Žinios ir informacija visomis temomis
Kasdien mums prireikia išsamios informacijos įvairiomis temomis. Šiame informaciniame kataloge rasite informacijos visomis mokslo, verslo, mokymosi, išsilavinimo temomis, kurią galėsite pritaikyti savo darbui, mokslui ir informacijos analizei. Talpinami tekstai ir kiti rašiniai padės jums pagilinti žinias ar rasti pavyzdį. Nesvarbu kokia yra jūsų tema ir rašomas tekstas, geri šaltiniai visada yra būtini norint parašyti išsamiai ir pagrįsti savo nuomonę. Dauguma tekstų yra nemokami, o norimą informaciją galėsite rasti per paiešką ar pagal kategorijas.
Vytauto Mačernio „Ketvirtosios“vizijos interpretacija ir analizė Vytautas Mačernis – filosofinės lyrikos kūrėjas, gyvenęs ir rašęs II-ojo pasaulinio karo metais, tačiau dėl savo ankstyvos mirties nepatyręs išeivio likimo. Didžiausias Vytauto Mačernio palikimas – „Metų sonetų“ciklas bei „Vizijos“, vienintelis jo baigtas didelės apimties kūrinys. „Vizijose“ V.Mačernis grįžta į savo idealizuojamą praeitį, į … Daugiau…
V.Žilinskaitės kūrinys,,Kumeliuko kerštas’’yra literatūrinė pasaka,nes pasakojama apie gyvūnus, kurie gali kalbėti, o literatūrinė todėl, kad turi autorių. Kumeliukas,vos tik gimęs,pastebėjo plentą,kuris labai skyrėsi nuo pievos.Visų pirma tuo,kad plentu vienas po kito lėkė automobiliai-ir sunkieji ,ir pussunkiai, ir lengvieji,ir puslengviai…Juos lenkdami beprotišku greičiu prašvilpdavo motociklai, opačiu plento pakraštėliu atsargiai ir tyliai … Daugiau…
Žodis skaudžia, žodis glaudžia Man atrodo, tiek nedaug tereikia: gero žodžio, šypsenos, supratimo, atjautos…Tas pats žodis gali reikšti skausmą ir džiaugsmą. Svarbiausia, kaip jis pasakytas. Todėl norėčiau teigti, jog „Žodis skaudžia, žodis glaudžia“. Paskutiniuoju metu ypatingai jaučiame pasaulyje daug blogio, tai: įvykdytas baisus teroras prieš galingiausią šalį (JAV), tuo pačiu … Daugiau…
Šeštojo dešimtmečio literatūriniame gyvenime novelė, apysaka, romanas užėmė dominuojančią padėtį, kaip ir privalu XX a. literatūroje. Jei per pirmąjį sovietinės lietuvių literatūros gyvavimo dešimtmetį pasirodė vos 3 romanai, tai šiuo metu per tokį pat laiką išleista apie 60 naujų romanų.Tačiau ideologinės kontrolės ir cenzūros mechanizmas, „atlydžio“ metu sušvelnėjęs poezijos tekstams, … Daugiau…
Kalendoriniai ir agrariniai papročiai bei apeigos yra vieni ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių; jie atsirado dėl dabartinės veiklos, pirmiausia verčiantis medžiokle ir maisto rankiojimu, vėliau – žemdirbyste ir gyvulininkyste. Seniausios žmonių apeigos išplaukė iš nepažinimo juos supančios gamtos dėsnių, nesupratimo, kodėl periodiškai kiekvienais metais keičiasi metų laikai: žiemą keičia pavasaris, … Daugiau…
„Vizijos” (Septintoji) interpretacija V.Mačernis- poetas „žemininkas”. Jo kūrybos žmogui būdinga ypatinga žemės, savo protėvių jausena. Glaudus santykis su protėviais bei gimtąja kalba itin ryškus „Septintoje” vizijoje. „Vizija” pradedama erdvės pristatymu: tai „pavasario laukų ir žemės laiminimo” šventė. Laiminimo motyvas sakralizuoja erdvę. Tikriausiai protėviai nedalyvautų šventėj, jeigu jų maitintoja- žemė- nebūtų … Daugiau…
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) *1845 VI 4 Bukantėje (Plungės r.), †1921 XII 7 Marijampolėje; prozininkė, dramaturgė.Kilusi iš bežemių bajorų. Mokėsi namie, giminaičių dvare Šėmose. Nuo 1864 tarnavo Džiuginėnuose pas dvarininkus Gorskius aukle ir kambarine. Čia 1865 ištekėjo už Lauryno Žymanto, dvaro eigulio, buvusio baudžiauninko. Šeima nuomojo ir dirbo iš pusės … Daugiau…
TurinysBiografija 1 Žemaitės kūryba 2 Biografija Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė) gimė 1845 m. gegužės 23 (birželio 4) d. Bukantės palivarke netoli Šateikių (dab. Plungės raj.), nusigyvenusių bajorų šeimoje. Jos tėvai žemės neturėjo, gan ilgai tarnavo viename iš grafo Pliaterio dvarų, tėvas – urėdu, motina – gaspadine, atlygį už darbą gaudavo natūra. … Daugiau…
Kiekvienas žmogus, nesvarbu koks jis bebūtų, turi savo tėvynę – tai lyg didi paslaptis sielai ir nepaaiškinamas klausimas, kam žmogui ji reikalinga. Pasaulis be tėvynės yra bevertis, tai tarsi “lengvai ir greitai perskaitytas puslapis”. O norint suprasti tėvynės esmę, reikia pabūti tyloje, įsiklausyti į savo jausmus ir prigimtį. Tik tuomet … Daugiau…
Apysaka „Sename dvare“ įdomiausias ir reikšmingiausias Šatrijos Raganos kūrinys. Šatrijos Raganos dvaras – grožio ir žmogiškumo ilgesio vieta. Dvaras yra tarsi paskutinė senųjų tradicijų ir nykstančios kultūros sala naujos dvasios ir naujų idėjų jūroje, sala, kuri pamažu grimzta, negalėdama naujosios dvasios priimti ir ja gyventi. Seną dvarą, aplinką, gamtą ir … Daugiau…
Vydūnu (1868 03 22 – 1953 02 20) susidomėta neatsitiktinai. Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, filosofo, švietėjo, muziko gimtinė – Jonaičių kaime, Šilutės apskrityje. Kurį laiką Vydūno gyvenimas buvo susijęs su Kintais (Šilutės raj.), kur jis, baigęs Ragainės mokytojų seminariją, buvo paskirtas dirbti mokytoju pradinėje mokykloje (nuo 1888 iki 1892). … Daugiau…
Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė) 1. Žemaitės asmenybė. Žemaitė yra kilusi iš bajorų šeimos. Jos tėvai žemės neturėjo, gan algai tarnavo viename iš grafo Pliaterio dvarų, tėvas urėdu, motina- gaspadine, julijos jaunystė pradbėgo patarnaujant dvaruose. Nuo mažens Žemaitė kalbėjo dvejomis kalbomis – lietuviškai ir lenkiškai.Mokėsi lenkų ir prancūzų kalbų. Skaitė … Daugiau…
Kazys Binkis gimė 1893 m. lapkričio 4 d. šiauriniame Lietuvos pakrašty – netoli Papilio miestelio esančiame Gudelių sodžiuje. Palei pat jį vinguriavo Rovėjos upeliūkštis, kurio pelkėtomis pakrantėmis driekėsi šilas. Vėliau poetas sakėsi, kad jo vaikystė iki keturiolikos metų prabėgusi parovėjy ir šilely. Naktigonių laužai, spiečiais į juodą nakties dangų lekiančios … Daugiau…
Naktis. Slapdriba. Kapsejimas. Apledejusi gamta ir nerimo nuotaika… Pavieniu vaiku slidinejimas. Tyla … Taciau mirtinu pavojumi alsuojanti gamta atrodo be galo nuostabi. Atrodo, kad visa sustagarėjusi augmenija apsarmojusi, bet priejes arciau, pamatai, kad ji ikalinta zvilganciame ledo gabale. Spartus ir atkaklus zingsniai apledejusiu keliu, misko link. Sunkios kuprines nuspaustas petys … Daugiau…
Vytautas Mačernis (1921 – 1944) Vytautas Mačernis – jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas pačių reikšmingiausių savo kartos poetų. V.Mačernis gimė 1921m. birželio 5d. Šarnelėje, netoli Žemaičių Kalvarijos. 1935m., baigęs Sedos progimnaziją, mokslus tęsė Telšių gimnazijoje. Čia bičiulio paskatintas parašė pirmuosius eilėraščius. Praėjus dar dvejiems metams Vytautas sukūrė … Daugiau…
Žemaitė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė – XIX a. pab. visuomenės mąstymą išreiškusi prozininkė, realizmo srovės atstovė, sukūrusi epišką lietuviško kaimo paveikslą, kuriame svarbiausi yra socialiniai ir etiniai žmonių santykiai ir jų kritiškas vaizdavimas. Stipri valia, principingumas, dorovinių idealų teigimas ir mokslo žinių siekis bajoriškos kilmės rašytojos asmenyje jungiasi su karčia ir … Daugiau…
Zoologijos sodaiSiais laikais visame pasaulyje yra labai paplite zoologijos sodai. Zmones ten ateina pasigrozeti gyvunais, praleisti linksmai laika su seima, ir tiesiog pabuti gamtoje. Zmonem patinka ten atsipalaiduoti nuo ju slegenciu rupesciu, arba tiesiog parodyti savo vaikams ko jie dar nemate. Siuolaikiniuose soduose yra sukuriamos beveik tos pacios gyvenimo salygos … Daugiau…
Viso pasaulio kalbas kalbininkai yra sugrupavę į kalbų šeimas. Viena didžiausių – indoeuropiečių kalbų šeima. Taip vadinta todėl, kad šiomis kalbomis kalba daugelis Europos tautų, o į rytus šių kalbų riba baigiasi Indija. Šakotas indoeuropiečių kalbų šeimos medis net dvylika šakų: indai, slavai, baltai, germanai, graikai, armėnai ir kt. Šias … Daugiau…
ŽMOGUS GYVENIMO PRASMĖS TEMA V. MYLAIČIO PUTINO EILĖRAŠČIŲ CIKLE „PARAFRAZĖS“ Gyvenimo prasmė ir jos supratimas – vienas iš nepastoviausių ir individualiausių dalykų pasaulyje. Kiekviena religija ar filosofija ją traktuoja kitaip. Kiekviena civilizacija, karta, šeima, netgi kiekvienas žmogus susikuria savo gyvenimo prasmę, atitinkančią jo pasaulėžiūra ir intelektą. Vincas Mykolaitis-Putinas – vienas … Daugiau…
Rašome kartu Rašome atskirai • • • Žodžių junginiu, kurių vienas žodis sutrumpėjęs: kuomet, šįmet, galbūt anapus, kaipmat. • Dviskaitos formas: mudu, jiedu, abidvi. • Prielinksnius su sutrumpėjusiais linksnių formomis: išties, iškart, perdien, suvis, perpus.o Išimtys yra šie žodžiai: poryt, užporyt, užvakar, užpernai ( šie žodžiai yra įgiję vieno žodžio … Daugiau…
V. Mačernis žemaitis, didžiavęsis savo sena žemdirbių gimine, retos, itin jautrios prigimties poetas. Tai žemininkas, likęs savo žemėje. Negausi poeto kūryba, bet įvairi ir turiniu, ir formomis, ir žanrais. Likimas anksti nutraukė jo gyvenimo siūlą ir užbaigtas teliko vienintelis kūrinys „Vizijos“. Vizijos – tai ypatingi dvasios regėjimai. Menine kalba išsakytose … Daugiau…
Vytautas Mačernis- jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas pačių reikšmingiausių savo kartos poetų. Jo kūryba- didelių vertybių, gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, dvejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija. V. Mačernio poezija priklauso humanistinei filosofinei lietuvių literatūros tradicijai. „Vizijas“ galima pavadinti savotiška dvasine poeto autobiografija, kurioje filosofiniai apmąstymai susipina su … Daugiau…
Aš pasirinkau šią temą todėl, kad aš gyvenu kaime ir man rūpi gamta bei jos išsaugojimas. Nuo senų senovės žmogus yra neatskiriamas nuo gamtos dalis. Jau pirmykštėje bendruomenėje jis visą savo buitį siejo su gamta. Gamta jam teikė šilumą, maistą, apdarą. Žmogus norėdamas pavalgyti eidavo į mišką uogauti ir medžioti, … Daugiau…
Kažkur, prie beribės jūros, buvo žuvėdrų Būrys, o to Būrio individai gyveno vardan vieno kito maisto gabalėlio. Tik ne Džonatanas Livingstonas Žuvėdra. | Dauguma žuvėdrų skraidymo gudrybių pramoksta tik tiek, kad galėtų pakilti nuo kranto, o paskui grįžti atgal. Daugumai žuvėdrų svarbu ne skrydis, o maistas. Bet šiam paukščiui rūpėjo … Daugiau…
„Medžiui reikia tvirtų šaknų, galinčių iš žemės gelmių siurbti syvus šakoms ir galią kamienui. Medžiui reikia dosnios gimtosios žemės, juodžemio ir molžemio, maitinančio ir teikiančio jėgų kelti šakas į visas pasaulio šalis.“ (aut. J. Linkevičius) Taip ir mums reikia gimtosios kalbos, nes gimtoji kalba – brangiausias ir neįkainojamas mūsų visų … Daugiau…
Manau šių laikų visuomenėje vertinami materelūs dalykai, kaip automobiliai, pinigai, didingi būstai, rūbai ar dirbtinė išvaizda. Tokie dalykai neturi tikrosios vertės. Vertė, tai tokia, metafizinę prasmę turinti sąvoka, kuri nera niekaip sukonkretinama, dėl mūsų nežinojimo ir prasto pažinimo, gilesnėje negu turtas esmėje. Žmonės kartais užmiršta kas jiems tikrai svarbu, tai … Daugiau…
Žemaitė (1845 – 1921)Iki debiuto. Julija Beniuševičiūtė, būsimoji lietuvių prozos įžymybė, gimė 1845 m. gegužės 23 (birželio 4) d. Bukantės palivarke netoli Šateikių (dab. Plungės raj.), nusigyvenusių bajorų šeimoje. Tėvai Antanas ir Julija už 30 rublių metinės algos prižiūrėjo grafo Plioterio ūkį (70 ha), kuriame buvo du vadinamieji dūmai – … Daugiau…
XVIII amžiaus literatūraXVIII a. buvo pereinamasis laikotarpis Vakarų Europos literatūros istorijoje. Tuomet tebeegzistavo XVII a. susiformavusios literatūros ir meno kryptys (barokas, klasicizmas), bet atsirado ir nauji reiškiniai (sentimentalizmas, preromantizmas), artimi XIX a. pradžios romantizmo literatūrai. XVIII a. vadinamas Švietimo epocha, arba Šviečiamuoju amžiumi. Šis pavadinimas prigijo dėl to, kad tuomet … Daugiau…
Svarbiausi lietuviu tautos verslai praeityje- žemdirbystė ir gyvulininkystė. Jų antspaudu paženklinta ir materialinė bei dvasinė lietuvių kultūra. Visąlaik kaimiečio mintys sukosi apie žemę, maitintoją. Jis rūpinosi javų derliumi, gyvulių prieaugliu- visu tuo, kas leisdavo šeimos gerovę. Liaudies darbų kalendorius, be abejo, susijęs su gamtos sezonų kaita, su keturiais metų laikais. … Daugiau…
Lietuva Europos žiniasklaidojeŽiniasklaida – tai organizuotas informacijos sklidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje: spaudoje, internete, per radijo ir televizijos laidas. Tačiau kokia Lietuva yra Europos žiniasklaidoje? Bloga žinia – apie mus rašo mažai. Gera žinia – užtat teigiamai. Angliškoje, prancūziškoje ir vokiškoje žiniasklaidoje vyrauja teigiamas Lietuvos įvaizdis. … Daugiau…