Zmogus ir gamta2

Žmogus ir gamta Toks juokingai mažytis šio beribio, protu neaprėpiamo pasaulio sutvėrimas – žmogus… Jis gimsta iš niekingos kelio dulkelės, kad savo pranašumu nustebintų didžiausius galiūnus – deja, niekingas jis lieka visą savo gyvenimą ir nepajėgia pasinaudoti net maža dalele to didžiojo jam suteikto stebuklo – proto. Žmogus, taip sunkiai … Daugiau…

Zmogus negali gyventi be meno

Žmogus ir menas Žmogus negali gyventi be meno. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį. Žmonės meną supranta skirtingai, nes kiekvienas turi savo kriterijus, pagal kuriuos vertina visą jį supančią aplinką. Taigi, niekada nerasime vienodos nuomonės nei apie patį meną, nei apie jo reikšmę žmogui, nei apie tai, ar jis apskritai yra … Daugiau…

Zmogus ir gamta

Bendra pažintis su Pažaislio vienuolynu Vienuolyno ansamblis yra Kauno pakraštyje ties Kauno mariomis. Tai įstabus XVII a. Lietuvos baroko perlas, bylojantis apie aukštą to meto meninę kultūrą ir kūrybinį pajėgumą. Svarbiausias jo įkvėpėjas ir mecenatas -Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684), turtingos ir įtakingos Pacų giminės galva. Puikiai … Daugiau…

Zemaite marti

Visą kaimo moters dalią, dažnai nepaprastai sunkią, patyrė rašytoja: vyro nesupratimą, girtuokliavimą, vaikų ligas ir nelaimingai susiklosčiusius likimus. Tačiau bėdos ir vargai tik dar labiau grūdino moters dvasią, skatino norą įveikti sunkumus, pavertė ją ryžtinga ir atkaklia. Viską nugalėjo jos optimizmas, ryžtas, valia, nors ir pasiguosdavo, jog „nėra tokio skausmo, … Daugiau…

Zmogaus likimas partizaninio karo metais

Žmogaus likimas partizaninio karo metais Apie žmogaus likimą galima šnekėti labai daug. Likimai yra įvairūs, vieniems paskirtas ilgas gyvenimo kelias, kitiems trumpas, vienų žmonių likimas gali būti kančių ir ašarų nusėtas, kitų atvirkščiai – sėkme… Šįkart pakalbėkime apie žmogaus likimą partizaninio karo metais… 1940 – 1990 m. Lietuvoje vykęs Pasipriešinimas … Daugiau…

Zmoniu tarpusavio santykiai

Žmonių tarpusavio santykių šeimoje problemos šiandien kelia didžiulį susidomėjimą. Tačiau jaunimo rengimas šeimai, brandaus požiūrio į santuoką ugdymas dar toli gražu nėra patenkinamas. Šiuo atžvilgiu jaunimui ypač trūksta psichologijos bei socialinės psichologijos žinių. Juk juo daugiau žmogus sužino apie aplinkinį pasaulį, tuo daugiau jis turi įgyti žinių apie žmogų. Jeigu … Daugiau…

V krėvės apsakymas skerdžius

V.Krėvės apsakymas „Skerdžius“ Labiausiai V.Krėvė mylėjo savo vaikystės kaimą, paskendusį miškuose, apsuptą ežerų ir kalvelių. Apsaltymų rinkinyje „Šiaudinėj pastogėj“ ir novelių apysakoje „Raganius“ iškyla spalvingas ir konkretus XIX a.pb – XX a.pr Dzūkijos kaimo paveikslas. V.Krėvė neįdealizavo kaimo, tačiau žmonėse ieškojo taurumo, šviesos, rašytojui rūpėjo principai, gėrio ir grožio supratimas. … Daugiau…

Savianalize

kartu su mama ir senele. Mano mama dirbą vaikų darželį-lopšelį“ Gandriukas“ auklėtoja, senelė dirbo pradinių klasių, lietuvių kalbos mokytoja, aš studijuoju VIKO dailę ir technologijų pedagogiką. Esu draugiška, miela, moku suprasti kitus. Esu gana uždaro būdo žmogus, todėl nemėgstu didelių draugų kompanijų, mieliau praleidžiu laisvalaikį su savo draugu, bet nepamirštu … Daugiau…

Sutikau save 40-meti mintys

Žodžiu, prieš kelias dienas, dienai esant gan šiltai, kaip tokiu metų laiku paprastai retai tebūna, aš vaikštinėjau parke ir pamačiau prieš save artėjant dvi žmogystas. Per daug dėmėsio į tai nekreipiau, ėjau kaip ėjęs, paskendęs svajose. Bet kažkodėl vis dėlto aš pažvelgiau į tuodu, ir jie kažkuo patraukė mano dėmesį. … Daugiau…

Reikia išmokti nuolat gyventi dvasios o ne materijos šalyje vydūnas

„Reikia išmokti nuolat gyventi dvasios, o ne materijos šalyje“ VydūnasŠiuolaikinis pasaulis sukasi apie pinigus. Svarbūs turtai. Neturi pinigų, negali keliauti, nueiti į prašmatnų restoraną ir panašiai. Bet pagaliau reikia išmokti gyventi dvasios, o ne materijos pasaulyje. Ar pinigų stygius atima gyvenimo malonumą? Ne! Dievas mums neteikė tokio malonumo kaip kelionės, … Daugiau…

Televizijos laidų populiarumas tarp jaunimo

Televizijos laidų populiarumas tarp jaunimo Šiandieninis jaunimas didžiąją laiko dalį praleidžia prie televizoriaus ekranų. Mano nuomone, labiausiai žiūrimos merginų laidos yra „Nomeda“, „TV Pagalba“, „Be Tabu savaitė“, „Labirintai“, „Myli-nemyli“. Populiariausios laidos tarp jaunuolių: „Komanda“, „Nomeda“, TV Pagalba“, „Euroliga“, „Kompiuterija“, „NKTV“. Šios laidos nėra skirtos konkrečiai jaunimui, bet jos labiausiai atitinka … Daugiau…

Vilnius

Miestas alsuojantis romantikaVilnius – Europos kultūros sostinė 2009. Tikriausiai kiekvienas vilnietis žino šį teiginį ir su nekantrumu laukia tam tikrų pokyčių mieste. Verta pasidžiaugti šiuo pasiekimu ir smagu matyti,kad pažadai virsta darbais. Siūlau trumpai peržvelgti tam tikrus istorinius faktus, kurių dėka sostinė tapo žinoma visai Europai ir pasauliui. Kaip žinome … Daugiau…

Rolando giesmė

Rolando giesmėje” pasakojama apie septynerius metus trukusį Karolio Didžiojo žygį į Ispaniją. Jis “Lig jūros šalį užėmė kalnuotą. Neatsilaikė miestai nei tvirtovės, Neliko mūrų jo kely nei kuorų.” Rolandas epe vaizduojamas kaip narsus, drąsus, ryžtingas riteris, kuris nebijo mirti už Karolį Didįjį. Persigandęs saracėnų karalius Marsilis nusprendė siūlyti prancūzams taiką, … Daugiau…

Vinco kreves kuryba

Į lietuvių lieratūrą Krėvė atėjo iš karto ir tvirtai atsitojo pirmosiose rašytojų gretose. Krėvės kūrybos tikslai buvo kilnūs ir dideli. Skatinamas nacionalinės savigarbos ir kitų tautų pavyzdžių, jis stengėsi sukurti lietuvių herojinį epa. Taip gimė Dainavos padavimai, ‘Šarūnas’ ir ‘Skirgaila. Užtenka ištarti – Raigardas – ir atmintyje iškyla Vinco Krėvės … Daugiau…

Sisifo darbas per literatūros pamoką

Daug kas þemëje amþinai kartojasi- liûtys, meilë, juokas, o ypaè- klaidos, kurios gali þmogø praþudyti, kaip ir atsitiko Sisifui. Gyveno Sisifas laimingai ir turtingai savo prabangiuose rûmuose puotas keldamas. Pasiþymëjo jis klastingumu, gudrumu ir apsukrumu. Ðiomis savo savybëmis jis sugebëjo net niûrøjá Hado karalystës dievà Tanatà apgauti. Taèiau uþ savo … Daugiau…

Simonas daukantas1

Simonas Daukantas gyveno audringu, lietuvių nacionalinei istorijai svarbių įvykių laikotarpiu. Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimas 1795m., Napoleono žygis į Rusiją 1812m.,Vilniaus universiteto suklestėjimo XIXa. pradžioje ir filomatų byla 1823m., 1831 metų sukilimas ir Vilniaus įvykiai reikalauja nepaliaujamo istorikų, kultūros, literatūros specialistų dėmesio. S.Daukantas gyvenime bei kūryboje taip pat yra likę nemaža neaiškumų. … Daugiau…

Tremtinio kazio svitkausko prisiminimai

Tremtinio Kazio Svitkausko prisiminimai “Turėjau asmeninių reikalų Panevėžyje. Iš vakaro ten nuvažiavęs, viską sutvarkiau ir naktiniu traukiniu grįžau į Šiaulius. Iš geležinkelio stoties ne parėjau namo, o parbėgau, net nenujausdamas, kad į tuos namus grįžtu paskutinį kartą. Netoli namų aplenkiau pamažu važiuojantį sunkvežimį, kuris, man įėjus į namus, sustojo prie … Daugiau…

Skerdžiaus lapino paveikslas v krėvės apsakyme skerdžius

V.Kreves apsakymo „Skerdzius“ pagrindinis veikejas yra Lapinas. Rasytojas, kurdamas jo paveiksla norejo parodyti senojo kaimo žmogaus gyvenimo buda, tikejimus ir gamtos groži. Lapinas turejo lakia vaizduote. Jis vakarais, kaip po ganymo su vaikais eidavo namo, pasakodavo jiems pasakojimus apie tai, kaip lapes ant kiaušiniu tupi ar vilkai medžiuose vaikus peri…“ … Daugiau…

Visos pasaulio gėrybės reikalingos tik tiek kiek jos tenkina mūsų poreikius

Kauno m. “Saulės“ gimnazija Kūrybinis darbas “Visos pasaulio gėrybės reikalingos tik tiek, kiek jos tenkina mūsų poreikius“ Atliko: Raimonda Steikūnaitė 1h Mokytoja: Dalia Juodenienė 2004 Kaunas Danielis Defo (1660-1731) geriausiai žinomas kaip “Robinzono Kruzo” autorius, nors jo kūryba labai gausi ir įvairi. Jis parašė keletą romanų, daugybę publicistinių straipsnių, politinių … Daugiau…

Sąmokslas

Lietuvių kalbos mokytoja nebuvo nei gera, nei labai bloga. Ji nerėkdavo ant vaikų, nerašydavo jiems pastabų ir apskritai stengėsi visiems įtikti. Tačiau kažkodėl vaikai jos nemėgo… Gal todėl, kad ji visuomet šnekėdavo ramiu tonu, niekada nesibardavo ir stengėsi su vaikais sutarti gražiuoju? O gal dėl to, kad buvo labai baili … Daugiau…

Salomejos neries aprasimas

SALOMĖJOS DUBINSKIENĖS GYVENIMO APRAŠYMAS Prisiminimai apie senelius Gimiau 1940 04 08 d. neturtingo valstiečio šeimoje. Tėvelis užaugo našlaitis. Jo tėvelis dirbo miške, ir griūdamas medis sutraiškė koją. Mašinų tuomet nebuvo, kol su arkliais pasiekė Raseinius, jau koją gangrenavo. Pagalbos jau nebuvo, ir labai greitai mirė. Liko jo žmona su trim … Daugiau…

Skurdas

Daugelis jaunuolių visame pasaulyje vienas kito ir savęs klausia: ar yra kokia nors viltis mūsų ateičiai? Kaip galime nuo nerimo eiti prie pasitikėjimo? Mūsų visuomenės kartais patiria sukrėtimų. Žmonijos ateitis, kai nuolat didėja skurdas, neaiški. Kenčia daugybė vaikų, nutraukti santykiai žeidžia širdis. Ir vis dėlto ar nematome, jog net labiausiai … Daugiau…

Visuomene

Manau, kad šiuolaikinėje visuomenėje kiekvienas turi kovoti už save, nes niekas kitas tavimi nepasirūpins. Visuomenėje – kaip ir gamtoje – nugali stipriausi ir geriausi. Kartu su demokratija gavome ne tik daugiau teisių, tačiau ir pareigų. Kadangi niekam nepriklausom, mumis niekas ir nesirūpina, todėl daug ką turime padaryti patys. Tiesa, tai … Daugiau…

Romantika juokinga ar grazu

Romantiko pasauli sudaro svajonės ir idealai. Kyla klausimas, kaip šiuolaikiniame pasaulyje gali išgyventi toks žmogus. Jo mintys niekinamos. Romantikas tiesiog stumte išstumiamas iš šių laikų kasdienybės. Romantikai net nelieka laiko, ją užgožia pasaulio judesys ir mūsų pačių sukurtos problemos. Vis dėlto man pasidaro labai gera, ir atsigauna siela, kada galiu … Daugiau…

Veronikos tragedijos priežastys

Didziausią, brangiausią ir gražiausią dovaną, kurią tik gali turėti žmogus – yra jo gyvybė. Ir nesvarbu kokiomis saligomis žmogus begyventų, baugu ir sunku jos netekti, o tuo labiau pačiam nutraukti. Bet mūsų žiayriame pasaulyje dėl žmonių abejingumo ir nesupratingumo kartis atsitinka taip, kad net dvasiškai ir fiziškai stiprus žmogus būna … Daugiau…

Tėvai mūsų nesupranta

Rašinys „Tėvai mūsų nesupranta“ Ir vėl ta diena, kai aš rašau rašinį. Aišku būtų geriau, jeigu aš galėčiau rašyti tada, kai norėčiau išlieti savo jausmus neįrėminęs į laiką. O dabar savaitė ir rašinys turi būti „iškeptas“ ir sugalvok, pagal parinktą temą. Taigi pabandysiu trumpai papasakoti, ką esu skaitęs, girdėjęs, matęs … Daugiau…

Skurstantys vaikai

RAŠAU JUMS APIE TAI, KĄ GALĖTŲ JAUNIMAS PADARYTI, KAD MAŽĖTŲ SKURDAS Mano vaikystės draugai, Už lango siaučia pūga. Niūru… Žiūriu pro langą į besiblaškančius medžius, paskendusius sniego sūkuriuose, į dangų, tokį piktą ir grėsmingą, tačiau mano mintys visai ne čia, oi ne… Jos pavirto mažu drugeliu ir klajoja kažkur vaikystės … Daugiau…

Vakar netikėtai sutikau save-keturiasdešimtmetį vyrą

Rašinys Vakar netikėtai sutikau save-keturiasdešimtmetį vyrą Kartą vaikštinėdamas šventine Laisvės alėja žvalgiausi į tviskančias parduotuvių vitrinas, stebėjau skubančius žmones. Artinosi Šv. Kalėdos, spaudė šaltukas, o žmonės, pagauti šventinio šurmulio, grūdosi ir dingdavo minioje, tikrai negalvodami apie darbus. Lėtai bevaikštinėjant man pradėjo šalti rankos ir kojos, tad nutariau užeiti į kino … Daugiau…

Satrijos raganos biografija ir kūryba

Svarbiausi gyvenimo faktai Marija Pečkauskaitė, slapyvardžiu Šatrijos Ragana, į lietuvių literatūrą atėjo nesunkiai, tarsi savaime. Marija – Šatrijos Ragana. Šis vardas suartina priešybes ir jas sujungia. Tokia rašytojos forma gal ir niekieno nebuvo pavartota. Buvo – vien Ragana. Raganėle Mariją meiliai vadino Povilas Višinskis, kuris mokė ją lietuvių kalbos, padėjo … Daugiau…

Sisifo darbas per literatūros pamoką1

Daug kas žemėje amžinai kartojasi- liūtys, meilė, juokas, o ypač- klaidos, kurios gali žmogų pražudyti, kaip ir atsitiko Sisifui. Gyveno Sisifas laimingai ir turtingai savo prabangiuose rūmuose puotas keldamas. Pasižymėjo jis klastingumu, gudrumu ir apsukrumu. Šiomis savo savybėmis jis sugebėjo net niūrųjį Hado karalystės dievą Tanatą apgauti. Tačiau už savo … Daugiau…