pabaiga – 370 m.pr.Kr. Tai siejama su Eudoksu (graikas). Sukurti nauji skaičiai – iracionalūs (proto nesuvokiami). Antroji … Daugiau…

1.Kas yra pažinimas. Žmonių veikla susidaro iš daugelio įvairiausių darbų. Kiekvienas darbas, kokio sudėtingumo jis bebūtų mums pateikia informaciją apie pasaulį ir mus pačius. Be tokios veiklos mes nieko negalėtume pasakyti apie tikrovę. Šia prasme visi žmogiškos veiklos aktai, įvairios procedūros turi pažintinį pobūdį. Pažinimas yra visuomeninis – istorinis ir … Daugiau…

Kas yra filosofija? Kodėl filosofijai beveik nebudinga pažanga? Kodėl tokia Į priekį nežengianti disciplina tebejaudina žmones? Kas yra filosofija? Filosofija – išminties meile. Filosofai žino, kad nieko nežino, tačiau geidžia /moti, todėl yra ne išminčiai, o mylintys išmintj. Kas yra išmintis? Išmintis yra savybe, leidžianti žmogui orientuotis gamtos ir gyvenimo … Daugiau…

—————————— Seminariniai klausimai —————————— 1. Pirmosios filosofinės mokyklos: Mileto, Elėjos. Pitagoras. *Mileto mokykla. Natūrfilosofija. Talis (apie 6 a.pr.m.e) – astronomija, geometrija, fizikas, geografas, matematikas. Talis, empiriškai stebėdamas gamtą, daro išvadą, kad visko pradas – vanduo; įvairovė yra „dieviška“. Taliui Žemė, oras ir vanduo – monizmo kategorijos (Monizmas – metafizinė ir … Daugiau…

Kosmologija iki Sokrato. Pasaulio pažinimo sampratos vystymasis Jonijos mokykla Ši mokykla stebėjo gamtą, todėl jos atstovai buvo vadinami phusikoi („phusis“ – „gamta“, iš čia kilo mūsų fizika). Maždaug 6 a.pr.m.e. Egėjaus jūros Mileto saloje Talis paklausė: „Iš ko sudarytas pasaulis?“ Jis apsižvalgė ir išvydo nuolat kintančius daiktus. Potvynio bangos ateina … Daugiau…

Aristotelio būties teorija Aristotelis buvo Platono mokinys, ir puikiai suvokė jo teorijos prieštaravimus ir trukūmus, du didžiausi iš jų buvo : 1) savo teorijoje Platonas taip ir nepaaiškino ar kiekvieną empyrinį daiktą atitinka atskira idėja ar vis delto 1 idėja yra visų tam tikros rūšies daiktų archetipas. 2) antroji Platono … Daugiau…

SVARBIAUSIAS UGDYMO TIKSLASPagal P. Dielininkaitį, – ugdymas yra socialinis dalykas. Pirmiausia jis pasireiškia nesąmoningai, spontaniškai ir determinuotai. E. Durkheimas, pirmiausia nustatęs du ugdymo elementus – suaugusiuosius ir jaunąją kartą, paskui – pirmųjų poveikį antriesiems ir ištyręs jo pobūdį, pateikia tokį apibrėžimą: „ Ugdymas yra suaugusiųjų kartos poveikis tiems, kurie dar … Daugiau…

Filosofija ir menas (visuma ir grožis)Menas yra laisvas ir komunikatyvus. Skiriama poezija, muzika, vaizduojamasis (architektūra, skulptūra, tapyba) ir vaidybinis (teatras, filmas, šokis) menai. Meno kūrinys – turinio ir medžiagos (išraiškos) vienovė. Mene dvasingumas pasireiškia per juslumą. T.Akvinietis: “Gražu yra tas, kas pamačius patinka”, I.Kantas: “…aš suvokiu objektą ir sprendžiu apie … Daugiau…

I. Žmogaus susiorentavimas gyvenime. Filosofijos studijų prasmė.Žmonės praeina tam tikrus gyvenimo periodus t.y. kūdikystė, vaikystė, paauglystė, jaunystė, branda, senatvė. Kiekvienas iš šių gyvenimo periodų atspindi ir tam tikrą patirties lygį. Patirties kaupimas mus lydi visą gyvenimą. Patirtį galime įsisavinti arba įsisamoninti. Tuo žmonės ir skiriasi: • Bando nuspėti pasekmes. • … Daugiau…

PLATONAS FAIDONAS, arba apie sielą IŠPLĖSTINIS PLANAS I. ĮVADAS. „Nemirtingumo patosas“ I.1. Įvykio liudytojas Faidonas savo pažįstamam pasakoja „Sokrato mirties dieną kalėjime vykusį pokalbį.“ I.1.2.Bendravimas su Sokratu pašnekovus visad sukrėsdavo ir svaigindavo. Jis pasakoja pašnekovams savo dvasinius išgyvenimus, filosofuoja apie kūno ir sielos atsiskyrimą. I.1.3.Sokrato siela išsilaisvina „Sokratas atsisako rūpintis … Daugiau…

7 tema: Istorijos sampratos Paradoksaliai istorija yra ir prasmės kriterijus, ir absoliutinančių tezių reliatyvumas, o gal ir visiškas atmetimas. Įtampa tarp istorijos prasmės ir beprasmškumo, vienu iš istorijos filosofijos metodų laikomas toks: tyrinėti ypatingą žmogaus santykį su istorija praeityje, kad būtų geriau suprastas savas laikotarpis. Sen. Graikams istorijos tema buvo … Daugiau…