Žinios ir informacija visomis temomis
Žinios ir mokslinė informacija iš Lietuvių kalba, viso 2356 straipsniai. Skaitykite, mokykitės ir raskite reikalingos ir įdomios informacijos savo tobulėjimui apie Lietuvių kalba.
Populiarioji kultūra skurdina žmogų1. Populiarioji kultūra skurdina žmogų! Pasirinkau šią temą, nes ji man aktuali. Esu visuomenės narys ir galinga populiarioji kultūra mane taip pat liečia, nesu jai abejingas: dažnai ji mane piktina, tiesa, kartais domina. Rinkdamasis šią temą buvau nusprendęs svarstyti vien neigiamas populiariosios kultūros puses, tačiau įsigilinęs supratau, … Daugiau…
Eilėračio ieities takas – aara, į kurią kreipiamasi – tu gyvybe, vabalėli. Tai teksto pavirius (aara juk matoma), o gelmė – akių viesa, gyvenimo kelias, pats mogus. iame kūrinyje svarbiausia yra stebėjimas, poiūris, kuris vienija aaros kelią. Liepiamąja nuosaka įsakmiai kreipiamasi: nepalik, ibučiuok, pagailėk, susimilk… Atkuriamas tradicinis pasaulio vaizdas: namai, … Daugiau…
Moters likimas Žemaitės apsakyme „ Marti “Moteris – tai mama, teta, senelė. Su moterim siejama laimė ir džiaugsmas. Apie ją dainuojamos dainos, kuriami eilėraščiai, romanai. Tačiau Žemaitė, XIX a. Pabaigos rašytoja, rašė apie tragišką moters likimą. Žemaitė į kūrybą atsinešė daug karčios savo gyvenimo patirties. Viena iš jos apsakymų yra … Daugiau…
Mes panašūsTemsta. Gatvėje darosi vis tamsiau ir tamsiau, o mes su vaikais žaidžiame kieme. Išgirstu ploną susirūpinimo kupiną mamos balsą. Ji kaip visada kviečia mane namo, bet man tik keturiolika ir mes kieme žaidžiame pati mėgstamiausia mano žaidimą – klasę. Suvokiu, jog geriausiai būtų paklausyti mamos ir eiti namo plauti … Daugiau…
Prielinksnių teorijos konspektasLietuvių kalbos prielinksniai skirstomi į senybinius ir naujybinius. Prielinksnis kartu su linksniu sudaro prielinksninę konstrukciją, kuri beveik visada reiškia ką kita negu grynas linksnis (pvz.: laukiu ryto). Senybiniai prielinksniai yra tie, kurių negalima darybiškai susieti su kitais žodžiais. Senybiniai prielinksniai turi ne po vieną, o po keletą reikšmių. … Daugiau…
Įvadas Norėčiau pradėti Justino Marcinkevičiaus žodžiais : ”Kalba, kuria kalbam ir kuria didžiuojamės, yra mūsų kalba. Joje užtenka žodžių meilei ir neapykantai, džiaugsmui ir liūdesiui. Ji niekam negraso, ji nieko neatstume. Kaip ir visos, ji nori gyventi”.Kada šnekame apie gimtąją kalbą arba apie raštingumą, paprastai , mokytojus skirsto į lituanistus … Daugiau…
Privalomosios skyrybos taisyklės I. Bendroji dalis 1. Privalomosios skyrybos taisyklės – tai būtinojo skyrimo taisyklės, kurios nustato privalomai atskiriamus ar išskiriamus sakinio dalis ar dėmenis. Jos laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis mokant, redaguojant tekstus, sudarant kontrolines užduotis. Į šias taisykles nepatekę atvejai privalomais nelaikytini ir siejami su rašančiojo apsisprendimu. Jei skyrybos ženklų … Daugiau…
TURINYS Įvadas 2 I. Karlo Gustavo Jungo archetipų samprata. Archetipinė kritika 3 II. Kritikos metodai 6 Naujoji kritika 6 Genetinė kritika 7 Sociokritika 8 Teminė kritika 9 III. Literatūra 15 ĮVADAS Literatūrinio ugdymo sampratos Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuosePagrindiniai literatūrinio ir kultūrinio lavinimo … Daugiau…
Tiesa Oskaras Fingalas O’Flahertis Vilsas Vaildas (1854 – 1900) gimė šeimoje, kurioje buvo gyvos keltų atgimimo tradicijos, apie tai kalba net vienas iš jo vardų – Fingalas, grąžinantis prie legendinio Osiano. Motina buvo poetė, kūryba pasirašinėjo romantiniu ,,Speranzos” slapyvardžiu, puoselėjo namuose garsų literatūros saloną. O tėvas, kad ir palyginti proziškos,dalykiškos … Daugiau…
Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana (1877-1930)(biografija):Marija Pečkauskaitė augo lenkiškai kalbėjusių bajorų šeimoje. Jos vaikystė buvo laiminga ir saulėta, su motinos muzikavimu, tėvo knygomis, globa bei meile, su gražios gamtos įspūdžiais ir ypatingu namų jausmu. Iš mažens girdėdama visus aplinkinius kalbant žemaitiškai ir pati nesunkiai išmoko šios tarmės, kurią vėliau perteikdavo … Daugiau…
Moderniųjų lietuvių neoromantikų poetų karta Moderniųjų lietuvių neoromantikų poetų karta 1 KARTOS YPATYBĖS 1 JONAS AISTIS 2 ANTANAS MIŠKINIS 2 BERNARDAS BRAZDŽIONIS 3 SALOMĖJA NĖRIS 3 JAUNYSTĖS POEZIJA 3 „ANKSTI RYTĄ“ (1927) 5 TEKSTO ANALIZĖ. „Anksti rytą“ 6 „PĖDOS SMĖLY“ (1931) 7 „PER LŪŽTANTĮ LEDĄ“ (1935) 8 „DIEMEDŽIU ŽYDĖSIU“ (1938) … Daugiau…
Viskas prasidėjo štai taip… Pradėsiu nuo kaip ir kada užgimė daina. Archeologų manymu, bei pirmykštės visuomenės istorikų teigimu buvo ištirta, kad: jau akmens amžiuje protingasis žmogus(homo sapiens) pradėjo kurti meną.Viena iš to meno žanro rūšių ir buvo dainos.Dainos sklido nerašytine forma.Dažnai sakoma,kad tai anoniminė,bevardė kūryba.Dainuojamąją tautosaką kūrė tauta(tai svarbus tautosakos … Daugiau…
Realizmo amžiaus idėjos ir faktai Su ketvirtuoju 19 amžiaus dešimtmečio romantizmas blėsta. Žmogus kitaip ima žvelgti į pasaulį ir kitaip tvarkyti gyvenimą.Nuo idealinio dvasinio pasaulio akis nukrypsta į materialinį žemės pasaulį.Fantastiškas svajones pakeičia rūpestis kasdienine duona ir kova dėl jos. 19 amžiaus žmogaus lupose atsiranda nauji mėgstami vardai:vietoj ,,šviečiamojo amžiaus“ … Daugiau…
Moteriškumo samprata A. Mickevičiaus poemoje „Gražina“A.Mickevičius, lietuvių, baltarusų, lenkų rašytojas, yra sukūręs poemą „Gražina“. Šiame poemoje kalbama apie lietuvių kovą su kryžiuočiais. Pagrindiniai veikėjai: kunigaikštis Liutauras, jo žmona Gražina ir jų patarėjas Rimvydas. Svarbiausia šios poemos tema- moteriškumo samprata. Kokia yra Gražina? Kaip A.Mickevičius vaizdavo XIII- XV amžiaus moterį? Gražina … Daugiau…
Paukštis Ketsalis. Legendos apie jį.Jie susitiko lygumoje: actekų kariai, kuriuos vedė Tekumas Umanas, ir Pedro de Alvarado vadovaujami konkistadorai. Tekumas Umanas surinko didžiulę kariuomenę, ir jo kariai būtų sutriuškinę negausius būrius atėjūnų, nors jų šonai ir buvo geležiniai, nors jie turėjo arklių ir ugnimi spjaudančių arkebuzų. Tekumas Umanas sumaniai išdėstė … Daugiau…
Moteriškumo samprata A.Mickevičiaus poemoje „Gražina“A.Mickevičius-romantizmo epochos menininkas. Vienas iš garsiausių jo kūrinių-poema „Gražina“. Šiame kūrinyje pagrindinė tema-lietuvių kova su kryžiuočiais. Poemoje atsiskleidžia savitas rašytojo požiūris į moterį. Tai jaučiame skaitydami posmus apie Gražina, kuri yra viena iš pagrindinių kūrinio veikėjų. Skaitydami poemą, daug sužinome apie Gražiną. Ji Lydos kunigaikštytė, ištekėjusi … Daugiau…
KLAIPĖDOS SIUVIMO IR PASLAUGŲ VERSLO MOKYKLA LIETUVIŲ KALBOS FORMAVIMASIS Renata Bartkutė BP-5 2007 TurinysĮVADAS 2 LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS SUSIFORMAVIMAS, JOS PLĖTOTĖ 2 BENDRINĖ KALBA [1973] 2 IŠVADOS 2 LITERATŪROS SĄRAŠAS 2 ĮVADAS Genys margas, o pasaulis dar margesnis“, – sako žmonių išmintis. Kiek jame tautų tautelių, kalbų kalbelių, koks skirtingas … Daugiau…
„Taip niekas tavęs nemylės“Šiame Maironio eilėraštyje, kaip ir kituose panašaus pobūdžio kūriniuose, aprėpiami du dalykai: lyrinio subjekto jausmai bei požiūris, ir tėvynė, nes tai jai šie jausmai ir žvilgsniai skirti. Lyrinis vyksmas yra paremtas argumentų pateikimu norint išreikšti ir pabrėžti lyrinio herojaus jausminę ir dvasinę būseną, santykį su tėvyne. Romantinė … Daugiau…
Pirmasis etapas atitinka I-ąją romano dalį – „Bandymų dienos“. Joje sužinome, kad Liudas įstojo į seminariją dėl tėvų noro, dėl baimės prarasti religinį tikėjimą ir dėl noro tarnauti Lietuvai. Pirmom dienom seminarijoje jis uoliai atlikinėja pareigas, stengiasi gerai mokytis, būna paklusnus. Tačiau Liudas pajunta, kad šiam darbui jis neturi nei … Daugiau…
Maironio eileraščio„ Draugo liūdesys“ interpretacijaMaironio talentas universalus,daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį,dainą, poemą, istorinę dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir kaip politikas. Rinkinys „Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje,jos pasirodymo metai- 1895- reiksminga data. Vianas gražiausių„Pavasario balsų“ kūrinys- tai „Draugo … Daugiau…
Moters drama apsakyme “PASKENDUOLĖ” A. Vienuolis labai mylėjo, vertino ir gilinosi į paprastų kaimo žmonių gyvenimą. Autorius rašė tai, ką matė, ką girdėjo, ką išgyveno. Apsakymas “Paskenduolė” yra vienas geriausių A.Vienuolio kūrinių, kurį net būtų galima pavadinti šedevru. Tai vienintelis iš sodžiaus žmonių gyvenimo paimtas vaizdelis, kuriame matomi kaimo moralės, … Daugiau…
Rašto kilmė ir raida. Pasaulio rašto apžvalga. Dabar susipažinkime su kitu galingu žmogaus įrankiu, kultūros ir apžvalgos laidu, glaudžiai susijusi su kalba,- su raštu. Kalba yra dovana žmogui. Ji atsirado kartu su žmogumi.Raštą pats žmogus sukūrė. Buvo laikai, kai žmonės dar nemokėjo rašyti. Taip tobulai rašyti, kaip mes dabar rašome … Daugiau…
Eilėraščio „Miškas ūžia“ vaizdai niūrūs, baisūs. Nuotaika liūdna, graudi. Gaudžiantis miškas atskleidžia subjekto būseną. Herojui skaudu, kad miškas išniekintas; Kai kiekvieną medį laužo vėjas, tada jaučia tarsi kas širdį replėmis gniaužytų. Maironio eilėraštyje rašoma ir apie miško jausmus, ir apie žmogaus jausmus. Maironis didžiuojasi Lietuvos praeitimi ir niekina dabartį. Norėtų, … Daugiau…
Liaudies daina mus lydi visą gyvenimą, nejučiomis turtina mūsų dvasinį pasaulį. Vargu ar rastume žmogų, augusį be lopšinių, šmaikščių žaidimų, nepatyrusį gaivinančio liaudies dainos poveikio brandos metais. Ir dabar, masinės kultūros laikais, dar daug esama šeimų, kuriose liaudies daina tebėra įprasta, kasdienė, mėgstama darbo ir poilsio palydovė. Ne be reikalo … Daugiau…
Pirmasis lietuviškas rašytinas tekstas yra užfiksuotas ne anksčiau 1503 metais. („traktatas kunigams“ 3 maldos). Pirmoji lietuviška knyga – 1547 m. M. Mažvydas „katekizmas“, išleistas Mažojoje Lietuvoje. 1595m M. Daukša „ katekizmas“. 1-oji liet gramatika – D. Kleinas 1653m. Parašyta vokiečių kalba. Po metų išverčiama į lotynų kalbą. Bet pavyzdžiai- lietuviški. … Daugiau…
Modernusis pasaulis žūsta chaose, materializme ir įvairiuose despotizmuose. Jis išganymo ieško ne dvasiniuose praduose, bet materialiniuose. Iš anarchizmo vaduojasi pasiduodamas absoliučiai kolektyvo ir jo vado valdžiai, o materializmą tikisi nugalėsiąs naujais mitais – klase, valstybe ir rase. Bet tai krizės problemos sprendimas išorinėmis priemonėmis, kai ji iš tiesų galima nugalėti … Daugiau…
Motiejaus Valančiaus nuopelnai lietuvių kultūrai. Veiklos sritys.•Kiekviena tauta gerbia didžiavyrius, kurie darbuojasi jos labui, veda ją, yra visiems pavyzdys. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti į tautos istoriją. Vyskupas A.Baranauskas sakė, jog XIXa. viduryje didžiausią žalą žmonėms padarė įsikerojęs girtavimas. Toje pelkėje skendo šeimų santarvė, nyko darbo ir taupymo vaisiai, visos … Daugiau…
Profesijos rinkimosi teoriniai aspektaiProfesijos pasirinkimas , įgijimas , pats darbas lemia žmonių gyvenimą. Darbui atiduodami gražiausi metai . Žmogaus gyvenimo stilius tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos profesijos , o fizinė bei psichinė sveikata dažnai nuo to , kaip žmogus jaučiasi tame darbe . Darbas yra viso gyvenimo šerdis . Tinkamai pasirinktas … Daugiau…
Jono Maironio-Mačiulio kūryba ir požiūrisMaironio lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie tėvynę. Jeigu šio poeto kūrybą įsivaizduosime kaip vientisą gyvą organizmą, tai tėvynės meilei jame teks širdies funkcijos. Iš jos sruvens gyvybės gijos į visas kitas Maironio kūrybos skaidulas, kol grįžusios vėl sueis į vieną ir tą patį centrą – Lietuvą … Daugiau…
Lietuvių išeivijos literatūra – viliojantis pasaulis. Kartu su tautos okupacija 1940 m. didžioji dalis kūrybingiausių žmonių atsidūrė emigracijoje. Išeivijoje atsiskleidė žemininkų K.Bradūno, H.Nagio, A.Nykos-Niliūno poezija. Jie tęsė tai, ką buvo pradėję kurti Lietuvoje. Poetai žemininkai remiasi kūryboje gimtąja žeme, jie ieško žmogaus prasmės žemėje. Taip apibendrintai nusakoma „žemininkų“ kūrybos pagrindinė … Daugiau…