Konspektas

Negalime atsieti viduramžių dvasinio gyvenimo nuo antikinio sąvokų ir formų pasaulio. Viduramžių kultūra – perimta kultūra, jau vien dėl to negalėjo būti didelių ir griežtų skirtumų. Tam tikrą antikinės kultūros regresą viduramžiais sąlygojo krikščionybės įtaka, tautų kraustymasis ir kt. Krikščionybė atnešė Dievo sukūrusio visa iš nieko, kai tuo tarpu antikiniai … Daugiau…

FILOSOFINĖ ESTETIKA1) Estetikos mokslo objektas, struktūra ir uždaviniai; 2) Estetikos santykiai su giminiškais mokslais; 3) Indoestetinės tradicijos savitumas 4) Klasikinio periodo estetika (natiašastra,gitalanadra, čatialachara); 5) Indų scholastinės estetikos principai; 6) Alamkarikų estetika; 7) Kašmiros simbolinės estetinės mokyklos estetika; 8) Kinų estetinės tradicijos savitumas; 9) Permainų knygos ir heroglifinio raštopoveikis kinų … Daugiau…

Gamtos fil – pasaulio fil, siekia apimti pas patirtį. Ši fil praturtėja kritiškumu. Fil kilusi nuo gamtos apmąstymų. Žm pirmiausia suvokia jį supantį pas. Centrinis fil objektas – žm, nes pats žm yra fil kūrėjas, pats sau yra mįslė. D galutinios fil tikslas, galutinis uždavinys. Žm gimsta ir gyvena pas. … Daugiau…

APRAŠYMAS Fabio plasmas, co reiškia fizika, kas tai yra fizikiniai tyrinėjimai, yra dar tik įvadinis klausimas. Kai klausiama tokių dalykų ir bandoma į juos atsakyti tai jau nebe fizika. Tas, kuris klausia, ką reiškai filosofuoti, ir bando atsakyti, užsiima vien filosofija. Tai ne įvadinis, o pats svarbiausias filosofijos klausimas: juk … Daugiau…

a posteriori-žr. a priori. a priori-Kantas teigia, kad apžvelgę savo pažinimo turinį, mes matome apibrėžimus, kurių tiesą mes žinome iš anksto t.y. a priori.(nepriklausomai nuo patirties). Bet yra tokių apibrėžimų ir sąvokų, kurių tiesą atskleidžia patirtis(a posteriori=sintetinis). A priori sąvokos turi būtinybę, o a posteriori neturi. Išskyrus analitinius ir sintetinius … Daugiau…

Fenomeenologijos egzamino klausimai (GALUTINIS VARIANTAS) Pastabos apie husserliškojo fenomenologijos projekto ypatumus 1. Bendras fenomenologinės filosofijos tikslų apibūdinimas (tie, kuriems apskritai rūpi, kas yra filosofija ir kokią vietą jos kontekste galėtų įgyti fenomenologija, rekomenduočiau G.Deleuze ir F.Guattari darbą „qu`est-ce que la philosophie?“, Paris, 1991. a) pamatinė Husserlio idėja – absoliučios, filosofiškai … Daugiau…

Filosofijos temos1. Filosofinis klausimas, filosofinis veiksmas – svarbiausias Kas yra tikroji būtis, o kas tik regimybė. Atskyrus tikrą būtį nuo netikros kyla jų santykio kl. Kaip reikia gyvent arba ką aš privalau daryti. Pažinimo ir žinojimo klausimai. Klausimai ką mokslas nagrinėja vadinamas klausimu apie to mokslo dalyką. Filosofija aiškina būties … Daugiau…

1.FILOSOFIJOS SAMPRATA 1) kas ir kaip sukūrė žodį “filosofija” ir kaip atsirado filosofija? Terminą “filosofija” 6-5 a pr Kr sukūrė graikų mąstytojas Pitagoras (tačiau tuo metu filosofija kaip tokia jau egzistavo, šią dvasinės veiklos sritį graikai vadino sofija). Jis, kurdamas šį žodį mąstė taip: žmogui nekuklu save vadinti išminčiumi, išmintis … Daugiau…

Tomo Akviniečio moralinio įstatymo koncepcija Doc. dr. Dalia Marija Stančienė, Kultūros, filosofijos ir meno institutas Įvadas Tomas Akvinietis pelnė šlovę ne tik kaip teologas, bet ir kaip filosofas, politikas, teisės įstatymų žinovas. Jo prigimtinės teisės teorija buvo pasinaudota kuriant „Amerikos konstitucijos aukštesniosios teisės pagrindus“. Iki Tomo Akviniečio moralinėje teologijoje dažniausiai … Daugiau…

Filosofija ir religija• Religija visuomet apibrėžtas, t.y. konkretus ir realus santykis tarp žmogaus ir galutinio prasmės pagrindo (Dievo, Absoliuto, Šventybės). • Religija kaip mokymas Filosofijos užduotis – egzistencinis nuskaidrinimas (savojo “Aš”), orientavimasis pasaulyje (pasaulio interpretacija, nukreipta į supratimą), transcendavimas (egzistencijos ir pasaulio peržengimas link Dievo). (K.Jaspersas). I.Kantas pažinimą siejo su … Daugiau…

Filosofija ir realieji bei formalieji mokslai (subjektas – objektas, patyrimas, mąstymas, abstraktizavimas)1) Realieji mokslai: gamtos (fizika, chemija, astrochemija, teorinė medicina, biologija) 2)Kultūros mokslai: a) dvasios mokslai (istorija, religijotyra, gamtotyra, kalbotyra, menotyra); b) socialiniai ir ūkio veiklos mokslai. Formalieji mokslai (formalioji logika, matematika, struktūrų teorija). Realiųjų mokslų objektas yra patirtinės tikrovės … Daugiau…

Kinų FILOSOFIJAKinų filosofijos raida skirstoma į 4 pagr. laikotarpius: 1) senovės, arba klasikinės filosofijos (VI-III a. pr. m. e.), 2) vid. amžių (III a. pr. m. e.-XIX m. e. a. vid.), 3) naująjį (XIX a. vid.-1919), 4) naujausiąjį (nuo 1919). Atsiradusi ið rel. mit. vaizdinių, sen. filosofija, išskyrus retas išimtis, … Daugiau…

1. Austino teisės koncepcijos kritika. 2. Hartas apie teise kaip apie pirminių ir antrinių normų junginį. 1. Austino teisės koncepcijos kritika. Teisė kaip prievartiniai įsakymai. Netgi sudėtingoje didelėje visuomenėje, tokioje, kaip šiuolaikinė valstybė, atsitinka, kad pareigūnas individui tiesiogiai liepia ką nors padaryti. Bet jau vien todėl, kad jokia visuomenė negali … Daugiau…

I DALIS FILOSOFIJOS FEMONEMO SAMPRATA 1. Filosofijos kilmė ir jos dalyko genezėFilosofija ir filosofavimas yra vienas iš niekuo kitu nepakeičiamų pažinimo būdų. Sąvokos ,,filosofija” ir ,,filosofavimas” viename sakinyje nėra nesusipratimas, nes jos sutampa tik iš dalies. Fi-losofavimas – tai minčių apie tai, kas žmogų stebina, jaudina, kas jam kelia nerimą, … Daugiau…

Lietuvių filosofai Vydūnas. Ankstyvuose savo kūriniuose Vydūnas rutuliojo abstrakčias filosofines idėjas. Vėliau jis perėjo prie savo tautos būties analizės, stengėsi kuo geriau suvokti jos istoriją. Šiuos minties ieškojimus atspindi jo dramos. Lietuvių tautos likimas jau neatskiriamai susijęs su kitų tautų istorija ir religija. Vydūnas į Lietuvą žvelgė per jos kovas … Daugiau…

1. Galimos filosofijos apibrėžtys Filosofija – disciplina, kurios apimtis labai plati, o sąvokos labai bendros, teikiančios pasaulio visumos vaizdą. Tai taip pat grįžimas prie ištakų. Ji padeda atskleisti žmoniškosios prigimties gelmes. Apibrėžimų, kas yra filosofija, yra tikriausiai tiek pat, kiek ir pačių filosofų. Iš pradžių filosofijos sąvoka taikyta iš antikinės … Daugiau…

Mokslo filosofija susiformavo XX a.viduryje kaip savarankiška kryptis. Mokslo filosofija brandą pasiekė loginio empirizmo pagrindu. Žymiausi loginio empirizmo atstovai M. Schlich, Carnap ir H.Reichenbach. Loginis empirizmas arba loginis pozityvizmas skiriamas nuo pirmojo pozityvizmo A. Comte, Spencer ir nuo antrojo pozityvizmo Macho ir Avenoriaus. Skirtumai : 1. Loginis empirizmas nusigręžė nuo … Daugiau…

FAŠIZMAS EUROPOJE Didžiosios krizės poveikis fašizmo atsiradimui. Pablogėjo žmonių ekonominės gyvenimo sąlygos, o kadangi fašistai siūlė populistines idėjas, tai žmonės jais tikėjo ir balsavo. Jie norėjo pokyčių, nes buvo nusivylę. Kaip tik didžioji krizė Hitlerį padarė potencialiu ir tikru šalies šeimininku. Tačiau net ši krizė nebūtų davusi fašizmui nei tos … Daugiau…

Filosofijos atsiradimas Filosofija pradėjo atsirasti, kai žmogui nebepakako tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinan-čius klausimus. Nors filosofija priešino save mitologijai,jai atsirasti pagrindą davė mitologinis pasaulio aiškinimas. Kas būdinga antropomorfiniam (mitologiniam) pasaulio aiškinimui? • Mite veikia ir paprastojo mirtingojo likimą lemia su įvairiais reiškiniais tapatinami die-vai ir pusdieviai. • Naudojamasi poetiniais … Daugiau…

1. Filosofijos objektas, struktūra ir metodas Filosofija, kaip abstrakti mąstymo kultūra, beveik vienu metu (apie 500 m. pr. m. e.) užsimezga Kinijoje ir Graikijoje. Tačiau netrukus rytų ir vakarų mąstymo tradicijos išsiskiria, nors iki šių dienų bandoma daryti šių skirtingų kultūrų sintezę. Nors filosofija egzistuoja ~2500 metų, iki šiol nėra … Daugiau…

3 SEMINARAS. TEISINIO SANTYKIO KILMĖ. DAKTINĖS IR PRIEVOLIŲ TEISĖS FILOSOFINIAI PAGRINDAI. Ruso. Ruso ima žmonių gamtiška padėtį ir tvirtina, kad tai buvo grynumo ir nekaltumo padėtis. Reikalai tuomet buvo apriboti ir patenkinti gamtos dovanomis. Pripratęs prie gamtos žmogus nesiekia pažinti jos paslapčių, tad mokslas ir filosofija yra jam svetimi. Pirmykštis … Daugiau…

1 Filosofija kaip metafizika. Žmogaus sąmone turi daug formu: mokslas, menas, religija. Filosofija socialine sąmone. Sąmone turejo sąvoką evoliucija. Evoliucija turi tam tikras pakopas. Žmogus kaip gentine butybe, o ne persona. Sąmones evoliucijos aspektai: 1) Pasaulėjauta – pirma pakopa. Žm. mąsto mitais, mitologenomis. Suvokia pasaulį per emocijas. Turi emocinę sąmonę. … Daugiau…

Semiotika Logikos vieta mokslų sistemoje Logikos objektas ir apibrėžimas. Praktinė užduotis: suformuluoti apibrėžimą. Logikos objektas – mąstymas. Kokiu atžvilgiu? Mąstymo taisyklingumo atžvilgiu. Reikia skirti atradimo ir pagrindimo kontekstą. Kas kita kaip mintis randasi, kas kita – kaip ji pagrindžiama. Daugelis minčių atsiranda, bet mes jas atmetame, remdamiesi tam tikrais normatyviniais … Daugiau…

Filosofijos esmė 1 Senovės graikų filosofijos mokyklos 1 Pitagoro filosofijos mokykla 2 Demokrito atomistinis mokymas apie būtinumą ir atsitiktinumą 2 Platono dialogų problematika 2 Platono mokymas apie idėjas 2 Idealios valstybės terija 3 Aristotelis 3 Stoiko etika 3 Epikūro etika 4 Viduramžių filosofijos teocentrizmas 4 Esmės ir egzistencijos kategorijos 4 … Daugiau…

ROMANTIZMO MENO FILOSOFIJA. Gimė Vokietijoje. Jienos romantikai – panestetinių idėjų skleidėjai (jiems aukščiausia vertybė/būties forma – meninė kūryba). Žym. atstovas – Frydrichas ŠLĖGELIS. Tai nebuvo individuali filosofija, judėjimas jungė keletą mastytojų.. Romantizmo filosofijos pagrindinė idėja – meninio pasaulio suvokimo perkėlimas į filosofijos sritį, bandymas sujungti meno ir filosofijos sferas. Pasak … Daugiau…

III. RACIONALISTINĖ ETIKA 1. Racionalizmas 1.1. Racionalizmas filosofijos istorijoje. Racionalizmas – filosofijos srovė, reiškėsi visų pirma Prancūzijoje ir Vokietijoje. Žymiausi atstovai: Rene Descartes – matematikas, metodinė abejonė; Baruchas de Spinoza – Etika “more geometrico demonstrata”; Gottfriedas Wilhelmas Leibnizas, Christian Wolff – sukūrė vokiečių filosofijos kalbą. Toliau, po Kanto, racionalizmo tradiciją … Daugiau…

Imanuelis Kantas (1724-1804), lietuvių kilmės vokiečių filosofas, vienas iš didžiausių visų laikų mąstytojų, proto atžvilgiu buvo nusiteikęs labai kritiškai, tačiau niekada nepamiršo, kad būtent protas yra žmogaus žmogiškumo pamatas. Nedaugeliui filosofų buvo lemta tapti pasaulio mąsto istorinėmis asmenybėmis. Toks likimas ištiko I. Kantą ir jo veikalą „Grynojo proto kritika“, tai … Daugiau…

Iki filosofinis(mitinis) mąstymas Mitas – tai pasakojimas, kurio kulūra paaiškina ar suvokia kokį nors realybės ar gamtos aspektą. Primityvūs mitai pasakoja apie: gyvenima ir mirtį, žmones ir dievus, gėrį ir blogį… Šiuolaikiniai mitai pasakoja apie: vyriškumą ir moteriškumą, šeimą, karjerą, mokslą… Mitas pateikia atsakymus į labiausiai žmogų dominančius klausimus apie: … Daugiau…

2.10 Islamo estetikos savitumas . Visus islamiškosios kultūros tyrinėtojus stebina staigus šios civilizacijos suklestėjimas . Atsirado VIIa. pr. ir greta Indijos ir Kinijos ėmė vyrauti pasaulinės kultūros istorijoje. Nedidelė arabų tauta sugeba ne tik primesti didžioms tautoms savo kalba, tačiau ir perima didžias kultūrines tradicijas . Perkėlus sostinę į Damaską … Daugiau…

Joniečių gamtos filosofija kilo iš Joninės. Pradininku laikomas Talis. Jis suformulavo archė – pirminį pasaulio pradą. Archė Talis laikė vandenį, viso ko pradą. Toks samprotavimas reiškė filnio mąstymo atsiradimą. Skirtumai tarp daiktų iš esmės yra tariami, nes juos visus sieja vienas pradas-archė. Naujasis mąstymo būdas netrukus bus pavadintas teorija (įsižiūrėjimas). … Daugiau…