Žinios ir informacija visomis temomis
Kasdien mums prireikia išsamios informacijos įvairiomis temomis. Šiame informaciniame kataloge rasite informacijos visomis mokslo, verslo, mokymosi, išsilavinimo temomis, kurią galėsite pritaikyti savo darbui, mokslui ir informacijos analizei. Talpinami tekstai ir kiti rašiniai padės jums pagilinti žinias ar rasti pavyzdį. Nesvarbu kokia yra jūsų tema ir rašomas tekstas, geri šaltiniai visada yra būtini norint parašyti išsamiai ir pagrįsti savo nuomonę. Dauguma tekstų yra nemokami, o norimą informaciją galėsite rasti per paiešką ar pagal kategorijas.
Ašarų liaukų gaminamas skystis (ašaros) drėkina jautrią regeną ir išplauna į ją patekusius smulkius svetimkūnius; ašarų perteklius ašariniu nosies lataku nuteka į nosies ertmę. Rainelės vidury esančia anga (vyzdžiu) šviesa patenka į akies vidų. Vyzdys prietemoje išsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia. Fotoaparato lęšius atstoja akies priekinėje dalyje šviesos spindulius laužianti … Daugiau…
Ajeras . Gerina apetitą. Vartojama esant virškinimo negalavimams, skarandžio sulčių rūgštingumui mažinti, esant nenormaliam širdies darbui, širdies skausmui, kaulų skausmui, prie inkstų ir tulžies ligų. Apinys paprastasis Labiausiai žinomas, kaip alaus prieskonis, bet tuo pačiu, kaip ir vaistas, keliantis apetitą, raminanti priemonė. Jauni ūgliai kaip ir šparagai pavasarį vartojami maistui. … Daugiau…
Turinys:1. Įžanga 2. Dvi fotosintezės fazės 3. Fotosintezės veikimas 4. Chlorofilas 5. Lapų mozaika 6. Lapų sandara 7. Chloroplastai 8. Fotosintetinančios bakterijos 9. Fotosintezė jūroje 10. Translokacija 11. Transpiracija 12. Gliukozės vartojimas 13. Praktiniai darbai: • Fotosintezės intensyvumo tyrimas • Fotosintezės metu augalai išskiria deguonį • Krakmolo aminograma dalinai užtamsintame … Daugiau…
BENDROJI ANTROPOLOGIJA ANTROPOLOGIJOS OBJEKTAS IR SANTYKIS SU KITAIS MOKSLAIS Antropologija (gr. anthropos – žmogus, logos – mokslas) pagal apibrėžimą – mokslas apie žmogų, mokslinis žmonių ir žmonijos tyrinėjimas laiko ir erdvės požiūriu. Antropologija yra vienas iš mokslų apie žmogų, kurių galutinis tikslas – aprašyti ir paaiškinti žmogų remiantis jo biologinėmis … Daugiau…
Baltasis ryklys – jūrų gyventojas.Jis gerai jaučiasi šiltame vandenyje.Tam,kad užsitikrintų reikiamą deguonies kiekį,jis turi nuolat plaukioti.vandenyje sau lygių priešų neturi,todėl vos pasirodęs baltasis ryklys sukelia siaubą. Baltasis ryklys vadinamas ,,baltąją mirtimi“,jis gyvena visose šiltosiose jūrose.Šis plėšrūnas puola ruonius,delfinus bei kitas žuvis,atakuoja mažus laivelius,gali sudraskyti ir žmogų. Beveik visi jūros gyventojai … Daugiau…
Pasaulio medžiai yra pasiekę įvairiausių ir keisčiausių rekordų. Keletas iš jų: storiausias kamienas pasaulyje, seniausias medis pasaulyje, seniausia šaknų sistema pasaulyje, aukščiausias kaštonas pasaulyje, aukščiausias kadagys pasaulyje, didžiausias medis pasaulyje, aukščiausias medis pasaulyje, mažiausias medis…Sekvoja General Sherman Didžiausiais (masyviausiais) medžiais pasaulyje laikomos sekvojos. Jos dar vadinamos milžiniškais Kalifornijos mamutmedžiais. Sekvojas … Daugiau…
Jau vaikystėje dažniausiai vaikai tėvams užduodavo klausimus, susijusius su jų atsiradimu ar vystymusi: „ Iš kur aš ats Jau vaikystėje dažniausiai vaikai tėvams užduodavo klausimus, susijusius su jų atsiradimu ar vystymusi: „ Iš kur aš atsiradau? . Tačiau dažniausiai išgirirsdavo itin orginalius atsakymus, tokius kaip : „ Radome kopūstuose, atnešė … Daugiau…
. GYVYBĖS GENETINIAI PAGRINDAI Šiuolaikinės genetikos ištakos Hibridologinis paveldimumo tyrimo metodasŽmogaus genas Genetinės konsultacijos esmė, uždaviniai ir reikšmė Klinikinė – genetinė diagnozė, jos tikslumas ir nustatymo problemos Prenatalinė diagnostika Paskaitos temos Šiuolaikinės genetikos ištakos Genetika – mokslas apie organizmų paveldimumą ir kintamumą. Genetikos vystymąsi būdingas XX amžiaus biologijos bruožas. Genetika … Daugiau…
Lietuvoje gyvenančių dienių drugių šeimos, jų pagrindiniai atstovai. Turinys: Turinys 1 Šeima Storgalviukai (hesperijos) – Hesperiidae 2 Šeima Būriuotieji – Papilionidae 4 Šeima Baltukai – Pieridae 5 Šeima Melsviai (mėlynukai) – Lycaenidae 8 Šeima Nimfalijos – Nymphalidae 12 Išvados 21 Naudota literatūra 22Šeima Storgalviukai (hesperijos) – Hesperiidae Nedideli drugiai plačia galva. Ilgis mažesnis už plotį, akys galvos … Daugiau…
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra APLINKOS SAUGA (REFERATAS) Inžinerinio fakulteto I kurso neakivaizdinio skyriaus ž.ū.inžinerijos vadybos specialybės studento 2004 m. Atmosferos oro taršaAtmosfera apsaugo visus Žemės organizmus nuo kenksmingų kosminių spindulių, sugeria dalį Saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, kurių per didelė dozė sunaikina gyvybę, reguliuoja Žemės … Daugiau…
AIDS !!!1979m. du jauni Niujorko gyventojai kreipësi á gydytojus dël labai reto auglio, Kaposi sarkomos, simptomø. Tokios pat diagnozës buvo patvirtintos ir kitø JAV miestø jaunuoliams. Ávairiuose ðalies miestuose uþregistruoti kitos retos ligos – pneumocistinio plauèiø uþdegimo – atvejai, visai tarpusavyje nesusijæ. Gydytojams prireikë nemaþai laiko suprasti, jog visi ðie … Daugiau…
Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinė mokyklaReferatas: Dirvožemis Darbą atliko: Milda Čepulkauskaitė, Eglė Pilinkaitė, Mada Anužytė 10fVilnius 2004Dirvožemių rūšys Žemės ūkiui naudojamas dirvožemis Dirvožemis, kuriame auginamos visų rūšių maistinės ar gyvulininkystei skirtos kultūros. Smėlio dirvožemis Dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra mažiau nei 10%. Priesmėlio dirvožemis Dirvožemis, kuriame smulkesnių … Daugiau…
TURINYSAkių ligos 3 Panoftalmitas 3 Skleritas 3 Keratitas 4 Iridociklitas 4 Chorioiditas 5 Chorioretinitas 5 Regos nervo uždegimas 5 Konjunktyvitas 6 Dakrioadenitas 6 Dakriocistitas 7 Endoftalmitas 7 Blefaritas 7 Astigmatizmas 8 Tolregystė 8 Trumparegystė 9 Bendroji akių profilaktika 9 Naudota literatūra 10 Akių ligos Akių ligos dažnai kyla dėl viso … Daugiau…
Jonavos Senamiesčio gimnazija KLONAVIMAS Darbą atliko: Rasa Radzevičiūtė 3rc Darbą priėmė: Danutė Kasmočienė 2004 metai Pastaruoju metu klonavimas yra viena išaktualiausių temų. Laikraščiuose ir žurnaluose galima surasti ne vieną straipsnį apie klonavimą, apie pirmąjį klonuotą kūdikį. Teoriškai, bet koks kopijavimas gali būti vadinamas klonavimu. Šis terminas dažniausiai vartojamas biologijoje. Čia … Daugiau…
Atomai ir molekulėsApsižvalgykite aplinkui. Čia milijonų milijonai skirtingų medžiagų, pradedant metalais ir plastikais, baigiant žmonėmis ir augalais. Ir visa tai susideda iš maždaug 100 skirtingų rūšių sudedamųjų dalių, sujungtų įvairiausiais būdais. Šios sudedamos dalys – tai mažos dalelytės, vadinamos atomais. Atomai tokie maži, kad net mažiausią dulkelę sudaro milijonas milijonų … Daugiau…
Šunų šeimai, kuri lotynų kalba vadinama Canidae nuo žodžio canis – šuo priklauso apie 37 dabar gyvenančių vilkų, šakalų, lapių ir laukinių šunų rūšys bei naminiai šunys. Visi šunų šeimos atstovai yra plėšrūnai, arba mėsėdžiai, ir tam tikrais būdais prisitaikę medžioti. Dantimis jie nužudo auką, kramto mėsą, traiško kaulus ir … Daugiau…
GAMTA – DIDŽIAUSIAS TURTASGamta- tai dalykas kurį kiekvienas žmogus turėtų saugoti vertinti ir neapsakomai branginti, tačiau toli gražu ne visi taip daro… Man rūpi kaip išsaugoti, gamtos grožį, kaip palikti naturalią nesuterštą aplinką, tieks kurie čia bus po mūsų… Mokslo ir technikos galia šiais laikais iš tikrųjų yra didžiulė, jau … Daugiau…
Kultûra – tai informacija, kurià vienas individas perduoda kitam ne per genus, o per nervø sistemà, pavyzdþiui, per mëgdþiojimà ar mokymà. Kultûros raida vadinama egzosomatinë evoliucija (evoliucija uþ kûno ribø). Gebëjimas ágyti kultûrà iðsirutuliojo palengva. Þemesniøjø gyvûnø elgsena pagrásta gana nelanksèiais refleksais. Ilgainiui ðiuos refleksus vis labiau ëmë valdyti aukðtesnieji … Daugiau…
XXI a. žmogus retai pastebi jį supančią aplinką. Jis pripratęs regėti nuolat “verdantį”, “skubantį”, “krutantį” savo pasaulį, bet juk egzistuoja ir kiti. Štai kodėl aš nusprendžiau išnagrinėti temą pavadinimu “Augalų judesiai”. Augalų pasaulio nejudrumas yra tik tariamas. Nors jie neturi jutimo organų, nervų ir raumenų, tačiau visgi vykdo daugybę specifinių … Daugiau…
ĮvadasKad augalai galėtų plisti, jų sėkloms reikia paplisti kuo didesniu atstumu nuo tos vietos, kur auga motininis augalas. Augalai turi įvairių darinių, padedančių sėkloms išplisti. Dobilo, dagišiaus, varnalėšos kabliukai ir dygliukai prikimba prie žinduolių kailio arba žmonių drabužių. Paukščiai ir žinduoliai maitinasi vaisiais, kuriuos praryja su sėklomis, šios praeina virškinamuoju … Daugiau…
ĮvadasEkologija – madingas žodis. Jį mėgsta vartoti valdžios žmonės, kai nori parodyti, jog rūpinasi aplinka. Dažnai šis žodis skamba ir masinės informacijos priemonėse. Atsirado jis ir įstatymuose. Pavyzdžiui, dažnai sakoma, jog naudojant žemę ir vandenis turi būti vadovaujamasi ekologiniu požiūriu. Puiku! Tačiau kaip tai atrodo tikrovėje? Ekologija yra palyginti nauja … Daugiau…
Atliekos tai viena iš didžiausių problemų pasaulyje. Su atliekų problema susiduria beveik kiekviena šalis. Kai žemėje gyveno pirmykščiai žmonės atliekų kiekis buvo nedidelis, tačiau bėgant laikui žmonių populiacija vis didėjo ir kartu su jais atliekų. Miestuose yra jų ypač didelės santaupos, todėl yra įvairios atliekų perdirbimo būdai : § Pakartotinis … Daugiau…
TURINYS TURINYS – 1 – ĮVADAS – 2 – BIOSFEROS STRUKTŪRA – 3 – BIOMASĖ IR GYVYBĖS ĮVAIROVĖ – 4 – BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ IR ELEMENTŲ APYTAKOS RATAS – 6 – VANDENS APYTAKA – 7 – DEGUONIES APYTAKA – 7 – ANGLIES APYTAKA – 8 – AZOTO APYTAKA – 8 – … Daugiau…
13. BIOLOGIJA13.1 Augalų ir gyvūnų klasifikacija 13.2 Augalų ir gyvūnų evoliucija 13.3 Žmogaus biologinė raida 13.1. AUGALŲ IR GYVŪNŲ KLASIFIKACIJA Evoliucijos įrodymui naudojami sistematikos duomenys. Sistematika– tai organizmus klasifikuojanti disciplina. Organizmai skirstomi grupėmis, naudojant sistematines kategorijas: tipas – aukščiausioji kategorija gyvūnijos klasifikacijoje, skyrius – augalijos klasifikacijoje; toliau – klasė, būrys … Daugiau…
Gintaro žaliavos šaltiniaiLabai gintaringi paleogeno amžiaus sluoksniai paplitę tik Sambos pusiasalyje. Jie slūgso 6 – 7 m. žemiau dabartinio jūros lygio po 60 – 80 m. nuogulų danga. Taigi pirmykštis žmogus net negalėjo numanyti apie jų egzistavimą. Aukščiau stūksantys kai kurie neogeno sluoksniai taip pat šiek tiek gintaringi, tačiau jie … Daugiau…
TurinysĮvadas 4 1. Alkaloidų istorija 4 2. Alkaloidų fizinės ir cheminės savybės 5 3. Alkaloidai augalų pasaulyje 5 4. Alkaloidų turinčių žaliavų suskirstymas 6 5. Augalai turintys aciklinių grupės alkaloidų 6 6. Augalai turintys pirolizidino grupės alkaloidų 7 7. Augalai turintys piridino grupės alkaloidų 7 8. Augalai turintys chonolino grupės … Daugiau…
Kaip HOMEOPATIJOJE suprantama liga ir sveikata?Homeopatijoje liga suprantama kaip organizmo vidinės harmonijos pažeidimas. Liga – dinaminis procesas, apimantis visą organizmą. Pastebimi morfologiniai pokyčiai audiniuose yra tik ligos pasekmė, o ne pati liga. Pvz., opa skrandyje nėra vien skrandžio liga, tai – viso organizmo pasekmė. Todėl homeopatijoje vaistas parenkamas atsižvelgiant į … Daugiau…
SANTRAUKA iš temų: · 4.4 Nariuotakojų gausybė(psl.2); · 4.5 Pasaulis priklauso vabzdžiams(psl.4); · 4.6 Žuvys – vandens stuburiniai gyvūnai(psl.5); · 4.7 Varliagyviai : gyvenimas ir vandenyje, ir sausumoje(psl.6); · 4.8 Ropliai – sausumos gyvūnai(psl.7); · 4.9 Plunksnuoti skrajūnai(psl.8); · 4.10 Plaukuoti gyvūnai, turintys pieno liaukas(psl.). 4.4 nariuotakojų gausybė Nariuotakojai yra … Daugiau…
Kvepavimas Nenutrukstamas biol.procesas,kurio metu organizmas is isores ima deguoni,o i ja isskiria anglies dioksida ir vandens garsus.Kvepavimas vyksta per kvepavimo organus .Zmogaus kvepavimas skirstomas i sias fazes:1)isorini,arba plauciu,kvepavimas (apima visus duju apykaitos tarp organizmo ir aplinkos etapus); 2)duju apykaita tarp alveoliu oro ir pratekancio plauciu kapiliarais kraujo; 3)deguonies pernesimas is … Daugiau…
Gyvūniniai audiniai:1. EPITELINIS AUDINYS – skiria organizmą nuo aplinkos, dengia kūno paviršių, iškloja tuščiavidurių organų sieneles, įeina į daugumos liaukų sudėtį. 1.1. Dengiamasis epitelis – atlieka apsauginę funkciją ir yra: a) Vienasluoksnis – būdingas bestuburiams b) Daugiasluoksnis – sudaro visų stuburinių kūno dangą 1.2. Gleivinis epitelis – iškloja visą virškinamąjį … Daugiau…