Žinios ir informacija visomis temomis
Kasdien mums prireikia išsamios informacijos įvairiomis temomis. Šiame informaciniame kataloge rasite informacijos visomis mokslo, verslo, mokymosi, išsilavinimo temomis, kurią galėsite pritaikyti savo darbui, mokslui ir informacijos analizei. Talpinami tekstai ir kiti rašiniai padės jums pagilinti žinias ar rasti pavyzdį. Nesvarbu kokia yra jūsų tema ir rašomas tekstas, geri šaltiniai visada yra būtini norint parašyti išsamiai ir pagrįsti savo nuomonę. Dauguma tekstų yra nemokami, o norimą informaciją galėsite rasti per paiešką ar pagal kategorijas.
MOTERIS ir HORMONAIŽmogaus lytį intrauterininio vystymosi metu apsprendžia genetinis kodas ir hormonai – lytiniai steroidai. Paplitusi nuomonė, kad moteris turi moteriškus hormonus estrogenus, o vyras – vyriškus androgenus. Tačiau tikrovė nėra tokia paprasta. Abiejų lyčių individų kraujyje cirkuliuoja ir estrogenai ir androgenai, skiriasi tik jų koncentracijos. Didelis estradiolio kiekis, esantis … Daugiau…
Rūkymas – medžiagos (dažniausiai – džiovintų tabako augalo lapų) deginimas ir išskiriamų dūmų įkvėpimas. Paprastai rūkymu įvardijamas būtent tabako rūkymas (šiame straipsnyje bus kalbama apie jį). Dūmai išgaunami įvairiais tam skirtais prietaisais. Plaučiuose iš dūmų į kraują efektyviai perduodamos narkotinės arba psichotrofinės medžiagos. Labiausiai paplitęs pasaulyje tabako rūkymas. Tabako dūmuose … Daugiau…
22.Spygliuočių sandara, dauginimasis, oro tašos poveikis spygliuočių ir lapuočių miškamsŽinomiausi plikasėklių augalų atstovai – spygliuočiai: eglė, pušis, maumedis. Pušys labai paplitusios, jos auga smėlynuose, kalkingame kalnų dirvožemyje, ant plikų uolų, įsišaknydamos jų plyšiuose. Pušies, augančios kietame dirvožemyje, pagrindinė šaknis labai tvirta ir giliai įsiskverbusi į žemę. Smėlingame dirvožemyje augančios pušies, … Daugiau…
Vaistingieji augalai mūsų sveikatai ir grožiui Pirmoji žmogaus vaistinė buvo miškas ir pieva. Gamta – neišsenkamas natūralių vaistų šaltinis. Jau gilioje senovėje mūsų protėviai atkreipė dėmesį į daugelio augalų maistines ir vaistines savybes. Ir šiandien niekas neabejoja, kad sergant įvairiomis ligomis, vartoti vaistinius augalus yra naudinga. Vis dažniau ne tik … Daugiau…
TURINYSĮVADAS 3 1. RUDERALINĖS PIKTŽOLĖS 4 1.1. Juodoji drignė (Hyoscyamus niger L.) 4 1.2. Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) 4 2. SEGETALINĖS PIKTŽOLĖS 5 2.1. Dirvinis vijoklis (Convulvus arvensis L.) 5 2.2. Dirvinė usnis (Cirsium arvense (L.) Scop.) 6 2.3. Dirvinė raugė (Agrostemma githagoL.) 7 3. SINANTROPINĖS PIKTŽOLĖS 7 3.1. Kartusis kietis arba pelynas (Artemisia absinthium L.) 8 LITERATŪRA 9 ĮVADAS … Daugiau…
Įvairaus maisto – augalinio ir gyvulinio – pradžia yra žalieji augalai. Jų skiriamasis bruožas – fotosintezė, kurios metu neorganiniai junginiai virsta organiniais. Anglies dioksidą augalai ima iš oro (vandenyje gyvenantys augalai – iš vandens). Kad jis galėtų reaguoti su vandens molekule, reikia nemažai energijos, kurią suteikia saulė. Tačiau to neužtenka: … Daugiau…
Biologijos REFERATAS “Moliuskai”2003 01 30 PAGRINDINĖS ŽINIOS APIE MOLIUSKUSVisi mūsų vidaus vandenyse ir sausumoje gyvenantys moliuskai yra dvišalės simetrijos, nesegmentuoti gyvūnai. Jų kūną dengia kalkinis kiautas, kurio vidine ir išorine sandara atskirų rūšių labai įvairi. Vienų moliuskų kiautas sudarytas iš vienos dalies, kitų – iš dviejų, vienų jis storas ir … Daugiau…
ĮVADASŠikšnosparniai – vieninteliai žinduoliai, kurie gali skraidyti. Jie nesugeba vaikščioti ar stovėti. Jų kojos ir pėdos nėra tokios stiprios, kad sugebėtų atlikti šias funkcijas. Dėl šių priežasčių, kad neapkrautų galūnių savo svoriu, šikšnosparniai kabo žemyn galva. Jų kojų pirštai turi ilgus, aštrius nagus kaip žnyples, o sausgyslės taip pat labai … Daugiau…
Buityje, prekyboje, gatvėse, įstaigose, gamyklose susidaro daug kietų atliekų, kurios paprastai vadinamos šiukšlėmis. Prie jų priskiriamos ir vandens valymo įrengimų dumblas, seni tepalai, tirpikliai, dažai, ligoninių, fermų, skerdyklų atliekos. Netvarkingas sąvartynas yra pavojingas žmonių sveikatai. Jis skleidžia dulkes, smarvę dūmus, jame veisiasi pavojingų ligų platintojai – žiurkės, pelės, musės. Jam … Daugiau…
VITAMINAIŽmonės yra visaėdžiai.Vadinasi mes galime valgyti ir augalinės,ir gyvulinės kilmės maistą.Maistas,kurį valgome,yra visokių medžiagų mišinys,tačiau dažnai jų santykis būna netinkamas mūsų organizmui.Kad gautume pakankamai visų maisto medžiagų,privalome valgyti įvairų maistą.Mes galime sukaupti įvairių maisto medžiagų,jei valgome daugiau,negu reikia,tačiau negalime sukaupti vitamino C arba aminorūgščių,todėl kiekvieną dieną turime gauti maisto,kuriame yra … Daugiau…
žinduoliaiPrie Lietuvos žinduolių priskiriama per 70 rūšių gyvūnų. Jų daugėja ne taip sparčiai kaip paukščių. Rūšių kiekį gausina ne tik užklydę ar dirbtinai įkurdinti gyvūnai. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje rasti, matyt, čia visada gyvenę, bet neapibūdinti 2 rūšių graužikai: pelėnas dvynys ir mažoji miškinė pelė. Per paskutinį šimtmetį daugelis žinduolių … Daugiau…
Turinys Įvadas 1. Senėjimo samprata 2 2. Senėjimo teorijos 3 2.1. Laisvųjų radikalų teorija 6 2.2. Medžiagų apykaitos teorija 8 3. Senėjimas ir fizinis aktyvumas 10 4. Pirmalaikis senėjimo sindromas 12 5. Išvados 13 6. Literatūros sąrašas 14 Įvadas Jau keli tūkstančiai metų norima prailginti gyvenimo trukmę, ieškoma jaunystės eliksyro, galinčio pajauninti žmogų. Žinojimas apie neišvengiamą senėjimą ir … Daugiau…
PROFESINIO UŽSIKRĖTIMO PER KRAUJĄ PLINTANČIOMIS INFEKCIJOMIS ( ŽIV, HBV, HCV) PROFILAKTIKA Santrauka ŽIV infekcija priklauso ligoms, kuriomis galima užsikrėsti pažeidus odos ir gleivinių vientisumą todėl yra profesinio užsikrėtimo galimybė. Straipsnyje pateikiama profesinio kontakto apibrėžimas ir jo klasifikacija, profesinio užsikrėtimo rizikos laipsnis. Aptarta profesinio užsikrėtimo profilaktika ir po ekspozicinis antiretrovirusinis gydymas. … Daugiau…
Oda Oda (lot. cutis) – žmogaus ir gyvūnų kūno paviršiaus dangalas, kuris su specializuotais dariniais – plaukais, nagais ir odos liaukomis sudaro bendrąją kūno dangą. Bendras žmogaus odos paviršiaus plotas – 1,6 m². Žmogaus oda sudaryta iš epidermio (epidermis), tikrosios odos (corium, derma) ir poodžio (subcutis, hypoderma). Ji saugo organizmą … Daugiau…
*Mitozė (interfazė, profazė, metafazė, anafazė, telofazė) – vyksta visose augalinėse, gyvūninėse ir grybų somatinėse ląstelėse. Jos metu susidaro dvi dukterinės ląstelės. Abi turi diploidinį chromosomų rinkinį. Genetiškai vienodos – kiekvienam dukteriniam branduoliui perduodama visa paveldimoji informacija. Sutrikus mitozės eigai, ląstelė žūva arba pakinta jos gyvybinė veikla – atsiranda mutacijos. Mitozės … Daugiau…
Virusai-neląstelinė gyvybės forma. 50 k. mažesni nei bakterijos. Virusai dauginasi tik gyvose ląstelės šeimininkėse, nes už ląstelės ribų nevyksta medžiagų apykaita ir nėra jokių gyvybės požymių, nes tam neturi fermentų. Virusas patekęs į ląstelę šeimininkę., panaudoja jos replikacijos sistemą ir baltymų sintezės kompleksą, dauginasi, sintetinasi virusinis baltymas. Virusai- ligų sukėlėjai, … Daugiau…
VIRŠKINIMAS IR MITYBA Virškinamųjų traktų palyginimas Dauguma gyvūnų turi kokią nors žarną arba virškinamąjį traktą, kur maistas suvirškinamas iki mažų maistinių medžiagų molekulių, galinčių pereiti plazminę membraną. Virškinimas padeda palaikyti homeostazę, teikdamas ląstelių gyvybę palaikančias medžiagas. Virškinamajame trakte 1) maistas nuryjamas, 2) suskaidomas į mažas molekules, kurios gali pereiti plazmines … Daugiau…
PLOKŠČIAPADYSTĖPlaoščiapadystė, pėdos deformacija – pėdos skliautų suplokštėjimas. Plokščiapadystė gali būti skersinė, išilginė ir mišri. Dėl skersinės plokščiapadystės suplokštėja skersinis pėdos skliautas; eidamas ligonis remiasi ne, kaip įprasta, pirmuoju ir penktuoju padikauliais, bet visais penkiais padikaukiais. Dėl išilginės plokščiapadystės suplokštėja išilginis pėdos skliautas; eidamas ligonis remiasi beveik visa pėda. Dažniau pasitaiko … Daugiau…
ŽMOGAUS JUTIMO ORGANAI IR JŲ VEIKLOS SUTRIKIMAI. Žmogaus jutimo organai – tai regos, uoslės, pusiausvyros, raumenų, odos, raumenų, skonio organai. REGA: Didžioji dalis mūsų žinių apie išorinį pasaulį yra susiję su rega. Regėdami skiriame aplinkos daiktus, gyvų kūnų judėjimą, negyvų kūnų padėtį, grafinius ir šviesos signalus. Rega svarbi visų mūsų … Daugiau…
TRĄŠOS LIETUVOJE Lietuva žemės ūkio kraštas. Žemės ūkio naudmenų yra 3589000 ha, iš jų 68,6 ariamosios žemės. Kad derlius būtų geresnis, žmonės naudoja trąšas. Trąšos, organinės ir mineralinės medžiagos, vartojamos augalams maitinti, dirvožemio fizikinėms, cheminėms, biologinėms savybėms gerinti. Pagal paruošimą ir sudėtį skiriamos mineralinės trąšos, organinės mineralinės trąšos, … Daugiau…
TurinysĮvadas 1. Vegetarizmo samprata 1.1 Sąvokos supratimas 1.2 Vegetarų tipai 1.3 Vegetarinės dietos principai 1.4 Tapimo vegetarais priežastys 2. Fiziologinis požiūris į vegetarišką mitybą 3. Vegetariškos mitybos istorija 3.1 Pasaulio istorijoje 3.2 Religiniuose tekstuose 4. Vegetariškos mitybos poveikis organizmui 4.1 Privalumai 4.2 Trukumai 4.3 Neteisingos vegetarinės mitybos pasekmės 5. Visuomenė … Daugiau…
|Tinkamas augalas tinkamoje vietoje | | | | | | | | | | | | | |Kiekvienuose namuose ir kiekviename bute galima rasti augalų įvairiausiose | |vietose: namo amžius, konstrukcija, įranga bei asmeniniai jo savininkų pomėgiai | |sudaro nepakartojamą gyveninio sąlygų pobūdį. | | | | | | | … Daugiau…
TARŠA ATMOSFEROS ORO TARŠAAtmosfera – Žemės rutulį gaubiantis daugiau kaip 800 km storio dujų apvalkalas. Atmosferos oras – įvairiausių dujų rinkinys. Pagrindinės sudedamosios dalys – azotas ir deguonis. Atmosferoje taip pat yra anglies dioksido ir inertinių dujų. Be to, atmosferoje, ypač apatiniuose jos sluoksniuose, gausu įvairių dulkių, cheminių junginių, bakterijų, … Daugiau…
GYVYBĖS ŠALTINIS Vanduo visada buvo laikomas gyvybės šaltiniu. Jis buvo toji aplinka, kurioje vyko ilga mūsų planetos augalų ir gyvūnų evoliucija. Kadangi vanduo yra vie¬nas iš nuolatinių gyvuosiuose organizmuose vykstan¬čių biocheminių procesų dalyvių, tai nusistovėjo ne¬nutrūkstamas žmogaus ir vandens ryšys. Dėl šios sa¬vybės vandenį ir imta vadinti „gyvybės šaltiniu“. Vandenyje … Daugiau…
Turinys I. Įvadas 3 II. Žinduoliai 3 III. Lietuvos raudonoji knyga 4 IV. Šikšnosparniai 5 1. Kūdrinis pelėausis 5 2. Branto pelėausis 6 3. Europinis plačiaausis 6 4. Rudasis nakviša 7 5. Mažasis nakviša 8 6.Šiaurinis šikšnys 9 V. Graužikai 9 1.Ąžuolinė miegapelė 9 … Daugiau…
ŽIV infekcijos epidemijos istorinė apžvalga Vyraujanti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atsiradimo teorija aiškina, kad į ŽIV panašus virusas, cirkuliavęs tarp primatų, mutavo ir Afrikoje pateko į žmonių organizmą. Manoma, kad tai atsitiko XIX ar XX amžiuje. Virusas ilgą laiką galėjo egzistuoti ribotose vietose neišplisdamas, kol jo plitimui nesusidarė palankios demografinės … Daugiau…
ĮvadasNaminiai šunys kilę iš vilko, šakalo ir kitų plėšrūnų rūšių. Prijaukinti akmens amžiuje, XII-VII tūkstantmetyje prieš mūsų erą. ~400 veislių; juos skiriasi dydžiu, kūno sudėjimu, spalva, plaukų danga, elgesiu. Turi labai gerą uoslę, išsivysčiusias smegenis, gerai mato ir girdi, todėl lengvai dresuojami, tinka įv. reikalams. Ptelės lytiškai subręsta 7-8 mėn. … Daugiau…
Vandens molekulių sandara ir savybės Vandenį pažįstame įvairiausių pavidalų: jis telkšo, teka, trykšta ir laša; storiau¬si ledo sluoksniai yra užkloję Žemės ašigalius, netoli jų plaukioja didžiuliai ledkal¬niai, boluoja ledu apsidengusios kalnų viršūnės, upes ir ežerus kausto ledas; ga¬ruoja įšilusi žemė, iš karštųjų versmių veržiasi garai, tvyro rūkai, dangumi plaukia debesys. … Daugiau…
Tema : plonųjų žarnų funkciniai sutrikimai. Virškinimo sutrikimai dvylikapirštėje žarnoje. Acholijos sindromas. Kasos ekskrecijos funkcinių sutrikimų reikšmė virškinimo plonosiose žarnose patologijos atsiradimui. Kasos ligos ir jos funkcijos sutrikimai. Membraninio virškinimo sutrikimai. Funkciniai plonosios žarnos sutrikimai: Plonosios žarnos diskinezija – sindromas.kuriam būdinga sutrikus motorika, sekrecija ir rezorbcija, pakitus žarnų funkcijos reguliacijai. … Daugiau…
Virškinimas Kokios yra maisto medžiagos? Maisto medžiagos yra baltymai, angliavandeniai, riebalai. Ka vadiname virškinimu? Virškinimas, tai maisto medžiagu cheminis skaidymas virškinimo trakte. Kas sudaro virškinimo organu sistema? Virškinimo organu sistema sudaro virškinamasis traktas ir virškinimo liaukos: seiliu liaukos, kasa, kepenys. Kodel lasteles neisisavina tokio maisto, koki mes valgome? Toks maistas … Daugiau…