Analizė

I. Vytauto Mačernio kūryba – filosofinė poezija. Metaforiškose “Vizijose” jis ieško atsakymų į būties klausimus. II. Nevaržomai keliaudamas laiku lyrinis “aš” ieško gyvenimo prasmės, žmogaus būties pagrindų. 1. Šviesa, vasara, ramybė bei rimtis siejasi su praeitimi ir dabartimi. a) namai – tai ta vieta, kurioje galima pailsėti, atsiriboti nuo pasaulio … Daugiau…

Vydūno draminės trilogijos „Amžina ugnis“ ištrauka „Namų ugnelė“ Grožvydos paveikslasVydūnas – žymus rašytojas, filosofas, kultūros veikėjas, formulavęs naujojo lietuvių tautiškumo idėjas, pagilindamas jas originalia religine filosofija, kurios centre iškyla senasis lietuvių tikėjimas. Šia tema vienas iš reikšmingiausių kūrinių yra draminė trilogija „Amžina ugnis“, o mūsų nagrinėjamoje ištraukoje „Namų ugnelė“ atsikleidžia … Daugiau…

„Vizijos” (Septintoji) interpretacija V.Mačernis- poetas „žemininkas”. Jo kūrybos žmogui būdinga ypatinga žemės, savo protėvių jausena. Glaudus santykis su protėviais bei gimtąja kalba itin ryškus „Septintoje” vizijoje. „Vizija” pradedama erdvės pristatymu: tai „pavasario laukų ir žemės laiminimo” šventė. Laiminimo motyvas sakralizuoja erdvę. Tikriausiai protėviai nedalyvautų šventėj, jeigu jų maitintoja- žemė- nebūtų … Daugiau…

Apysaka „Sename dvare“ įdomiausias ir reikšmingiausias Šatrijos Raganos kūrinys. Šatrijos Raganos dvaras – grožio ir žmogiškumo ilgesio vieta. Dvaras yra tarsi paskutinė senųjų tradicijų ir nykstančios kultūros sala naujos dvasios ir naujų idėjų jūroje, sala, kuri pamažu grimzta, negalėdama naujosios dvasios priimti ir ja gyventi. Seną dvarą, aplinką, gamtą ir … Daugiau…

V. Mačernis žemaitis, didžiavęsis savo sena žemdirbių gimine, retos, itin jautrios prigimties poetas. Tai žemininkas, likęs savo žemėje. Negausi poeto kūryba, bet įvairi ir turiniu, ir formomis, ir žanrais. Likimas anksti nutraukė jo gyvenimo siūlą ir užbaigtas teliko vienintelis kūrinys „Vizijos“. Vizijos – tai ypatingi dvasios regėjimai. Menine kalba išsakytose … Daugiau…

Gamta ir žmogus GAMTA IR ŽMOGUS Prieš kelis šimtus metų, kai dar pramonė ir jos gaminiai nebuvo tokia neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, žmogus gyveno visiškoje harmonijoje su gamta. Šiandien santykiai tarp žmogaus ir gamtos yra pasikeitę. Gamyklos ir automobiliai į atmosferą kiekvienais metais išmeta tūkstančius tonų dulkių ir teršalų. Seniausi … Daugiau…

Vytautas Mačernis Vizijos „Antrosios“ vizijos analizėV. Mačernis – žemaitis, didžiavęsis savo sena žemdirbių gimine, retos, itin jautrios prigimties poetas. Tai žemininkas, likęs savo žemėje. Negausi poeto kūryba, bet įvairi ir turiniu, ir formomis, ir žanrais. Likimas anksti nutraukė jo gyvenimo siūlą ir užbaigtas teliko vienintelis kūrinys – „Vizijos“. Vizijos – … Daugiau…

Žmogus ir gamta I.Šeiniaus romane ,,Kuprelis” I.Šeinaius romanas ,,Kuprelis” priklauso impresionizmui, nes jame vyrauja realūs praeities vaizdai ir išgyvenimas.Pagrindinis veikėjas – vienišas Olesis glaudžiasi prie gamtos ir savojo malūno. Malūnas ,,Kuprelyje”- ne tik veiksmo erdvė, fonas, bet ir ypatinga vieta, susijusi su veikėjų išgyvenimais.Tačiau kūrinyje atsiveria kitas laikas ir kita … Daugiau…

“Jėga, kuri pakėlė ją iš lovos, buvo kaip troškulys. Moteris išėjo iš kambario vienmarškinė. Laiptinėje buvo visiškai tamsu. Turėklus ji apčiuopė rankomis. Durys į priemenę buvo užrakintos. Moteris pasuko į svetainę. Trumpą minutėlę sustojo prie lango. Jos žvilgsnio niekas nepatraukė. Už lango buvo vėjuota naktis. Paskui ėmė versti stalčius. Sekcijos … Daugiau…

Mums jau nuo mažumės yra žinoma garsaus Renesanso epochos menininko Viljamo Šekspyro drama „Romeo ir Džuljeta“. Šio kūrinio žanras – tragedija. Kaip žinome, dramos, o ypač žanro tragedijos esminis bruožas yra konfliktas. Be konflikto nebus ir nelaimės, be nelaimės nebus ir mirties, ir skausmo, ir ašarų. Bet kokia prasmė yra … Daugiau…

Salomėja Nėris – poetė noeromantikė. Vieni gražiausių eilėrašciu meilės tema, parašytų apie 1929 ir 1930 metus, yra „Kur baltos statulos“ ir „Kada menęs nebus“. Perskaitytas eilėraštis „Kada manęs nebus“ man sukelė labai stiprų laisvės pojūtį, kuris yra susietas su tyros meilės jausmu. Poetė šiame eilėraštyje sugebejo subtiliai išreikšti trapios ir … Daugiau…

Kristijono Donelaičio poemos “Metai” ištraukos analizė Nė vienas grožinės literatūros kūrinys negali prilygti unikaliajam K. Donelaičio kūriniui “Metai”- himnui lietuviškam žodžiui, gimtajai gamtai, lietuvybės skleidėjams nutautėjusiame krašte. Tai lyg pirmasis negandų vėjuose išaugęs ir įleidęs tvirtas šaknis medis, kurio užuovėjoje savo lapelius pradėjo kelti kiti lietuviški kūriniai, kurie pražydo gražia, … Daugiau…

Romualdas Granauskas- modernus lietuvių literatūros prozininkas. Jis pabrėžia gilią dabarties ir praeities priešpriešą, meilę žemei, namams ir gimtinei. Svarbiausia rašytojo kūrybos tema- senasis Lietuvos kaimas, jo vertybių nykimas, jaunosios kartos degradavimas, nesugebėjimas įsitvirtinti gyvenime. „Gyvenimas po klevu“- tai skaudus ištisos epochos lietuvių tautos apibendrinimas, kuriame pateikiamas žmogaus ryšys, santykis su … Daugiau…

Jurgis Savickis (1890-1952)Baigęs Maskvos gimnazijos 6 klases, pusmetį pasimokęs Petrogrado žemės ūkio kursuose, 1912-1914 rn. studijavęs dailę Maskvoje ir Krokuvoje, 1915 m. pasiųstas į Kopenhagą rūpintis lietuvių karo pabėgėlių ir belaisvių reikalais, J.Savickis pirmuosius realistinius apsakymus išspausdino 1910 m. „Lietuvos žiniose“. Įdėmiai sekė naująsias meno sroves, žavėjosi moderniąja daile. Du … Daugiau…

1921 metais Vincas Krėvė parašė nuostabų apsakymą „Skerdžius“, kuris įėjo į rinkinį „Šiaudinėj pastogėj“. Šiame rinkinyje surinktos paprastų „šiaudinėj pastogėj“ gyvenančių kaimo žmonių gyvenimo istorijos, aprašyti jų džiaugsmai ir vargai. Apsakyme „Skerdžius“ autorius pasakoja skaitytojams apie nepaprastą žmogų Lapiną, kuris skiriasi nuo kitų kaimo žmonių ne tik savo charakteriu ir … Daugiau…

Kauno VDU ,,Rasos“ gimnazija Vaikų kalba Mokslinis tiriamasis darbasDarbą parengė 1c kl. gimnazistės Sandra ir Greta Navickaitės Darbo vadovė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rita Jurčiukonienė Kaunas, 2007 Turinys Pratarmė 2 Įvadas 3 Tyrimų rezultatai ir jų analizė 5 Išvados 10 Šaltiniai 11 Pratarmė Šiame darbe, pasitelkiant šaltiniais, aprašomi ir nagrinėjami vaikų kalbos raidos ypatumai. Be … Daugiau…

V.M.-PutinasDramatinis eilėraštis pinamas iš antitezių, kurios atsiveria skausmo būsenose. Esmė-esi “nykus šios žemės svečias”. Laisvės siekimas yra žmogaus esmė, o menas yra autentiška tos esmės išraiška. Konfliktas-tarp komplikuotos individualios sąmonės ir hierarchinės, prievartinės sistemos. Reikalauja didelės skaitytojo intelekto įtampos. Daug priešpriešos iš kurios gimsta įtampa. Eilėraščio individas reikalauja pakilti iki … Daugiau…

V. Mykolaitis – Putinas „Iš saulėtų vaišių“ Simbolistų kūryba panaikino ribas tarp regimo ir nujaučiamo, konkretumą, žemiškumą susiejo su nematoma žmogaus dvasios realybe. Šiai nuostatai paklūsta ir V. Mykolaičio – Putino eilėraščių rinkinio „Tarp dviejų aušrų“ pasaulis – sudėtingas prieštaravimų, šviesos ir šešėlių žaismo darinys. Čia daugialypė būtis ir jos … Daugiau…

Tėvo ir dukters tarpusavio santykiai Kazio Borutos apysakoje (Apysaka – pasakojimasis grožinės literatūros žanras, tarpinis tarp romano ir apsakymo), tačiau šiek tiek panašesnėje į nonsensą (Nonsensas – vaizdavimo būdas arba kūrinys besiriamentis tikrovėje visiškai neįmanomomis situacijomis) „Baltaragio malūnas“ pasakojama apie Baltaragio ir dukters Jurgos išgyvenimus, sunkumus ir begalinę laimę. Bet … Daugiau…

Bitės Vilimaitės rinkinio „Užpustytas traukinys“ išskirtinumas lietuvių prozojeProzininkės, novelistės Bitės Vilimaitės ( Šukienė, g. 1943) kūryba – tik novelių rinkiniai : Grūdų miestelis ( 1966m), Baltos dėmės ( 1969), Obelų sunki našta ( 1975), Vasaros paveikslėlis (1981), Tėvo vardas ( 1987), Užpustytas traukinys ( 1996), rinktinė „Papartynų saulė“ (2002). Jos … Daugiau…

“Grigas įėjo pirkion, atsiduso, nusivilko kailinius, pakabino ant kablio, vėl sunkiai atsiduso ir atsisėdo stalo gale. Išsitraukęs iš užujuostės krepšį ir pypkę, ilgai, iš lėto kimšo taboką. Prikimšęs pypkę, užrišęs krepšį ir užkimšęs jį už juostos, ilgai, vis dūsaudamas, skylė pintį. Užrūkęs ėmė papsėti, tirštus leisdamas dūmus ir nei žodžio … Daugiau…

Vincas Krėvė. Skirgaila. VEIKĖJAI SKIRGAILA, Didysis Lietuvos kunigaikštis, stiprus vyras, vidutinio ūgio, juodplaukis, su nedidele barzda. Kalba rūsčiai, tvirtai. Niaurus, žiūri į žmones iš paniūrų. Į tuos, su kuriais kalbasi, visuomet stovi šonu. DAUGAILA, bajoras, Skirgailos karavadas. Senas, augalotas vyras, stiprus. Plaukai ir barzda žili. Visuomet ramus. BUTRIMAS, bajoras, stiprus … Daugiau…

Psichologinis romanas „Kuprelis“, parašytas apie 1910m. yra I.Šeiniaus kūrybos viršūnė. Kūrinys savo turiniu ir forma labai skiriasi nuo ankstesniųjų beletristinių pasakojimų tuo, kad visas dėmesys sutelktas į žmogaus individualų vidaus pasaulį, į nuotaikas, dvasinę būseną, į kylančias ir gęstančias mintis. „Kuprelyje“ vaizduojami tautinio atgimimo pradžios laikai, tačiau tautiniai klausimai liečiami … Daugiau…

Eilėraščio tema – tai saulėlydyje į dangų pakylančių margų sakalų laisvės ir nepriklausomybės troškimas. Tai minties skrydis ir noras išsilaisvinti iš žemėje juos slegiančių problemų. Lyrinis “AŠ” eilėraštyje ir yra margieji sakalai “ir tarė margieji: negrįšim į žemę, kol josios kalnai ir pakalnės aptemę”. Bet “margieji sakalai” eilėraštyje pateikiami ne … Daugiau…

Širdies troškimai Maironio lyrikoje.Maironio lyrika kupina meilės gamtai ir žmogui. Gamtos vaizdai poeto eilėraščiuose susiklosto iš konkrečių, aplinką įvardijančių žodžių ir vietovardžių. Jie kūrinyje įgyja poetišką, kilnią prasmę. Žodžiai, kuriais Maironis kalba apie gamtą, tampa tėvynės ženklais. Lietuva – tai Nemunas, Dubysa, Šešupė ir Nevėžis, Šatrijos ir Birutės kalnas, Vilnius, … Daugiau…

V. KRËVËS APSAKYMO “SILKËS” ANALIZËLietuviø literatûroje gausu ávairaus þanro kûriniø, iðaukðtinanèiø geràsias þmogaus savybes: tai pasakos, apysakos, apsakymai, romanai ir daugelis kitø. Darbðtûs, nuoðirdûs þmonës taip pat neuþmirðtami Vinco Krëvës kûryboje. Vienas ið tokiø yra Kuðlius. Apie já raðytojas raðo viename ið rinkinio “Ðiaudinëj pastogëj” apsakymø “Silkës” Apsakymø rinkinio “Ðiaudinëj … Daugiau…

TURINYS: 1. Įvadas 2 2. Eilėraščio turinio analizė 3 3. Išvados 6 4. Nauduota literatūra 7 ĮVADAS Sigitas Geda (g. 1943 m.) ne vieno lietuvių literatūros kritiko yra pelnytai vadinamas gyvuoju lietuvių literatūros klasiku. Tai vienas iš iškiliausių šio laikmečio lietuvių poetų, kurio kūrybinis kelias apima net penkis dešimtmečius, – pirmasis jo eilėraščių rinkinys … Daugiau…

Literatūra- visos žmonijos, kurios nors šalies, tautos ar kurio laikotarpio grožinės literatūros, mokslo, publicistikos, informacinių ir kt. Raštų visuma.Tik jos dėka palčiau ir turiningiau suvokiame įvairių amžių ir tautų grožinę literatūrą, sudarome įvairiapusiškesnę mūsų oačių gyvenimišką patirtį.Literatūros dėka mes tarsi gyvename daugybe gyvenimų, suartinančių mus su visų laikų pasauliu.Tik jos … Daugiau…

Šatrijos Ragana (tikr. Marija Pečkauskaitė, 1877-1930)Augo ir brendo lenkiškoje aplinkoje. Vyriausiajai dukrai Marijai tėvai samdė mokytoją, kuri supažindino su dvarų kultūra. Ji parengė mergaitę egzaminams į Petrapilio šv. Kotrynos gimnaziją, kur 1892 m. įstojo į 3 klasę. Mokėsi gerai, bet susirgo ir grįžo į namus, čia privačiai tęsė gimnazijos kursą. … Daugiau…

Vincas Mykolaitis-Putinas-lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius.”Altorių šešėly”- žinomiausias psichologinis – intelektualinis romanas. Šios ištraukos tema- žmogaus ir gamtos ryšys. Segmento pradžia -aiškus veiksmo laikas:” Pagaliau pasibaigė pirmieji mokslo metai, laimingai praėjo egzaminai.” Pirmojoje pastraipoje skaitytojai supažindinami su pagrindiniu veikėju-klieriku Liudu Vasariu. Tuoj pat pajuntame linksmą nuotaiką:..”Vasaris su džiaugsmu rengėsi važiuotu … Daugiau…