Konspektas

1. Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas Objektas yra tai į ką mokslas nukreipia savo pažintinę veiklą. Filosofijos dalyku galėtume pavadinti tikrovę. Tikrovė gali būti dvejopa: a) materiali – kuri yra fiksuojama žmogaus jutimo organais ar išrastais prietaisais b) ideali – aptinkama žmogaus protu ir mąstoma. Jeigu pasaulyje viskas būtų … Daugiau…

1. Filosofijos kilmė, prigimtis ir struktūra. Filosofija yra vienintelė disciplina, kuri mėgina tikrovę suvokti visumos požiūriu. Iki filosofinio aiškinimo atsiradimo, žmonės tikrovę aiškino mitų pagalba. Mitologiniam aiškinimui būdinga: mituose veikia įasmenintos jėgos – dievai, dievaičiai; mituose aiškinama poetinių įvaizdžių arba metaforų pagalba; mitai nenaudoja griežtų sąvokų; mito forma – paprastas … Daugiau…

Ikisokratikai natūrfilosofaiPirmieji graikų filosofai vadinami natūrfilosofais, nes jiems labiausiai rūpėjo gamta, jos reiškiniai. Jog “kažkas” yra amžina, jiems atrodė natūralu, bet keista, kaip gamtoje vyksta kitimas, pvz. materija virsta gyvybe. Turi būti pirminė medžiaga, esanti anapus kitimo. Tyrinėdami gamtą natūrfilosofai atmetė mitus, išlaisvino filosofiją nuo religijos, žengė žingsnį mokslinio mąstymo … Daugiau…

Helinizmas ir Sinkretizmas Helinizmas, trukęs apie 300 metų – pasaulinės valstybės, kurioje vyravo graikų kultūra ir kalba, laikotarpis. Helenistinės valstybės – Makedonija, Sirija ir Egiptas. Maždaug nuo 50 m. pr. Kr. Roma vieną po kitos užgrobė visas helenistines valstybes, nuo Ispanijos iki Azijos įsiviravo romėnų kultūra ir lotynų kalba. Tačiau … Daugiau…

ŠVIETIMAS Švietimui būdinga tai kad individas remiasi savo protu ir mąsto savarankiškai. Atsiribojimas nuo tradicijos ir autoriteto, pagarba laisvei, požiūris kad visus klausimus gali išspręst remiantis protu. Ypatingas švietėjų nuopelnas – religinių bendrijų tarpusavio tolerancija. Būdingas reiškinys deizmas. D sukūrė tobulą pas bet daugiau į jį nesikiša. Racionalizmas – tikrovės … Daugiau…

TEISĖS PAŽIEDIMAS IR NUSIKALTIMAS. BAUSMĖS SKYRIMO IR VYKDYMO FILOSOFINIAI ASPEKTAI. 1. Berman. Teisė ir revoliucija. Šv. Anzelmo išpirkimo doktrina. Iki Anzelemo nuodėmė buvo suvokiama ne kaip esatis, o kaip santykis tarp žmogaus ir Dievo. Negana to, žmogus iš didžiosios raidės – Adomas, – kaip jau buvo manoma, negali būti atskiras … Daugiau…

Klausimas apie būtį kas tai yra ir kodėl. Leibnicas suformulavo pagrindinį ontologinį klausimą, kodėl apskritai yra būtis. O ne priešingai – niekas. Filosofijoje būties sąvoka pirmiausiai reiškia tai kam būdinga būti kas būna, yra, egzistuoja. Galima būtų manyti, kad būtis yra pasaulis. Tačiau pasaulis yra suvokiamas kaip juslėmis patiriami daiktai. … Daugiau…

Būties teorijos tapsmas ir raida senovės Graikijoje iki Platono 1. Būties teorijos (ontologijos) samprata Būtis – objektyvi tikrovė, egzistuojanti nepriklausomai nuo mūsų sąmonės. Visa filosofija sukasi būtent apie ją – visos filosofijos kryptys kelia klausimus apie tai kas yra, ar kas turėtų būti. Toks yra pagrindinis filosofijos klausimas: kas yra … Daugiau…

Pažinimo problema filosofijoje Tikslas: Apibūdinti pažinimo problemą filosofijoje. Uždaviniai: ➢ Paaiškinti kodėl filosofijoje ir apskritai gyvenime svarbus pažinimo klausimas ➢ Pagrįsti pagrindines pažinimo teorijas ➢ Įvardyti žmogiškasias pažinimo galias ➢ Apibūdinti pažinimo problemą istorijos raidoje ➢ Nustatyti tiesos santykinumo, absoliutumo ir objektyvumo priklausomybę ➢ Charakterizuoti klasikines ir neklasikinės tiesos teorijas … Daugiau…

TURINYSPratarmė 5 PIRMAS SKYRIUS 6 Filosofija – kas tai? 6 Filosofijos savitumas ir esmė 6 1.1 Kas yra filosofija? 7 1.2 Filosofijos prigimtis. Filosofinė būsena. 14 1.3 Filosofijos struktūra ir problematika 20 1.4 Filosofija ir kultūra. 23 1.5 Filosofija ir mokslas 26 1.6 Filosofija ir religija 30 ANTRAS SKYRIUS 35 … Daugiau…

5 SEMINARAS. SĄŽINĖS LAISVĖ IR ŽMOGAUS DVASINĖS TEISĖS.1. Asmens veiksmų moralinės determinacijos prigimtis ir moralinių teisių idėja. 2. Sąžinės laisvė – kaip žmogaus alfa ir omega 3. Žodžio (savarankiškos) ir tikėjimo teisių filosofiniai aspektai. 1. Dicey. “Konstitucinės teisės studijų įvadas”. Teisė į žodžio laisvę. Mūsų dabartinis įstatymas leidžia kiekvienam sakyti, … Daugiau…

Dedukcijos pavyzdys: Visi rutuliukai šitame maiše juodi. Aš paėmiau rutuliuką iš šito maišo. Šitas rutuliukas juodas. Indukcijos pavyzdys: Aš paėmiau vieną rutuliuką iš šito maišo, paėmiau kitą, paėmiau trečią ir t.t. Šitas rutuliukas juodas, ir šitas, ir šitas, ir t.t. Vadinasi, visi rutuliukai šitame maiše juodi. Pastaba. Jeigu yra patikrinami … Daugiau…

Akvinietis, Tomas (Thomas Aquinas) – vienas iš labiausiai žinomų viduramžių mąstytojų (1225 – 1274), dominikonų vienuolių ordino narys, ryškiausias scholastinio mokymo atstovas, kartu su Augustinu padarė didelę įtaką teologijos vystymui, katalikų bažnyčios laikomas vienu iš šventųjų. Griežtai laikėsi Aristotelio filosofijos, kurio darbams išleido komentarus. Veikale “Summa Theologiae” Tomas Akvinietis žiūri … Daugiau…

I TEMA. Filosofijos atsiradimas ir jos esmė1. Atsiradimo geografija, priežastys, raidos etapai 2. Etimologinė sąvokos filosofija prasmė 3. Sąvokų filosofija ir filosofavimas prasmė Sąvoka „fijosofija“ ir „filosofavimas“ viename sakinyje nėra tautologija, nes jos sutampa tik iš dalies. Jų panašumas ir skirtumas reiškiasi kaip, tarkime, sąvokų „ dėsningumas“ir „dėsnis“ arba“dorovė“ ir … Daugiau…

Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymasEgzistencializmas siekė perprasti būtį kaip betarpišką subjekto ir objekto visuotinumą. Egzistencializmas būtį supranta kaip savosios būties išgyvenimą. Ji – būtis – duota žmogui kaip egzistencija, kuri nepažįstama nei mokslu, nei kitomis racionaliomis priemonėmis. Esant didžiausiems dvasiniams sukrėtimams, žmogus egzistenciją išvysta kaip savo esybės pagrindą. Egzistencializme žmogaus … Daugiau…

1. Filosofijos atsiradimas 3 2. Filosofijos istorijos apžvalga 2.1. Antikos filosofija 8 2.2. Naujųjų amžių filosofija 29 2.3. Šiuolaikinė filosofija 60 3. Pagrindinės filosofijos temos ir problemos 3.1. Tikrovės sampratos variantai 87 3.2. Pažinimo problemos filosofijoje 89 3.3. Žmogaus (prigimties) problema 107 3.4. Etikos problemos filosofijoje 112 3.5. Politinė filosofija 127 3.6. Žmogus ir gamta; … Daugiau…

1. DOXA.Teisinga nuomonė yra teisėta ir naudinga; remiantis ja, galima efektyviai veikti. Tačiau teisingos nuomonės yra geros tik būdamos pastovios, bet jos tokios nėra, nes visos nuomonės, laikui bėgant, keičiasi. Nuomonės yra paremtos potyriais. Todėl permainingas jų srautas neša su savimi ir nuomones. Nuomonių sulaikymo aktą Platonas vadina „prisiminimu“.Nuomonės žmogus … Daugiau…

FILOSOFIJOS PASKAITŲ KONSPEKTAS dėst . E. Čiuldė Filosofijos objekto problemaFilosofijos specifinė ypatybė yra ta, jog jos objekto tiesiogiai nusakyti beveik neįmanoma. Kodėl? Tai padaryti keblu dėl to, jog amžių eigoje labai ryškiai kito ir įvairavo supratimas, kas yra filosofija ir kokia jos užduotis. Be to antra visais laikais, o ir … Daugiau…

Filosofija painimo kultūros sistemojeFilosofijos ir filosofavimo sąvokos Filosofavimas – tai minčių apie tai, kas žmogų stebina, jaudina, kas jam kelia nerimą, kankina ir t. t. raiška kasdieniniame gyvenime, o filosofija, tai ką filosofuojantys žmonės užrašė. Filosofija – vienas iš pažinimo būdų, rūšių. Pasak Bertrano Raselo, mokslas tiria gamtinį pasaulį, o … Daugiau…

Renesanso antropocentrizmas ir humanizmas.Pirmą kartą terminas humanismus buvo pavartotas 1808 metais vokiečių leidėjo F. Niethammerio. Šio termino negalima painioti su sąvoka humanis. Šis vardas veikiausiai kilo iš senesnio termino humanities, kuris kai kuriuose tekstuose buvo rašomas ir kaip studia humanitatis. Į studia humanitatis įtraukiama daugelis mokyklinių disciplinų- gramatika, retorika, poezija … Daugiau…

Sofistika yra būdas, kuriuo filosofija pasireiškia viešumoje, šitaip įeidama į kasdienį žmogaus pasaulį. Virsdama sofistika, filosofija išties duoda realią ar tariamą naudą. Išmintis buvo paversta preke. Idėjų neįmanoma nei nusipirkti, nei parduoti. Užtat galima parduoti žinias arba žodžius. Toks buvo ir yra pagrindinis sofistų užsiėmimas. Sofistikos atmainų būta nepaprastai įvairių, … Daugiau…

6 SEMINARAS. ŠEIMOS IR VISUOMENĖS NARIŲ TEISĖS.Hėgelis. “Teisės filosofija”. Dorovė yra laisvės idėja. Šeima, kaip tiesioginė dvasios substancija, yra apbūdinama per jausmų vienybę – meilę. Todėl šeimoje asmuo jaučia savo individualumą šioje vienybėje. Asmuo supranta savo esmę, jausdamasis šioje vienybėje ne kaip asmuo pats sau, o kaip šios vienybės dalis. … Daugiau…

Pažinimo šaltinio problema Pažinimo šaltinio problema. Jutiminio suvokimo vaidmuo pažinime: sensualizmas ir empirizmas Iš ko atsiranda žinios? Nagrinėdami tiek būties, tiek dėsningumo problemą, tiek aiškindami kitus klausimus, filosofai formuluoja tam tikrus teiginius ir teorijas.Tai logiškai susietų teiginių sistemos, kurie negali būti pateikiami kaip aklo tikėjimo dalykai. Filosofas turi paaiškinti, i … Daugiau…

Sokrato Etika1. Sokrato asmenybė Šio asmens gyvenimo tikslas buvo filosofija, todėl Sokratas daugiau niekuo nesirūpino nei šeima, nei turtu tik mąstymu, filosofavimu. Pagrindinė jo veiklos terpė buvo Atėnų gatvės ir aikštės, kilmingų ir žinomų piliečių namai. Jo gyvenimas tai nuolatiniai pokalbiai bei dialogai. Šis žmogus taip pat buvo fiziškai stiprus … Daugiau…

Filosofija ir klausimas. Kasdieninis, gnostinis, egzistencinis, filosofinis klausimai.Kasdieninis klausimas nukreiptas į esinių paviršių su aiškiu atsakymu. Nukreiptas ne į daiktą, o į kitą žmogų. “Kur plaktukas?” – mąstome apie veiksmą, vinį ir lentą. Atsakymas: kitas gali tiesiog paduoti. Praktinė daikto reikšmė nusako ne jo esmę, o nuorodą į kitą daiktą, … Daugiau…

Kuo naujųjų amžių mokslui buvo Galilei, tuo naujųjų amžių filosofijai Descartes’as. Patikimo metodo paieškas sujungęs su metafizine spekuliacija, jis sukūrė naujo tipo filosofiją. Todėl naujojo filosofijos etapo pradžią įprasta sieti su Descartes’o iškilimu XVII a. pirmoje pusėje. GYVENIMAS. Renė Descartes’as (arba Des Cartes, lotyniškai Cartesius) gyveno 1596-1650 metais. Gimė Turenės … Daugiau…

1. F. kilmė ir esmė. Pagrindinių klausimų aptartis. Žmogaus esmės analizė. Filosofija – žm. santykio su transcendentine būtimi (pasauliu) ir pačiu savimi apmastymas. Filosofija atsiradoVIIa.p.m.e. Apmąstymas–išvidinė pastanga žvelgiant į pasaulio esinius. Filosofija atsirado kai žm ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausymus. Mokslas tiria gamtinį pasaulį, teologija–antgamtinį, tačiau … Daugiau…

Naujųjų Amžių Filosofija Džonas Lokas (1632 – 1704). Tai pirmas rimtas Dekarto oponentas iš empirikų. Jo pažiūros artimesnės 18 amžiui nei 17 amžiui. Jis Oksfordo universiteto auklėtinis, dėstytojas (tutorius). Užsiiminėjo diplomatinėmis misijomis. Domėjosi teologija, bažnyčios ir valstybės santykiu. Studijavo mediciną. Buvo vyriausybės narys. Visada rasdavo laiko intelektualiniams ieškojimams ir filosofijos … Daugiau…

Metafizikos „substancija“ ir Hėgelio „dvasia“Meta-fizika – tai, kas orientuota anapus fizikos. Aristoteliui fizika – mokslas apie judėjimą, spekuliatyvaus judėjimo – juslinio pasaulio ontologinio turinio esmės – apmąstymas. Heraklitas paskelbė: judėjimas – absoliuti ontologinė realybė; Parmenidas, Sokratas, Aristotelis kovojo su šia nuostata. Kur rasti stabilų pažinimo objektą? Graikų atsakymas: anapus netvaraus … Daugiau…

1. Filosofija atsirado maždaug prieš 2500-3000 metų, ji išsirutuliojo per gana ilgą laikotarpį. Kaip tik dėl to, filosofijai atsirasti reikėjo tam tikrų prielaidų. Platono teigimu, siena iš tokių prielaidų būtų nuostaba. Jis sako, kad svarbiausia yra tai, kad žmogus pažvelgęs į tikrovę nustemba. Kita prielaida, Aristotelio teigimu, yra nežinojimas. Kaip … Daugiau…