Žinios ir informacija visomis temomis
Platoną tenka laikyti pirmuoju ir vienu iš didžiausią poveikį pasaulio filosofijos raidai turėjusių ontoetikų, t. y. tokių etikos teoretikų, kurie mano, kad gėris, grožis, tiesa, teisingumas ir kitos etikos sąvokos bei kategorijos nėra vien tik žmogui, visuomenei būdingos dorinės vertybės, orientacijos, bet ir visam pasauliui, kosmosui, universumui.Platono idėjų pasaulis neprimena … Daugiau…
Filosofijos kilmė ir prasmėIštakos – mitologinėje kultūroje. Mituose – fantastiniai arba poetiniai mąstymai. Mituose buvo aiškinama pasaulio kilmė, pasaulio ir žmogaus santykiai. Kas yra pasaulis – chaosas ar tvarkinga visuma? Ir kur yra žmogaus vieta šiame pasaulyje? Atsakymai į klausimus atitiko pirmykščio žmogaus patirtį. Aiškinant buvo remiamasi analogija. Gamta ir … Daugiau…
1. Ekstrateoriniai kultūros nusakymo būdai ir vaizdiniai; kultūros įvardinimo problema. Cultura (lot.) kilo iš Colio, labai daug reikšmių turinčio žodžio. Colio reiškia įdirbimą (tiek žemės, tiek ir sielos bei daugybės kitų dalykų), lavinimą, ugdymą, priežiūrą, puošimą, gerbimą. Visos šios reikšmės galimos paimti, apibrėžiant kultūrą. Tai žmonių pastangų vaisius, didžiulė vertybė. … Daugiau…
1.LEKSIKOGRAFIJA.Jos apibrėžimų yra daugybė.tai žodynų leidimo procesas.Parašyti gerą gramatiką,žodyną-pranc.mintis ir tikslas.Yra preskriptyviniai(norminamieji) ir deskriptyviniai(aprašomieji) žod.Tai,kas yra leksikologijoj,t.b.leksikografijoj.Kalbinės inform.veikalai:istorinis,dvikalbis,vardų,dialektinis,vartosenos ir kt.žodynai.Kalbinis žod.-klb.terminų žod.,pvz.:rašybos,tarties žodynai.Mūsų žod.yra semasiologiniai.Nuo formos einama prie reikšmės.Onomasiologinis žod.-sisteminis žod.(pvz.J.Paulausko“Sisteminis liet.klb.žod.“).Žod.vienetas yra leksikos vienetas.Leksema-to vieneto formų ar morfemų rinkinys;tai mūsų leksikos vienetas leksikografijoje. Nėra vieningos žodynų tipologijos.Leksikogr.susideda iš teorijos … Daugiau…
Literatūros teorijaLiteratūros teorijai priklauso visos literatūros rūšys kaip lyrika ir jos žanrai, proza ir jos žanrai, taip pat literatūros srovės. Literatūros rūšys yra 3 ir jos turi savo žanrus. Pirmoji literatūros rūšis yra proza, o jos žanrai – tai epopėja, romanas, apysaka, apybraiža, poema, pasakėčia, pasaka, anekdotai, esė. Kiekvienas jų … Daugiau…
Menas ir būtis Heidegerio meno filosofijoje Heidegeris (1889-1976) meno filosofijoje atspindi 20a. Rytų ir Vakarų mąstymo principų susiliejimą. Jis išskiria ne tik intelektualinį mąstymą, mįslingumą, teorinių konstrukcijų sudėtingumą, bet ir fundamentalių fil. istorijos tekstų, l-ros ir dailės paminklų pažinimu bei originalia interpretacija. Jis perėmė ir transformavo Kierkegardo ir Nyčės idėjas. … Daugiau…
2 SEMINARAS. PRIGIMTINĖ BŪKLĖ IR TEISĖ. TEISĖ Į GYVYBĘ. 1. Prigimtinės būklės charakteristika B. Spinozos, T. Hobso ir Dž. Loko filosofijoje. Teisės atsiradimo natūralios prielaidos. Tomas Hobsas. Žmogus yra protingas, tačiau jo veiksmui stimulą sudaro ne protas, bet palinkimai, norai ir geismai. Savo prigimtimi žmogus, kaip ir kiti gyvuliai siekia … Daugiau…
Vairavimo etiketasEtiketas būna visur: prie stalo, darbe, mokykloje, gatvėje ir t.t. Etiketas taip pat būna visoks: kalbos, valgymo, elgesio… Tačiau ar kada susimąsteme apie vairavimo etiketą? Turbūt dabar jums iškilo klausimas kas tai ir kur galoma tai išmokti. Vairavimo etiketas yra vienas iš tų, kurių nelabai kur ir išmoksi.Nes jis … Daugiau…
Etika – instrumentas vadybai optimizuoti. Ji kauoia žinias apie žmones. Tokių žinių reikia, kad bendrovės neišnyktų. Konkurencinėje kovoje išliks tik tai, kas turi tam tikrų reikalingų bruožų bei pakankamai žinių apie verslo etiką. Paradigma – problemų kėlimo ir sprendimo būdas. Moralė, etika tai mūsų visuomenės tikra duota paradigma mums. Moralė … Daugiau…
Bet koks viešas diskursas yra POPULIZMAS DEMAGOGAs – tuščiažodžiaujantis, žmogus, kuris vartoja nuvertėjusias sąvokas. AMPLIFIKUOTI – išplėtoti mintį. Bet koks apibendrinimas gali virsti DOGMA. Stiprus argumentas -> Tie, kurių įrodyti negal -> Stiprus argumentas Sakytinis ir rašytinis tekstas – DISKURSAS Manipuliavimo diskursas – sąmoningas piršimas žmogui. TIKROJI RETORIKA – neįkyri, … Daugiau…
Charakteris Žmogaus savitumo prielaidos Pasaulyje nėra dviejų visai vienodų žmonių. Visi mes kažkuo skiriames. Kiekviena asmenybė nepakartojama, pasižymi jai vienai būdinga idividualių psichinių savybių visuma – charakteriu. Tai labai sudėtingas darinys, tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis sąlygojąs tipišką žmogaus elgesį. Žinodami savo draugo charakterį, mes sakome: „Aš jį pažįstu. Esu įsitikinęs, … Daugiau…
ETIKA Etika – tai filosofijos mokslas apie dorovę. T. y. elgesio normų teorija ir pagrindimas. Dorovė – tai principai, vertybės ir normos, kuriais žmonės grindžia savo elgesį ir kurių laikosi gyvenime. Etosas – t. y. nusistovėjęs, antrąja prigimtimi tapęs elgesys. Deontologinė teorija – poelgių etika. Pareigos, taisyklės greičiausiai yra įgimtos … Daugiau…
4 tema. Asmeniniai/instituciniai apsisprendimai ir atsakomybė Aukojimosi kitų labui ir savęs tobulinimo etika; Socialinė meilė ir savanorystė;“Tapti etine asmenybe — vadinasi, pasidaryti tikrai mąstančiu žmogumi. Mąstymas—tai manyje vykstanti polemika tarp valios ir pažinimo… Jeigu pažinimas bylos vien tai, ką jis pažįsta, valia visą laiką girdės vieną ir tą … Daugiau…
N.a. Filosofijos ir etikos klasifikavimas 1. atgimimas (renesnsas) (XV-XVIa.) 2. n.a.filosofiniu sistemu (klasikines fil) (17a.) tai racionalizmo epocha. 3. apsvietos ir kritikos laikotarpis.(18a.) 4. klasikin.Vokiečiu filo.laikotarpis (19a) Dvasiniai pokyciai XV-XVIa. susije su to meto judėjimais: 1.religinis (reformacija) 2.kultūrinis (humanizmas ir grozines literat,senoves filo,atgaivinimas–Renes. 3.mokslinis (didieji atradimai) 4.politinis(kova pries vidura.monarchija N.A.filosofijai … Daugiau…
1. Sokrato ir Aristotelio etika Visu trijų mąstytojų etika galima įvardinti kaip etinio absoliutizmo etika. T.y. pats Sokratas postuluoja tam tikras absoliučias normas ir vertybes. Šiuos principus taiko faktinėj tikrovėj ar žmonių veiklai. Jis sako, kad dorybes arba vertybes turi visuotine (universalią) reikšmę. Anot Sokrato, protaujantis žmogus turi sugebėjima rinktis … Daugiau…
Etika Išankstinis moralinių dalykų supratimasYra daugybė žodžių, kuriais išreiškiame moralinius dalykus: gėris, sąžinė, atsakomybė, kaltė, dorybė. Kiekvienas turi išankstinį moralinių dalykų supratimą; turi jau atėjęs į šį pasaulį ir sustiprinama auklėjimo dėka. Moralinių dalykų supratimo elementai yra šeši:I Moralinis vertinimas Bendraudami su kitais, mes juos vertiname (pačius asmenis: Jonas geras) … Daugiau…
PROTOKOLAS (prt.) – [gr. Protos – pirmas, kollo – klijuoti, protokollon – pirmasis lapas]: pagal tam tikrą formą sudarytas dokumentas, kuriame fiksuojama ir reglamentuojama žmonių susitikimų, bendravimo ir išsiskyrimo bei kitokių įvykių (veiksmų) eiga ir rezultatai žemėje (pvz., skrydžio į mėnulį protokolas); tarptautinių konferencijų nutarimų aktas, turintis tarptautinės sutarties galią. … Daugiau…
Etikos mokslo objektas. RŪšYS. Etika – tai mokslas apie moralę, nagrinėjantis (objektas-) moralinių (dorovinių) dalykų esmę, kilmę, individų mąstyseną, dorumą, poelgius, žmonių socialinių santykių moralinį vertinimą. Etikos mokslas yra specifinis, nes apima keletą kitų mokslų: Filosofinė-teorinė etika, empirinė-aprašomoji. Filosofinė-teorinė etika – nesusijusi su normų kūrimu, jų netiria ir nekuria. Į … Daugiau…
LOGIKOS KONSPEKTAI Ų Logikos apibrėžimas. Jos santykis su kitais mokslais. Logikos reikšmė. Senovės graikų kalbos žodis logikos reiškia “atitinkantis protą”.Logika yra mokslas apie samprotavimo būdą. 1)Logika-mokslas apie taisyklingo mąstymo formas ir dėsnius. 2)Logika – tai mokslas tiriantis mąstymą išreiškiama kalba,jo forma ir taisyklingu. 3)Logika – tai mokslas apie visuotines įvairių … Daugiau…
Drug testing of secondary school students has recently become the subject of increased public debate, after a number of high profile independent schools have announced that they are examining proposals to introduce the tests. Regardless of the schools’ motivations, it is clear that drug testing raises a number of complex … Daugiau…
Išankstinis moralinių dalykų supratimas Kasdieninėje kalboje vartojame daugybę žodžių, norėdami išreikšti moralę. Moralinių žodžių poros: geras – blogas, galėti, privalėti, leidžiama, kaltė, dorybė, sąžinė, pareiga – naudojame sąvokas. Jiems suteikiam tam tikrą moralinį atspalvį. Įvardinam tais žodžiais kitų žmonių moralumą ar amoralumą. Mes jų negalėtume įvardinti, jei nežinotume, ką jie … Daugiau…
1.Emiterio pn sandura-tai sandura tarp emiterio ir bazes; 2.Kolektoriaus pn sandura-sandura tarp kolektoriaus ir bazes; 3.Emiterio pn sandura jungiame tiesiogine kryptimi,o kolektoriuas pn sandura atgaline; 4.Prie emiterio pn sanduros prijungus tiesiogine itampa elektronai is emiterio pereis i baze,kadangi baze yra plona,didžioji tu elektronu dalis del difuzijos pereis i kolektoriu.Elektronai i … Daugiau…
1.Omo ir kirchoho dėsniai Omo dėsnis- nuolatinė srovė I, tekanti grandinės dalimi, yra tiesiog proprcinga proporcinga tos grandinės dalies įtamapai U ir atvirkščiai proporcinga jos varžai R. Priklausomybė U=f (I) vadinama voltamperine farakteristika. Kai imtuvo R=const, jos grafinis vaizdas yra tiesė Pritaikę Omo dėsnį elementariajai grandinei gauname:Šaltinio EVJ yra lygi … Daugiau…
Virtualus saugos skydasNetolimo nuotolio sensoriai gali suformuoti “Virtualų saugos skydą”, aplinkui transporto priemonę gali būti panaudotas tam, kad aprūpinti tam tikrų funkcijų skaičiumi.Signalai iš šio saugos skydo pirmiausiai įspėja vairuotoja, apie galimas pavojingas situacijas, ir antra, jis veikia kaip duomenų šaltinis, apsaugų ir patogumų sitstemoms.Netgi, vairuotojo “aklasis taškas” gali būti … Daugiau…
TELEFONO APARATO STRUKTŪRA Telefono aparato prietaisus galima skirstyti į 3 pagrindines grupes: 1. Kalbos; 2. Šaukimo; 3. Komutacijos. Prie kalbos prietaisų priskiriama: mikrofonas, telefonas, rezistoriai, kondensatoriai, transformatoriai ir kt. Prietaisai skirti kalbos kokybės gerinimui. Prie šaukimo prietaisų priskiriamas kintamos srovės skambutis ar kitas akustinis prietaisas skirtas šaukimo signalo iš stoties … Daugiau…
1. MATAVIMŲ KLASIFIKACIJA. Pagrindiniai apibrėžimai yra LR Metrologijos įstatyme, II straipsnis pagr. sąvokos. Matavimas dydžio vertės nustatymas matavimo priemone. Fizikinis dydis objekto savybė kokybiniu požiūriu vienoda, o kiekybiniu skirtinga. Matavimo būdai: 1. pagal matuojamo dydžio kitimą: a) statiniai (kai matuojamas dydis pastovus); b) dinaminiai (kai matuojamas … Daugiau…
METODINĖS NUORODOS KONTROLINIAM DARBUI Reikalavimai kontroliniam darbuiModulio „ Elektronikos pagrindai“ kontrolinį darbą sudaro 3 užduotys, kurių kiekviena užduotis turi 10 variantų. Užduoties variantas skiriamas pagal studento pažymėjimo numerio paskutinį skaitmenį. Prieš atliekant kontrolinį darbą studentas turi išstudijuoti atitinkamą teorinę medžiagą ir susipažinti su žemiau pateiktom metodinėm nurodom. Visos užduotys turi … Daugiau…
1. LOGINE AUTOMATIKA. LOGINES AUTOMATIKOS SISTEMU SANDARA IR ELEMENTINE BAZE. Loginių automatikos sistemų realizavimo bazę sudaro šios pagrindinės elementų grupės: – valdymo signalų formuotuvai (komandų formuotuvai, jutikliai) – loginių funkcijų formuotuvai (loginiai elementai) – galios stiprintuvai 2. LOGINIU AUTOMATIKOS SISTEMU KINTAMIEJI IR FUNKCIJOS: Būdingas loginių atuomatikos sistemų bruožas yra tas, … Daugiau…
5.1 Gaisrų priežastys: 1)neatidus elgesys su ugnimi; 2)elektros įrenginių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai; 3)vaikų žaidimai su ugnimi; 4)krosnių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai; 5)padegimai; 6)netinkama technologinių įrenginių eksploatacija 5.2 Savaiminis užsidegimas – reiškinys, kai medžiagos užsidega savaime, atsiradus degimo židiniui pačiose medžiagose dėl jose vykstančių biologinių, cheminių ar fizikinių … Daugiau…
Turinys 1. Vidaus degimo variklio ciklai ir procesai, vykstantys cilindruose 3 1.1. Teoriniai ir tikrieji variklių rodikliai 3 1.2. Variklio ciklą charakterizuojantys rodikliai 8 1.3. Indikatoriniai variklio rodikliai 10 1.4. Variklio mechaniniai nuostoliai 13 1.5. Efektyvūs variklio rodikliai 15 1.6. Lyginamieji variklių rodikliai 18 1.7. Variklio šilumos balansas 20 2. Variklių dinamika ir atsvėrimas 21 2.1. Variklį veikiančios jėgos … Daugiau…